Ugnė Paulauskaitė

Sostinės Vakariniame aplinkkelyje antradienio rytą susidūrus septyniems automobiliams, ugniagesių pagalbos įvykio vietoje neprireikė. Pranešimą apie šį eismo įvykį Vilniaus apskrities policija gavo maždaug 9.20 val., darbą įvykio vietoje pareigūnai baigė apie 14 val., BNS nurodė policijos atstovė Loreta Kairienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga sako buvęs nustebintas dėl valdančiųjų socialdemokratų sprendimo atsisveikinti su sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene ir perduoti jos vadovaujamą ministeriją į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rankas. „Prisipažinsiu, nuoširdžiai man siurprizas buvo (…). Tiesą sakant, man iki šiandien gal nelabai aišku. kodėl būtent ši ministerija. Čia galbūt reikėtų klausti socialdemokratų.

Premjerei Ingai Ruginienei Seime inicijuojama interpeliacija. Parengtame dokumente keliami klausimai dėl praėjusį mėnesį paaiškėjusios informacijos apie nutekėjusius Registrų centro (RC) duomenis bei praėjusią savaitę Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) priimtos išvados, kuria Vyriausybės vadovė pripažinta šiurkščiai pažeidusia įstatymą.

Europos Parlamento (EP) nariai pritarė oro keleivių teisių peržiūrai, kuri išlaiko keleivių teisę į kompensaciją skrydžiui vėluojant daugiau nei tris valandas ir panaikina mokestį už vietos vaikams parinkimą. Pirmadienį vakare EP delegacija Sutaikinimo komitete pritarė EP ir ES Tarybos derybininkų pasiektam preliminariam susitarimui dėl lėktuvų keleivių teisių pataisų.

Karilė Levickaitė tapo pirmąja Lietuvos atstove, išrinkta vadovauti „Mental Health Europe“ (MHE) – didžiausiam nepriklausomam Europos psichikos sveikatos ir žmogaus teisių tinklui, rašoma pranešime spaudai. Paskyrimas žymi svarbų pripažinimą ne tik ilgametei ekspertės veiklai tarptautiniu mastu, bet ir Lietuvos indėliui į žmogaus teisėmis grįstos psichikos sveikatos politikos plėtrą Europoje.

Nuo birželio 15 d. visoje Lietuvoje jau vykdomos net kelios sustiprintos prevencinės priemonės. Birželio 15–21 d. vyksta Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuota prevencinė priemonė „Transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai“ (angl.

Baigiantis koalicinėms deryboms, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas apsisprendė imtis premjero pareigų ir poste pakeisti šiuo metu Vyriausybei vadovaujančią Ingą Ruginienę, praneša naujienų portalas „Lrytas“.  „Savo bendražygiams sprendimą eiti Vyriausybės vadovo pareigas M. Sinkevičius turėtų pranešti LSDP tarybos posėdžio metu. Jis turėtų būti sušauktas artimiausiomis dienomis“, – rašo portalas.

Pagal penktadienį sutartą Europos Sąjungos (ES) keleivių teisių reformą, kuri, pasak diplomatų, nenumato didesnių pokyčių, oro linijoms bus uždrausta imti mokestį už vaikų vietas šalia tėvų.  ES šalys norėjo sumažinti kompensacijas, kurias oro vežėjai šiuo metu turi mokėti už atšauktus skrydžius ir ilgus vėlavimus. Tačiau po kelis mėnesius trukusių derybų šie planai buvo atmesti, sulaukus aršaus Europos įstatymų leidėjų pasipriešinimo.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose baigsis dar šiemet, rašo baltarusių agentūra „Belta“. „Viskas priklauso nuo vos kelių žmonių noro. Jei toks noras bus, šiuos karus tikrai galima užbaigti dar šiais metais. Net Rusijos ir Ukrainos konfliktą (Rusijos karą prieš Ukrainą – red. past.) galima užbaigti dar šiais metais“, – cituojamas jis. A. Lukašenka yra ištikimas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį pasisakė apie karą prieš Ukrainą. Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, penktadienį jis Kremliuje susitiko su rusų kariais. Nauji Putino pareiškimai apie karą Oficialiai nurodoma, kad V. Putinas rusų kariams norėjo padėkoti ir juos pamatyti. Susitikime V. Putinas pareiškė, kad „ne Rusija pradėjo karą“. Savo pasisakymuose jis taip pat nurodė, kad Rusija dirba kurdama naujus dronus.

