Saulius Jakučionis

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pareiškė, kad Europos Parlamento (EP) rezoliucija dėl LRT neišspręs dabartinių transliuotojo valdymo problemų, o nešantieji „namų šiukšles“ į užsienį tikriausiai supranta realius savo elgesio motyvus. „Žinote, reikėtų pirmiausia turbūt teikiant tokią rezoliuciją įsivertinti įtaką, tarptautinio įvaizdžio įtaką. Tai tie, kurie neša šitas namų šiukšles į tarptautinę areną, turbūt, kad supranta, kaip jie elgiasi.

Lietuvoje sekmadienį lankysis Ukrainos ir Lenkijos prezidentai Volodymyras Zelenskis ir Karolis Nawrockis. Apie Lenkijos vadovo apsilankymą BNS patvirtino šios šalies ambasada, o apie Ukrainos lyderio – BNS šaltiniai. Kas numatyta Zelenskio ir Nawrockio vizito metu? Abiejų šalių prezidentai drauge su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda dalyvaus 1863–1864 metų sukilimo metinių minėjime.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis antradienį paragino Seimą imtis „papildomų sankcijų“ už sumaištį keliančią dezinformaciją. Taip jis reagavo į pastarųjų dienų grasinimus sprogdinimais Lietuvos mokykloms, teismams ir kitoms institucijoms. Prezidentūra: tai psichologinio poveikio priemonė Pareigūnas pavadino juos psichologinio poveikio priemone.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis apgailėtinu pavadino incidentą, kai „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis apstumdė jaunuolį ir vyresnio amžiaus žmogų per susitikimą su žmonėmis Vilkaviškyje. Visgi jis pareiškė, kad įvykis galėtų būti ištirtas, siekiant nustatyti, kas dėl apsistumdymo yra kaltas. „Situacija, be abejo, apgailėtina, bet realiai parodanti, kad trūksta tarpusavio pagarbos“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad Lietuva turėtų dalyvauti pratybose Arkties regiono saugumo užtikrinimui, jeigu jas organizuos NATO, taigi ir amerikiečiai, pastaruoju metu siekiantys perimti Grenlandiją. „Mūsų nuostata yra tokia – jeigu NATO imsis organizuoti pratybas, tai mes tikrai turėtume dalyvauti. Kai kalbu apie NATO, kalbu ir apie JAV“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.

Premjerės Ingos Ruginienės atstovas spaudai pirmadienį pasmerkė jaunuolį Vilkaviškyje apstumdžiusio Remigijaus Žemaitaičio elgesį ir pareiškė, kad jis peržengė „sveiko proto ribas“. „Fizinės jėgos naudojimas, ypač politiko, yra visiškai neadekvatus ir gėdingas elgesys. Kad ir koks būtų kontekstas – protestai, oponuojančios ar nepatinkančios nuomonės, su kuriomis susiduria nemaža dalis politikų, tai jokiu būdu nepateisina smurto“, – BNS sakė premjerės atstovas Ignas Dobrovolskas.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja šią savaitę pranešė Lietuvos parlamentarams apie sprendimą kraustytis į Varšuvą. Ji politikus informavo per susitikimą su Seimo laikinąja grupe „Už demokratinę Baltarusiją“. Šią informaciją BNS šeštadienį patvirtino du šiame susitikime dalyvavę Lietuvos parlamentarai iš skirtingų frakcijų, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

Vilniuje nuo 2020 metų gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja su komanda paliks Lietuvą ir kraustysis į Lenkiją. Apie tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra AFP, remdamasi keliais šaltiniais S. Cichanouskajos komandoje. BNS rašė, kad Lietuva 2025 metų pabaigoje pakeitė opozicijos sumažino opozicijos lyderės apsaugą, tuo dabar vietoje Vadovybės apsaugos tarnybos užsiima policija.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sako, kad neteisėtų migrantų iš Baltarusijos judėjime į ES kiekvieną žiemą pasitaiko pauzių, tam būna įvairių priežasčių, tačiau šiuo metu galima įtarti ir Minsko režimo elgesio pokyčius. Lietuva per pastarąsias dešimt parų nefiksavo nė vieno į šalį neteisėtai bandančio patekti migranto iš Baltarusijos.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad dėl šeštadienį tarp ES ir Pietų Amerikos bloko MERCOSUR pasirašomo prekybos susitarimo Europos žemės ūkiui artėja sunkios dienos. „Žemės ūkiui tai bus sunkios dienos, nes gal galvijininkystė, paukštininkystė ypatingai, cukraus pramonė kentės, nes daug pigios produkcijos pagamina Pietų Amerika. Pienininkystė (nukentės – BNS) iš dalies“, – LRT radijui šeštadienį sakė A. Svitojus.

