Simonas Švėgžda

Vairavimas naktį – ne visiems lengva užduotis. Papildomi iššūkiai, tokie kaip sumažėjęs matomumas, kelia pavojų visiems eismo dalyviams. Tad ką, siekiant išlikti saugiems, būtina žinoti apie vairavimą tamsiuoju paros metu? Patarimais dalinasi vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. Anot jo, naktį svarbiausias dalykas – tinkamai sureguliuoti žibintai.

Žinia, pradedantieji vairuotojai daro daug klaidų, dažnai už vairo jaučiasi netvirtai ar vairuoja nedrausmingai. Tai suprantama, juk patirtis ir branda ateina su laiku. Tačiau kaip pasiteisintų patyrę vairuotojai, dažnai ne tik darantys klaidas, bet ir, regis, tyčia pažeidžiantys taisykles? Apie patyrusių vairuotojų nuodėmes keliuose kalbiname vairavimo instruktorių Valentiną Remeiką.

Pasikeitus galiojantiems teisės aktams, nuo 2014 m. liepos 1 d. asmenys, sulaukę 17 metų, mokytis praktinio vairavimo gali ne tik su vairavimo instruktoriumi, bet ir padedant šeimos nariui.

Eismo įvykiai – nemaloni, tačiau ne visada išvengiama eismo dalis. Dauguma vairuotojų, ko gero, žino kaip elgtis reikia pakliuvus į avariją, tačiau ką daryti išvydus nelaimę įvykstant prieš akis? Pravažiuojant spoksoti, sustoti ir padėti, kviesti policiją? Patarimais dalinasi Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.

Suprantama, nelaimių dažniausiai nesitiki niekas. Tačiau nepaisant lūkesčių ar net didžiausio atsargumo, jų išvengti kartais tiesiog nepavyksta, o kelyje neapsieinama ir be sužeidimų. Todėl, remiantis 2003 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, visose Lietuvoje registruotose kelių motorinėse transporto priemonėse (išskyrus motociklus be šonines priekabas) turi būti pirmosios pagalbos rinkinys.

Pavasarį atbunda ne tik gamta, į gatves po mažu taip pat grįžta ir dviratininkai. Tačiau dažnai iš rūsių bei balkonų ištraukti dviračiai nebūna iškart tinkami važiuoti. Kaip paruošti dviratį pavasariui bei į ką atsižvelgti riedant gatvėmis ir keliais? Apie tai kalbame su Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininku – Eduardu Kriščiūnu.

Ne paslaptis, kad teisių laikymas – ne pati lengviausia užduotis. Mokymosi vairuoti procesas reikalauja ne tik pasiryžimo, bet ir nuolatinių pastangų bei noro tobulėti. Vieniems tai sekasi lengviau, kitiems sunkiau, tačiau ne retai vienoje ar kitoje srityje iššūkių kyla kiekvienam. Apie tai, kokius dalykus išmokti vairuotojams sekasi sunkiausiai, kalbiname vairavimo mokyklos direktorių, teorijos mokytoją bei vairavimo instruktorių – Kastytį Povilaitį.

Kad eismo saugumas priklauso nuo kiekvieno jo dalyvio žino, ko gero, dauguma. Tačiau nepaisant dedamų pastangų, nuolatinių socialinių akcijų bei švietimo apie keliuose tykančias grėsmes, avarijos vis dar yra mūsų kasdienybės dalis. Ir nors niekada nesitikime – rizika patekti į eismo įvykį ar tapti jo liudininku visada išlieka.

Ko gero kiekvienas vairuotojas norėtų, kad teisių laikymo metu įgytos žinios atmintyje išliktų amžinai. Deja, tačiau realybėje taip būna retai – vairuotojai vis atsiduria netikėtose situacijose, o tuomet belieka sukti galvą mėginant nuspręsti ką daryti ir kaip elgtis. Tai nulemti gali įvairios priežastys – tiek nuolat kintančios vairavimo sąlygos, tiek paprasčiausias užmaršumas.