Penktadienį vakare sutriko „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ir „Whatsapp“ veikla. Portalo tv3.lt skaitytojai nurodė, kad negalėjo prisijungti prie paskyrų. Kai kuriems žmonėms „Facebook“ nekrovė nei kompiuteriuose, nei išmaniuosiuose telefonuose. Sutriko „Facebook“ ir kitų platformų veikla Kai kuriuos žmones atjungė iš „Facebook“ paskyrų ir prisijungti neleido.

Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad pirmadienį atnaujins derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova....

Europoje iškelta „dronų sienos“ idėja Briuselio koridoriuose po truputį blėsta. Pripažįstama, kad tokia sąvoka buvo geras rinkodaros ėjimas, tačiau dėl „dronų sienos“ įgyvendinimo kyla klausimų.

Ukraina netrukus gali izoliuoti laikinai okupuotą Krymo pusiasalį, visiškai perėmusi svarbaus Novorosijos greitkelio kontrolę, interviu „Reuters“ sakė Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų (USF) vadas Robertas „Madyaras“ Brovdi.

Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Nerijus Aleksiejūnas portalui tv3.lt įvardijo, kokiomis nuotaikomis Europoje buvo sutiktas Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pasiūlymas dėl Ukrainos „asocijuotos narystės“ ES. F. Merzas, reaguodamas į Ukrainos siekį greitai prisijungti prie ES, siūlo suteikti šaliai ES „asocijuotos narės“ statusą. Laiške ES lyderiams jis siūlo nedelsiant glaudžiau įtraukti Rusijos kaimynę į Bendrijos institucijas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga sako esminių priekaištų dabartinei premjerei Ingai Ruginienei neturintis. Tačiau, anot jo, jo politinė jėga taip pat neprieštarautų, jei socialdemokratai formaliai pasiūlytų keisti premjerę. Apie tai A. Veryga tv3.lt pakomentavo Briuselyje, kur antradienį vyko jo susitikimas su socialdemoktarų lyderiu Mindaugu Sinkevičiumi ir demokratų lyderiu Virginijumi Sinkevičiumi.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga įvertino susitikimą su socdemų lyderiu Mindaugu Sinkevičiumi ir demokratų lyderiu Virginijumi Sinkevičiumi. Susitikimas vyko antradienį Briuselyje. Susitikimo metu padėtas pagrindas derybos dėl naujos koalicijos, tikina A. Veryga. A. Verygos teigimu, susitikimas truko dvi valandas, galėjo būti ir dar ilgesnis, nes temų pokalbiui buvo ir daugiau. „Šį tą susitarėme, dar daugiau nesusitarėm“, – šypsosi A. Veryga.

Antradienį Briuselyje dėl galimybės suburti naują valdančiąją daugumą susitiko socialdemokratų, demokratų „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečių“ lyderiai – Mindaugas Sinkevičius, Virginijus Sinkevičius ir Aurelijus Veryga. Po susitikimo V. Sinkevičius teigė šiuo metu neatmetantis galimybės sugrįžti į Lietuvą ir užimti vieną iš ministrų postų. Jis taip pat įvardijo prioritetus, kuriuos demokratai siektų įgyvendinti iki kadencijos pabaigos.

Europos Parlamente (EP) antradienį jau šeštus metus iš eilės pagerbtas sovietų vykdytų tremčių aukų atminimas. Minėjimas vyko antradienį po pietų Solidarumo aikštėje, esančioje prie Parlamento pastato. Europos piliečiai buvo kviečiami dar kartą ištarti prievarta ištremtų žmonių pavardes ir priminti pasauliui apie žiaurius sovietų nusikaltimus. Aikštėje perskaitytos ištremtųjų pavardės, tarp jų – ir lietuvių. Renginyje kalbą sakė EP pirmininkė Roberta Metsola.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius atsakė, ką ketina daryti europarlamentarai Aurelijus Veryga ir Virginijus Sinkevičius. Abu jie viešai buvo raginami grįžti dirbti į Lietuvą. „Aš manau, kad Virginijus Sinkevičius intensyviai svarsto, o Aurelijus Veryga, turbūt, mato savo darbą Lietuvai ir parlamentui, Europai, čia, Briuselyje“, – žurnalistams nurodė M. Sinkevičius.