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pripažįsta savo klaidas bendraujant su Kapčiamiesčio gyventojais, tačiau pabrėžia, kad poligonas šiame regione yra neišvengiamas. „Aš esu žmogus, emocionalus, kaip ir kiekvienas turbūt iš mūsų, Sausio įvykių dalyvis. Ir kai man pasako, kad esi šiukšlė arba kad esi pirmas, kuris pabėgs iš Lietuvos, aišku, kad tai žeidžia, – interviu BNS sakė generolas.

LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, kad sprendimas nekviesti valdančiųjų „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio į tiesiogines laidas galimai neatitinka transliuotojo misijos. „Panašu, kad tokie dalykai galimai neatitinka LRT misijos, nes nuomonių įvairovė, neginant jokios partijos ar politiko, yra įrašyta LRT įstatyme“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Jurkynas.

Valdančiųjų socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad partija pradės diskusijas dėl valdančiosios koalicijos ateities ir sprendimą dėl to priims pirmoje pavasario pusėje. „Man norėtųsi į politinį ciklą pavasarį išeiti su labai aiškia žinia – ar tęsiame, ar vis tiktai (einame – BNS) kiekvienas sau“, – interviu BNS antradienį sakė politikas.

Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno atstovas spaudai Ignas Grinevičius pasitraukė iš pareigų. Pats I. Grinevičius BNS patvirtino, kad praėjęs penktadienis buvo paskutinė jo darbo diena ministerijoje. Specialistas išeina dirbti į privatų sektorių. I. Grinevičius anksčiau dirbo buvusios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės atstovu spaudai. Iš pareigų po ginčo su premjere Inga Ruginiene ji pasitraukė spalį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako įtariantis, kad prie dezinformacijos apie ketinamą steigti Kapčiamiesčio poligoną prisideda ir Rusija. Šią savaitę į Kapčiamiestį susitikti su vietos gyventojais vyksiantis šalies vadovas sakė, kad yra nusiteikęs konstruktyviai sąžiningai diskusijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako ketinantis atstovauti tvirtai Lietuvos pozicijai, jeigu šalis susidurtų su spaudimu atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą. „Žinote, man vertybinė politika nėra tuščia sąvoka arba tuščias žodis. Todėl daryti tokius veiksmus, kuriuos jūs sakote – tai yra prekiauti vertybėmis – man yra visiškai nepriimtina“, – interviu BNS sakė G. Nausėda.

Nuo šių metų liberalizavus antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, leidžiant gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti sukauptas lėšas, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad savo portfelyje jokių pakeitimų nedarys. „Galiu tiktai savo asmeniniu pavyzdžiu pasakyti, kad jokių pakeitimų savo tame antrosios pakopos portfelyje nedarau“, – interviu BNS teigė prezidentas. Jis taip pat teigė, kad žmonės, kurie jau artėja prie pensinio amžiaus ribos, pakeitimų taip pat daryti neturėtų.

Rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo teiginius apie Ukrainos karius bei pareigūnus prezidentas Gitanas Nausėda vadina primenančiais Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino žargoną. „Volkovo atvejis yra iš tikrųjų išskirtinis. Mes turime gerai išsiaiškinti pirmiausia, ką mes laikome opozicijos lyderiais, nes kuomet opozicijos lyderiai pradeda kalbėti žargonu, kuris panašus į paties Vladimiro Putino žargoną, kyla klausimas, kur yra pozicija, kur yra opozicija“, – interviu BNS teigė šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia abejojantis, kad dabartinė valdančioji koalicija išsilaikys iki Seimo rinkimų 2028 metais. Pasak jo, artėjant rinkimams, „Nemuno aušra“ gali pasitraukti iš daugumos.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) resursų naudojimas žurnalistų protesto akcijoms už žodžio laisvę bei eterio skyrimas tylos minutėms nėra pateisinamas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai subtilus klausimas. Mano akimis tai nėra pateisinama.