Nors saugus eismas, be abejo, neįmanomas be kultūringų, atsakingų bei kvalifikuotų vairuotojų, jis taip pat neįsivaizduojamas ir be techniškai tvarkingų, saugių automobilių. Automobilių priežiūros specialistai apie tai, be abejo, žino daugiau, nei bet kas kitas, todėl šia tema kalbiname Sostinės autoserviso vadovą Justiną Abarį. Anot jo, labiausiai vairuotojai linkę ignoruoti sugedusius rankinius stabdžius, o taip pat jiems dažnai nepavyksta tinkamai sureguliuoti žibintų.

Žiemos metu, ypač esant permainingiems orams, svyruojant temperatūroms, eismo sąlygas kartais itin apsunkina slidi kelio danga. Tai grėsmė, kurios išvengti nėra paprasta net ir patyrusiems vairuotojams. Apie tai, kaip suvaldyti automobilį, kalbiname vairavimo mokyklos savininką Vladimirą Ikonikovą.

Nors saugus eismas – kiekvienam svarbi tema, savaime suprantama, kad išimtinai didelis dėmesys skiriamas ko gero pažeidžiamiausių eismo dalyvių – vaikų ir moksleivių švietimui. Organizuojami įvairūs edukaciniai renginiai bei švietimas mokyklose – būtinos priemonės siekiant užtikrinti, jog mažieji į eismą žiūrėtų atsakingai. Apie saugaus eismo švietimo ypatumus kalbiname Vilniaus karaliaus Mindaugo pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoją Rasitą Vekeriotienę.

Kelių ereliai – ko gero visiems puikiai pažįstama vairuotojų grupė, tradiciškai siejama su karo keliuose fenomenu. Arogancija, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, nevaldomos emocijos, įžūlus vairavimas – tai tipinės kelių erelio charakteristikos. Tačiau kas slypi po agresyvaus vairuotojo fasadu? Ir kokios įžūlaus vairavimo priežastys? Į klausimus atsako psichologas Julius Tilvikas.

Antradienį Vilniuje pasirašyta nauja saugaus eismo projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ sutartis 2016-2020 m. Susitarimą, kurio tikslas ugdyti kultūrą, atsakomybę bei pilietiškumą keliuose, pasirašė Lietuvos susisiekimo ministerija, Policijos departamentas, Lietuvos automobilių kelių direkcija bei Lietuvos Vyskupų Konferencija. Pirmą kartą šis projektas vykdyti pradėtas dar 2009 m., Kauno apskrities dekanatuose, o nuo 2010 m. jis vykdomas visoje Lietuvoje.

Nors suprastėjusios oro sąlygos bei geliantis šaltukas žiemą daugumą dviratininkų pamėgtas transporto priemones verčia palikti namuose, ne retai gatvėse bei keliuose vis tiek galima išvysti savo ryžtu stebinančių dviračių entuziastų. Regis, kad žiemos metu slidūs ir dažnai nebarstomi keliai bei takai ir ledinis vėjas daugelį turėtų atgrasyti nuo šios transporto priemonės pasirinkimo, o patį važiavimą daryti ganėtinai pavojingu ir nepatogiu.

Pyktis keliuose – problema, kurios išvengti kartais nepavyksta net patiems kantriausiems. Juk kartais atrodo, kad kiti vairuotojai stabdo eismą ar įžūliai vairuoja tik kad įsiutintų kitus. Tačiau nors pyktis keliuose ir gali turėti pateisinamų priežasčių, ši emocija, deja, dažnai įgyja žalingas bei pavojingas formas. Plačiau apie pykčio keliuose priežastis bei pasekmes – reportaže.