Europarlamentaras, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis iš esmės teigiamai vertina pokyčius valdančiojoje koalicijoje, laukiančius pasikeitimus Vyriausybėje. Jo nuomone, naujuoju premjeru turėtų tapti LSDP lyderis Mindaugas Sinkevičius. Apie tai jis tv3.lt pakomentavo Briuselyje. Čia jis antradienį apie pietus susitiko su į komandiruotę atvykusiu socialdemokratų lyderiu Mindaugu Sinkevičiumi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Izraelis ir Iranas turi liautis šaudę, abiem šalims atakavus viena kitą pirmą kartą nuo paliaubų pradžios prieš du mėnesius. „Izraelis ir Iranas turi nedelsdami liautis „šaudę“, – platformoje „Truth Social“ teigė D. Trumpas. Kaip jau skelbta, Izraelis ir Iranas pirmadienį apsikeitė atakomis.

Latvijoje numušus droną, pasirodė pirmieji kadrai, kuriuose, kaip teigiama, galimai užfiksuota, kas vyko Latvijos danguje. Portalo tv3.lv redakciją pasiekė nepatvirtintas vaizdo įrašas, kuriame neva matyti akimirkos po drono numušimo. Pasirodė vaizdo įrašai, kur galimai užfiksuotas drono numušimas Socialinėse medijose pirmadienio rytą taip pat paskelbtas ir kitas vaizdo įrašas, kuriame esą užfiksuota akimirka, kaip prancūzų naikintuvas numuša droną.

Latvijoje pirmadienį antrą kartą paskelbtas oro pavojus. Šiek tiek po pietų jis buvo atšauktas. Šįkart oro pavojus skelbtas – Kraslavos ir Ludzos rajonuose. „Informuojame, kad Latvijos oro erdvėje kyla pavojus. Eikite į patalpas, laikykitės „dviejų sienų“ principo! Sekite oficialius pranešimus. Jei pastebite žemai skraidantį ar įtartiną objektą, nepriartėkite prie jo ir skambinkite 112! Apie grėsmės pabaigą informuosime“, – apie 11:38 pranešė Latvijos kariuomenė.

Latvijoje pirmadienį buvo numuštas dronas. Kaip skelbia tv3.lv, dronas numuštas Latgalos regione. Lietuvos kariuomenė BNS patvirtino, kad droną numušė iš Šiaulių pakilę prancūzų naikintuvai. „NATO Baltijos šalių oro erdvės patruliavimo misijos naikintuvai iš Prancūzijos numušė užsienio bepilotį orlaivį, kuris į Latviją pateko dėl Rusijos vykdomų elektroninių karo veiksmų; tai įvyko Latgaloje“, – rašoma publikacijoje.

Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) pirmadienio rytą įspėjo apie grėsmę šalies oro erdvėje. Kiek vėliau pranešta, kad buvo numuštas dronas. Galimas oro pavojus iš pradžių 9:18 paskelbtas Ludzos, Balvų, Alūksnės savivaldybėse. Po maždaug pusvalandžio oro pavojus paskelbtas Ludzos ir Rėzeknės savivaldybėse. Aktyvuoti NATO naikintuvai. Apie 10:20 pranešta, kad sąjungininkų naikintuvai sėkmingai numušė droną, įskridusį į Latvijos oro erdvę.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas staiga nutraukė interviu NBC, skelbia BBC. Panašu, kad D. Trumpas supyko, kad „Meet The Press“ laidos vedėja Kristen Welker kelis kartus užginčijo jo teiginius. Laidoje D. Trumpas tvirtino, kad tiek dabartiniai rinkimai Kalifornijoje, tiek 2020 m. prezidento rinkimai buvo „suklastoti“. Trumpas pratrūko interviu metu „Ar turite tai patvirtinančių įrodymų?“ – paklausė K. Welker. „Man tereikia pažiūrėti ir klausytis“, – atsakė prezidentas.

Po naujausios eskalacijos Artimuosiuose Rytuose vėl ūgtelėjo naftos kainos. Pagrindinio tarptautinio etalono „Brent“ rūšies naftos kaina rugpjūčio mėnesio pristatymui pirmadienio rytą siekė 97 dolerius už barelį (159 litrus). Tai yra 4 proc. daugiau nei praėjusios savaitės pabaigoje. Sekmadienio vakarą Iranas pirmą karą per du mėnesius vėl paleido raketas į Izraelį. Tai buvo reakcija į Izraelio smūgius prieš „Hezbollah“ kovotojus Libane.

Ukrainos kariuomenė pirmadienio naktį surengė dar vieną smūgių bangą Vakarų Rusijoje ir Rusijos okupuotuose regionuose, pataikydama į kelias naftos bazes ir elektros pastotes, pranešė Rusijos „Telegram“ kanalai.

Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano partija pirmadienį pirmavo prieš opoziciją, parodė pirmieji parlamento rinkimų rezultatai, kurie gali įtvirtinti jo posūkį į Vakarus, nors skambėjo Maskvos grasinimai ir teiginiai apie Rusijos kišimąsi. Armėnija ir Rusija techniškai yra sąjungininkės, tačiau Maskva palygino šios buvusios sovietinės respublikos užmojus įstoti į Europos Sąjungą su keliu, kuris, pasak jos, sukelė 2022 m. prasidėjusią invaziją į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kodėl parašė atvirą laišką Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui. Apie laišką jo buvo paklausta interviu „Sky news“ metu. Žurnalistė Yalda Hakim pastebėjo, kad laiškas V. Putinui pasirodė įžūlus. „Jūs neskaitėte pirmosios versijos“, – nusijuokė V. Zelenskis. Zelenskis papasakojo apie savo laišką Putinui „Aš nusiunčiau laišką, atvirą laišką. Nežinojau, ar jis jį skaitys, ar ne.

Rusiją ištiko dar viena kosminė nesėkmė. Projektas „Rassvet“, kuris šaliai užtikrina plačiajuostį interneto ryšį ir valdžios pristatomas kaip „Starlink analogas“, neteko vieno iš 16 palydovų, paleistų kovo 23 d., rašo „The Moscow Times“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskambino Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu, naujienų agentūrai AFP pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Nuo ketvirtadienio vakaro iki penktadienio ryto Rusija į Ukrainą paleido šimtus dronų, per smūgius žuvo septyni žmonės ir buvo sunaikinta vaikams pieno produktus gaminanti gamykla, pranešė pareigūnai. Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos paskelbtuose vaizduose matyti pastato su Ukrainos pieno produktų gamintojos „Yagotynske for Kids“ logotipu griuvėsiai, jo fasadas iš dalies sunaikintas, o viename aukšte matyti liepsnos.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas jau buvo informuotas apie atvirą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laišką, sako Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Putinui buvo pranešta apie Zalenskio atvirą laišką“, – rašo TASS. D. Peskovas pridūrė, kad Rusija šiuo metu neturi oficialių bendravimo su Ukraina kanalų. V. Putinui taip pat buvo pranešta apie pasaulio lyderių reakcijas į V. Zelenskio kreipimąsi.

Rumunijos Juodosios jūros Konstancos uoste penktadienio rytą sprogo jūrinis dronas, aukų išvengta. „Šį rytą, birželio 5 dieną, Konstancos civiliniame uoste aptiktas jūrinis dronas (...) susisprogdino apie 10 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, nenukenčiant nė vienam žmogui“, – sakoma šalies Gynybos ministerijos pranešime. Tai naujausias incidentas po to, kai šalyje į daugiabutį praėjusią savaitę įsirėžus Rusijai priskiriamam dronui buvo sužeisti du žmonės.

Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, neprieštarauja Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo idėjai dėl Ukrainos asocijuotos narystės ES. „Tai mūsų neliečia. Nesame prieš“, – sakė V. Putinas susitikime Sankt Peterburge su tarptautinių naujienų agentūrų atstovais. Maskva esą nėra prieš ekonominius ryšius ir integraciją Europos žemyne. „Mes esame prieš tai, kad ES virstų kariniu bloku“, tai kelia nerimą Rusijoje, kartu pabrėžė V. Putinas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasiskundė, kad JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškimai apie paramą Ukrainai iš esmės panaikina skirtumus tarp Vašingtono ir Europos šalių požiūrio į karo sprendimo paieškas. Jis taip pat įgėlė JAV prezidentui, pareikšdamas, kad karą Ukrainoje dabar derėtų vadinti ne jo pirmtako Joe Bideo, o paties Donaldo Trumpo karu.