Lietuva svarstys, kokios pozicijos laikytis dėl laikinosios Venesuelos valdžios pripažinimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Mes apsvarstysime šitą klausimą“, – interviu BNS sakė šalies vadovas. Anot jo, kitą savaitę su Seimo komitetų vadovais, kurie atsakingi už saugumą bei užsienio politiką, bus rengiamas susitikimas. „Yra daug klausimų susikaupę, kur turime būti vieningi ir labai aiškiai matyti problemas ir, svarbiausia, žinoti sprendimo būdus“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako manantis, kad jo reitingai krito dėl aktyvaus dalyvavimo vidaus politikoje, tačiau žada pasidaryti išvadas ir „kai ką“ daryti kitaip. „Aš manau, tai kaina, kurią privalau mokėti už tai, kad noriu būti aktyvus vidaus politikoje. Jeigu užsienio politikoje mes tikrai turime mažiau skirčių ir daugiau mažiau sutariame dėl jos krypčių, tai vidaus politikoje tų kontroversijų pastaruoju metu buvo nemažai“, – interviu BNS sakė G. Nausėda.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pranešė, kad Gitanas Nausėda šią savaitę susitiks su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu aptarti Bundesvero brigados įsikūrimo Lietuvoje. Anot A. Skaisgirytės, susitikimas vyks Bavarijoje, kur G. Nausėda taip pat dalyvaus Bundestago frakcijų debatuose dėl Europos saugumo architektūros.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva pasisako už kaip įmanoma ilgiau trunkančias saugumo garantijas Ukrainai. Taip ji kalbėjo prieš antradienį Paryžiuje vyksiantį vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą, kur dalyvaus ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis sako, kad visada reikia kovoti su antisemitizmu, tačiau atsisako vertinti tai, jog Lietuvos valdančiojoje koalicijoje yra „Nemuno aušra“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis yra nuteistas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus. „Man nepriklauso kištis į vidaus politiką čia, Lietuvoje“, – žurnalistams Vilniuje sakė J. Wadephulis, baigiantis spaudos konferencijai su Lietuvos kolega Kęstučiu Budriu, atsakydamas į BNS klausimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nelaiko klaida savo sprendimo rudenį Ignotą Adomavičių paskirti kultūros ministru. Šalies vadovas teigia, kad jeigu to nebūtų padaręs, o „Nemuno aušra“ būtų likusi prie šios kandidatūros, valstybė būtų atsidūrusi krizėje. „Jeigu partija, kuri delegavo poną Adomavičių, vis tiek būtų likusi prie savo kandidatūros, tai būtų tiesus kelias į Vyriausybės ir visos valstybės krizę.

Svarbiausias 2025 metų Lietuvos įvykis buvo iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų krizė, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai ir žurnalistai. Į dažniausiai įvardytų įvykių penketuką taip pat pateko istorinis gynybos finansavimo augimas, metų viduryje įvykęs Vyriausybės pasikeitimas, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa ir kultūrininkų protestas.

„Nemuno aušra“ iki Lietuvoje 2027-aisiais vyksiančių savivaldos rinkimų planuoja prisidėti prie kraštutinių dešiniųjų bloko „Patriotai už Europą“. Šiuo metu 85 narius turinti frakcija yra trečia pagal dydį Europos Parlamente (EP). Jai priklauso Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“, Vengrijos premjero Viktoro Orbano vadovaujama partija „Fidesz“, Čekijos ministro pirmininko Andrejaus Babišo vadovaujama partija ANO („Taip“), Italijos kraštutinių dešiniųjų partija „Lega“ („Lyga“), taip pat Ispanijo...

Pastarųjų savaičių naujienos apie nacionalinį transliuotoją LRT labiausiai plito Ukrainoje, Latvijoje, JAV bei Rusijoje, rodo BNS užsakymu atlikta žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ analizė. Tyrimo metu stebėta užsienio žiniasklaida, gruodžio 1–22 dienomis nušvietusi su LRT susijusius įvykius. Iš viso stebėjimo laikotarpiu buvo parengta beveik 300 publikacijų šia tema. BNS rašė, kad valdantieji siekė skubos tvarka palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nejaučiantis nuoskaudų dėl sprendimo perkelti Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo ceremoniją iš Prezidentūros į Sapiegų rūmus Vilniuje. „Viskas yra tvarkoje, jokių nuoskaudų neturime“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda. „Tai yra labai svarbios premijos, tai yra žmonės, kurie yra tikrai nusipelnę Lietuvos kultūrai, ir aš noriu, kad tą dieną, kai jiems bus teikiamos premijos, jie jaustųsi gerai“, – pridūrė jis.

Policijos pareigūnai perima Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos apsaugą, BNS patvirtino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. „Galiu patvirtinti, kad S. Cichanouskajos apsaugą perima policija“, – BNS sakė R. Matonis. Pasak jo, tai įvyks „šiomis dienomis“. Iki šiol baltarusę saugojo Vadovybės apsaugos tarnyba. BNS rašė, kad apie ketinimą sumažinti S. Cichanouskajos ir jos darbo patalpų apsaugos lygį paskelbta spalį.

Daliai visuomenės protestuojant dėl Seime skubos tvarka siekiamų priimti pataisų, lengvinančių visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką, premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį paragino atsistatydinti LRT tarybą greičiau, nei ji planuoja spręsti šį klausimą. I. Ruginienė taip pat paprašė Seimo atsitraukti nuo baigiamų priimti pataisų, kuriomis būtų pakeista LRT vadovo atleidimo tvarka. „Kviečiu LRT tarybą kuo skubiau susirinkti ir atliepti klausimą, kurį kelia žurnalistai.