Remiantis policijos duomenimis, eismo įvykiuose Lietuvoje dažniausiai nukenčia pėstieji. Daugiausia tragiškų įvykių įvyksta tamsiu paros metu ir, anot statistikos, neapšviestu keliu be atšvaito einantis pėsčiasis rizikuoja gyvybe 8 kartus labiau, nei pėsčiasis su atšvaitais. Atšvaitų aktualumas ypač padidėja pradedant trumpėti dienoms, tuomet pėstiesiems ir dviratininkams, siekiant apsisaugoti, privalu imtis papildomų saugumo priemonių.

Atėjęs ruduo atnešė ne tik permainingus orus. Kintant oro sąlygoms, pasikeitimai įsigalioja ir keliuose – mažinamas didžiausias leistinas važiavimo greitis ne gyvenvietėse. Remiantis kelių eismo taisyklėmis (KET), ne gyvenvietėse, lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 110 km/val.

Dažnai linksniuojamas žodžių junginys „eismo kultūra“ skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Vieni kalbėdami apie eismo kultūrą Lietuvoje skundžiasi nepagarbiais, kartais net chuliganiškai vairuojančiais vairuotojais, kiti, priešingai, pasidžiaugia kai kurių vairuotojų pagarba ir tolerancija. Ko gero todėl kartais regisi, kad gyvename lyg skirtinguose pasauliuose. Kaip eismo kultūrą Lietuvoje vertina pėstieji? Ir ką jų nuomone reiktų daryti, kad ši gerėtų? Apie tai – reportaže.

Išmanieji telefonai bei kone visur prieinamas internetas pakeitė viską, nuo pramogų, apsipirkinėjimo iki kasdienių kelionių. Remiantis 2014 m. duomenimis, beveik kas antras lietuvis turi ir naudoja išmanųjį telefoną. Įdomu, tačiau statistika taip pat rodo, jog dažniausiai šiuose įrenginiuose naudojama funkcija – žadintuvas. Tačiau išmanieji telefonai gali ne tik padėti išsiversti iš lovos, bet ir sutaupyti laiko dalyvaujant eisme bei efektyviau planuojant kasdienes keliones.

Automobilis, be jokių abejonių, yra vienas iš svarbiausių pastarųjų 150 metų išradimų. Jis suteikia galimybę lengvai ir patogiai keliauti neribotai didelius atstumus, todėl ne vienoje šalyje ir ne vienai kartai jis tapo laisvės ir savarankiškumo simboliu. Tačiau kaip ir visa gyvenime, šios keturratės transporto priemonės turi ir savų trūkumų, tarp kurių didžiausi – tarša bei abejotina jų sauga.

 2014 m. spalio 14 d. įsigaliojo nauji kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, reglamentuojantys kaip saugiai automobilyje turi būti gabenami augintiniai. Iki tol kelių eismo taisyklėse apie saugų augintinių transportavimą nieko net nebuvo užsiminta, todėl kaip tai daryti nuspręsti galėjo patys šeimininkai.

Nors kelių eismo taisyklės (KET) draudžia vairuojant kalbėti telefonu ne per laisvų rankų įrangą, o mokslininkai teigia, jog kelionės metu kalbantys vairuotojai ne tik praranda budrumą, koncentraciją, bet ir važiuoja vidutiniškai 3 km/val. lėčiau, realybė tokia, kad kartais telefoninių pokalbių vairuojant išvengti neįmanoma.

Kaip pėsčiųjų perėjose elgiasi eismo dalyviai? Nors daugelis kiekvieną dieną dalyvauja eisme, ne visada susimąstoma, ar elgiamasi teisingai bei ar pakankamai rūpinamasi tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumu. Stebint gatves norėjosi pasidžiaugti – didelė dalis eismo dalyvių elgiasi pagal taisykles. Tačiau netrūko ir netikėtumų. Apie tai – reportaže.