JAV Gynybos departamentas, anot žiniasklaidos, ketina atšaukti planuotą „Tomahawk“ sparnuotųjų raketų tiekimą Vokietijai, kad nesupykdytų Rusijos. JAV vyriausybės pareigūnai sunerimę, kad Rusija šių didelio tikslumo ginklų dislokavimą gali traktuoti kaip eskalaciją ir imtis atsakomųjų veiksmų, rašo žinių portalas „Politico“, remdamasis dviem Europos ir vienu amerikiečių pareigūnu.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bandė pasiaiškinti, kodėl paleido į Ukrainą „Orešnik“, rašo „Ukrainska Pravda“. Jis pareiškė, kad smūgis „Orešnik“ raketomis Ukrainai buvo surengtas todėl, kad būtų patogu pamatyti, kaip „buvo išdėstyti išsiskirstantys blokai“. Putinas bandė pasiaiškinti dėl „Orešnik“ smūgio Anot jo, tai buvo reikalinga tam, kad „ateityje būtų galima priimti sprendimą dėl visaverčio „Orešnik“ paleidimo“. „Mes tokias sistemas bandėme poligonuose, bet „Orešniko“ n...

Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimo parašyti atvirą laišką Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, Rusijoje matyti bandymai jį sumenkinti. Rusų agentūros, tokios kaip TASS ir „RIA Novosti“ ieško būdų, kaip V. Zelenskio laišką sukritikuoti.

Po rekordinės smūgių serijos Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija turi „unikalią patirtį“ oro gynybos srityje, rašo „Moscow Times“. Apie tai jis kalbėjo Sankt Peterburge. Putinas užsimena apie poreikį tobulinti oro gynybą Rusija sulaukė daugybės Ukrainos smūgių naftos perdirbimo infrastruktūrai. „Mes dirbame savoje šalyje, tobuliname šią sistemą. Dar ne viskas nuspręsta, bet tai tiesiog unikali patirtis, unikali.

Vladimiras Putinas pakomentavo Volodymyro Zelenskio atvirą laišką. Paklaustas, kaip į jį reaguoja, Rusijos vadovas sakė, kad laiškas jam buvo parodytas vakar, tačiau jis „neturėjo galimybės jo išsamiai peržiūrėti“....

Naktį į ketvirtadienį Ukrainos pajėgos smogė Rusijos laivui laikinai okupuotame Kryme, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamiesi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų vadu Robertu Brovdžiu. Tokie laivai naudojami uostų ir laivų kontrolei bei apsaugai, taip pat priešlėktuvinėje ir povandeninėje gynyboje, nurodoma tekste. Laivas esą buvo ginkluotas artilerijos įrenginiu, kulkosvaidžių įrenginiais ir kita ginkluote. Talpina 28 žmonių įgulą.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį Armėnijos ministrui pirmininkui pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) didina paramą jo šaliai, patiriančiai Rusijos spaudimą prieš rinkimus. Pasak U. von der Leyen, blokas Armėnijai skiria daugiau finansinės pagalbos ir didina gėlių importą.

Rusija pirmą kartą oficialiai pripažino, kad šiais metais sumažėjo jos naftos ganyba, praneša agentūra „Reuters“. „Dabartinė gavyba iš tikrųjų yra kiek mažesnė nei metų pradžioje, – Tarptautiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge žurnalistams sakė už energetikos klausimus atsakingas vicepremjeras Aleksandras Novakas. – Tai susiję su tuo, kad kai kuriose mūsų naftos perdirbimo gamyklose neplanuotai vyksta remonto darbai“. Šių darbų priežasties jis nenurodė.

Ketvirtadienio rytą smarkiai apšaudyta netoli Zaporižios atominės elektrinės esanti Zaporižios šiluminė elektrinė. Jos skirstykla padeda tiekti elektrą Zaporižios atominei elektrinei. Apie tai Zaporižios atominė elektrinė pranešė Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA). Pastebėti dūmai, girdėjosi karinis triukšmas TATENA komanda pastebėjo kylančius lengvus dūmus ir girdėjo karinių veiksmų garsus.

Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė mato galimybę, kaip priversti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, rašo „Bloomberg“. Šalys esą mato, kad situacija keičiasi, o Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pozicijos stiprėja. Vyksta diskusijos, kaip surengti Rusijos ir Ukrainos derybas Anot šaltinių, visų trijų minėtų šalių pareigūnai aptarė galimybę surengti derybas, kuriose dalyvautų abi pusės, šis klausimas aptartas ir su Ukrainos kolegomis.

Pasirodžius pranešimams, kad Lietuva nežino, kada atvyks nauja JAV rotacinių pajėgų pamaina, tokia pat žinia trečiadienį pasidalino ir Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras, informuoja estų visuomeninis transliuotojas ERR. Kaip skelbta, pasibaigus rotacijai šią savaitę iš Lietuvos pasitraukimą pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika. Dar nežinoma, kas juos pakeis ir kada. Lietuvos valdžios atstovų teigimu, naujos pajėgos atvyks.