Sunegalavus Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui, į parlamentą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, pranešė įvykio vietoje esantis BNS korespondentas. Apie tai žurnalistams patvirtino ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. K. Vilkausko sveikata sušlubavo komitetui svarstant LRT įstatymo pataisas, kuriomis lengvinamas įstaigos vadovo atleidimas.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad bent dalis parlamento Audito komiteto parengtų LRT įstatymo pataisų, kuriais būtų didinamos transliuotojo tarybos galios, yra nepriimtinos. „Taip, aš manau, kad tie pasiūlymai, (...) bent jau dalis jų nėra priimtini, (...) o kitus turbūt svarstysime“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J. Olekas.

Nacionalinio transliuotojo LRT taryba sausį spręs dėl atsistatydinimo, antradienio vakarą BNS patvirtino jos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. Visgi vienas tarybos narys Deimantas Jastramskis sako abejojantis, ar sprendimas įtraukti tokį klausimą į posėdžio darbotvarkę iš tikrųjų rodo nuoširdžius ketinimus trauktis. M. Jurkynas teigė, jog taryba dėl atsistatydinimo spręs sausio 20 dieną.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad rezoliucijos dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos pateikimas parlamente antradienį buvo atidėtas, siekiant neeskaluoti situacijos. Pasak jo, Lietuvai reikia užsitikrinti saugumą, o jis ne visada pasiekiamas vien tik griežta pozicija. „Kaip žinote, šiandien Seime mes atidėjome mūsų paruoštos rezoliucijos priėmimą tam, kad galėtume rasti galimybių aptarti įvairius variantus“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė J. Olekas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad neprieštarauja Seimo komiteto inicijuojajam 2021–2025 metais krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti valstybiniam auditui. „Auditai visada yra gerai. Ir iš tikrųjų aš manau, kad Krašto apsaugos ministerija irgi tam neprieštarauja. Galima pasižiūrėti, įvertinti tam, kad klaidų nebūtų“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad karinius poligonus sutikusios priimti savivaldybės pajus visokeriopą naudą, tam susitelks ne tik Krašto apsaugos ministerija, bet ir visa Vyriausybė.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad JAV atstovai kol kas nesikalbėjo su Lietuvos pareigūnais dėl galimo baltarusiškų trąšų tranzito per Klaipėdos uostą atnaujinimo, o jeigu tai ilgainiui bus daroma, šį sprendimą būtų galima susieti su papildomomis amerikiečių karinėmis pajėgomis šalyje.

Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė žada padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose. Tai numatyta praėjusią savaitę paskelbtame Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane. Toks dokumentas yra tvirtinamas kiekvienos naujos Vyriausybės.

Iš Baltarusijos šeštadienį paleidžiami politiniai kaliniai, dalis jų – per Lietuvos sieną, BNS patvirtino šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga. Baltarusija šeštadienį paleido 123 politinius kalinius, devyni iš jų buvo paleisti per Lietuvą, likę – per Ukrainą, BNS patvirtino šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis pareiškė, kad instituciją įtikino krašto apsaugos ministro Roberto Kauno paaiškinimai, kaip kelių tiesimo įmonė „Fegda“ pateko tarp Rūdninkų karinio miestelio statybos antrojo etapo konkurso lyderių. „Kadangi apie tai spaudoje buvo daug rašoma, iš tikrųjų tų abejonių buvo daug, todėl prezidentas kėlė tą klausimą“, – po Gitano Nausėdos susitikimo su ministru žurnalistams penktadienį sakė D. Matulionis.

Premjerė Inga Ruginienė sako, jog svarstant kitų metų biudžetą buvo aišku, kad visiems poreikiams numatyti papildomų lėšų nepavyks, tačiau Vyriausybė kėlė sau tikslą kuo teisingiau ir sąžiningiau padalinti esamus pinigus. „Dėliojant biudžetą mums su finansų ministru pagrindinis kriterijus buvo visos ministerijos – keturiolika ministerijų. Ir mes supratome, kad pinigų visus šimtu procentų lūkesčius patenkinti tikrai neužteks“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Premjerė Inga Ruginienė sako neturinti atsakymo, kodėl Seimo nariai siūlo nacionalinio transliuotojo LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimus svarstyti ypatingos skubos tvarka, tačiau žada, kad jeigu žiniasklaidos bendruomenei priimtas projektas netiks, Vyriausybė pavasarį pasiūlys dar kartą pakeisti reguliavimą. „Jūs turite turbūt Seimo narių paklausti, nes tai ne Vyriausybės projektas, o Seimas teikia šį projektą“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė I. Ruginienė.