Ruduo – laukinių gyvūnų migracijos metas. Dėl pakitusių mitybos sąlygų pakinta jų elgesys, todėl gyvūnų gali atsirasti neįprastose vietose. Didžiausią pavojų kelią žvėrys, netikėtai išbėgantys į kelią, o ypač, todėl, kad dažnai jie migruoja vakarop, esant prieblandai arba tamsiuoju paros metu. Susidūrimai su stambiaisiais žvėrimis gali baigtis lemtingai ne tik pačiam gyvūnui, bet ir automobilio keleiviams. Dėl šio tipo avarijų taip pat būna rimtai apgadinamos transporto priemonės.

Nors šiltų dienų vis mažiau, dviratininkai neskuba savo pamėgtos transporto priemonės palikti namuose. Tačiau tiek prastėjančios oro sąlygos, tiek trumpesnės dienos neprisideda prie šios itin pažeidžiamos eismo dalyvių grupės saugumo. Žinoma, savo saugumą užtikrinti kiekvienas pirmiausiai turi pats, o tai lengviau padaryti žinant saugiam eismui taikomus reikalavimus.

Remiantis policijos duomenimis, eismo įvykiuose Lietuvoje dažniausiai nukenčia pėstieji. Daugiausia tragiškų įvykių įvyksta tamsiu paros metu ir, anot statistikos, neapšviestu keliu be atšvaito einantis pėstysis rizikuoja gyvybe 8 kartus labiau, nei pėstysis su atšvaitais. Atšvaitų aktualumas ypač padidėja pradedant trumpėti dienoms, tuomet pėstiesiems ir dviratininkams, siekiant apsisaugoti, būtina imtis papildomų saugumo priemonių.

Kalbėti telefonu vairuojant ne tik pavojinga, toks elgesys taip pat prisideda prie didesnių spūsčių. Tokią išvadą pateikė JAV Jutos universiteto mokslininkai, atlikę tyrimą, kuriuo išsiaiškinta, kad vairuotojai, kalbantys telefonu ir vairuojantys tuo pat metu, važiuoja vidutiniškai 3 km/val. lėčiau. Tiesa, tyrimas netikėtai atskleidė ir kitą įdomų faktą – vairuotojai, kurie vairuodami kalba, kad ir su greta sėdinčiais keleiviais ar per laisvų rankų įrangą, taip pat važiavo pastebimai lėčiau.

Lietuvos Kelių policijos duomenimis, Lietuvoje kasmet įvyksta virš 30 proc. visų mirtinų eismo įvykių, kurių pagrindinė priežastis – nesaugus arba gerokai viršytas leistinas greitis. Deja, tačiau daugumai greičio mėgėjų neužtenka fakto, jog viršydami greitį jie stato į pavojų kitus eismo dalyvius. Todėl į pagalbą pasitelkiami greičio matuokliai.

Remiantis naujausiais valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje 2015 metais vidutinis eksploatuojamų lengvųjų automobilių parko amžius padidėjo nuo ilgus metus besilaikiusių 12 metų iki 15 metų.

Kelių eismo taisyklės (KET) – tai svarbiausias saugiam eismui taisyklių rinkinys, kurio dėka išvengiame chaoso ir nelaimių šalies gatvėse bei keliuose. KET nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir galioja pėstiesiems bei visų transporto priemonių vairuotojams. Didelė dalis eismo incidentų įvyksta ne tik dėl netyčinio vairuotojų ar pėsčiųjų neatsargumo, bet dažnai, deja, ir dėl sąmoningo taisyklių nesilaikymo.

Nors remiantis ES teise ir kelių eismo taisyklių (KET) 196 punktu, saugos diržus segtis privalo ne tik automobilių vairuotojai, bet ir keleiviai, kaip žinia, ši nuostata yra viena iš dažniausiai ignoruojamų, o ypač automobilio gale sėdinčių keleivių.

Kelių eismo eksperto Ramūno Vėlavičiaus patarimai ir pastabos, į kokius automobilio techninius parametrus būtina atkreipti dėmesį siekiant saugiai važiuoti keliais. Apie tai – reportaže.

Iš visų eismo dalyvių, Lietuvoje avarijos metu didžiausią riziką žūti turi būtent pėstieji. Tokią neraminančią žinią atskleidžia Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) avarijų statistiniai duomenys, taip pat parodantys, kad didžiausias pavojus šių eismo dalyvių tyko pėsčiųjų perėjose. Remiantis LAKD duomenimis, 2014-aisiais viso buvo sužeisti 1034 pėstieji, iš jų 108 žuvo. Šis žuvusiųjų skaičius sudaro net 40 proc. visų žuvusiųjų Lietuvos keliuose ir gatvėse tais metais.

Keliuose vairuotojai susiduria su įvairiomis situacijomis, kurios kartais gali būti netikėtos. Tačiau nors daugumą tokių situacijų išspręsti padeda intuicija ir sveikas protas, kai kurie atvejai gali sutrikdyti. Į kelius išvažiavę neblaivūs vairuotojai – didžiulė grėsmė automobilio keleiviams, likusiems eismo dalyviams, aplinkiniams bei sau patiems. Lietuvos policijos departamento duomenimis, dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2014 m. įvyko iš viso 303 eismo įvykiai. Tai sudarė 9 proc.

Mokslo ir žinių dieną – rugsėjo 1-ąją – „Lietuvos ryto“ krepšinio klubas, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybė visoje sostinėje drauge vykdė socialinę akciją. Ja siekta atkreipti dėmesį į kiekvienais mokslo metais aktualią problemą – mokinių saugumą gatvėse. Pagrindiniu akcijos akcentu tapo prie devynių sostinės mokyklų į rugsėjo 1-osios šventę atvykstančius mokinius pasitikę „Lietuvos ryto“ krepšininkai.

Naujų mokslo metų pradžia tėveliams reiškia ne tik mokyklinį apsipirkimą ir rūpestį, kad vaikas šventės metu atrodytų nepriekaištingai, dėmesys taip pat sutelkiamas ir į mūsų mažiausiųjų saugumą keliuose, einant į mokyklą ir iš jos. Svarbaus eismo švietimo svarbą patvirtina skaudi statistika, liudijanti, kad tik per praėjusiuosius metus šalies keliuose žuvo 24 vaikai, tarp jų 14 berniukų ir 10 mergaičių. Vien šiemet keliuose žuvo jau 8 vaikai, 6 berniukai ir 2 mergaitės.

Negailestingai artėjant vasaros pabaigai ir naujų mokslo metų pradžiai, vis daugiau pradedama kalbėti apie saugaus elgesio kelyje svarbą, o ypač specialistai ragina su taisyklėmis supažindinti mažuosius – būsimus pirmokėlius. Nors dažnai į pirmąsias pamokas tėvai juos palydi ar nuveža, pažinti kelią į mokyklą ir mokytis saugaus elgesio svarbu jau nuo pirmų mokslo metų dienų. Apie tai ir kalbiname Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos neformalaus ugdymo pedagogę – Astą Katinienę.

Mokslo metų pradžia – didelių pokyčių metas didmiesčių eisme, jų gatves užplūsta jauni, mažiau patirties turintys vairuotojai, aukštųjų mokyklų studentai. Deja, tačiau dažnai šių vairuotojų antplūdis siejamas su eismo nelaimėmis, sutrikimais.

Rugpjūtis – derliaus nuėmimo, ūkio darbų metas, tad į Lietuvos kelius išvažiuoja sunkiąją techniką - traktorius, kombainus, ekskavatorius - vairuojantys vairuotojai, kurie, deja, ne retai už vairo sėda išgėrę. Praėjusią savaitę, rugpjūčio 22 d., neblaivaus ekskavatoriaus vairuotojo sukelta tragiška nelaimė įvyko Radviliškio r., Šiaulėnų miestelyje, gyvenamo namo kieme. Ekskavatorius „Komatsu PC35MR-3“, kurį vairavo neblaivus (1,92 prom.