Saulius Jakučionis

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pranešė, kad Gitanas Nausėda šią savaitę susitiks su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu aptarti Bundesvero brigados įsikūrimo Lietuvoje. Anot A. Skaisgirytės, susitikimas vyks Bavarijoje, kur G. Nausėda taip pat dalyvaus Bundestago frakcijų debatuose dėl Europos saugumo architektūros.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva pasisako už kaip įmanoma ilgiau trunkančias saugumo garantijas Ukrainai. Taip ji kalbėjo prieš antradienį Paryžiuje vyksiantį vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą, kur dalyvaus ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis sako, kad visada reikia kovoti su antisemitizmu, tačiau atsisako vertinti tai, jog Lietuvos valdančiojoje koalicijoje yra „Nemuno aušra“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis yra nuteistas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus. „Man nepriklauso kištis į vidaus politiką čia, Lietuvoje“, – žurnalistams Vilniuje sakė J. Wadephulis, baigiantis spaudos konferencijai su Lietuvos kolega Kęstučiu Budriu, atsakydamas į BNS klausimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nelaiko klaida savo sprendimo rudenį Ignotą Adomavičių paskirti kultūros ministru. Šalies vadovas teigia, kad jeigu to nebūtų padaręs, o „Nemuno aušra“ būtų likusi prie šios kandidatūros, valstybė būtų atsidūrusi krizėje. „Jeigu partija, kuri delegavo poną Adomavičių, vis tiek būtų likusi prie savo kandidatūros, tai būtų tiesus kelias į Vyriausybės ir visos valstybės krizę.

Svarbiausias 2025 metų Lietuvos įvykis buvo iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų krizė, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai ir žurnalistai. Į dažniausiai įvardytų įvykių penketuką taip pat pateko istorinis gynybos finansavimo augimas, metų viduryje įvykęs Vyriausybės pasikeitimas, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa ir kultūrininkų protestas.

„Nemuno aušra“ iki Lietuvoje 2027-aisiais vyksiančių savivaldos rinkimų planuoja prisidėti prie kraštutinių dešiniųjų bloko „Patriotai už Europą“. Šiuo metu 85 narius turinti frakcija yra trečia pagal dydį Europos Parlamente (EP). Jai priklauso Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“, Vengrijos premjero Viktoro Orbano vadovaujama partija „Fidesz“, Čekijos ministro pirmininko Andrejaus Babišo vadovaujama partija ANO („Taip“), Italijos kraštutinių dešiniųjų partija „Lega“ („Lyga“), taip pat Ispanijo...

Pastarųjų savaičių naujienos apie nacionalinį transliuotoją LRT labiausiai plito Ukrainoje, Latvijoje, JAV bei Rusijoje, rodo BNS užsakymu atlikta žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ analizė. Tyrimo metu stebėta užsienio žiniasklaida, gruodžio 1–22 dienomis nušvietusi su LRT susijusius įvykius. Iš viso stebėjimo laikotarpiu buvo parengta beveik 300 publikacijų šia tema. BNS rašė, kad valdantieji siekė skubos tvarka palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nejaučiantis nuoskaudų dėl sprendimo perkelti Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo ceremoniją iš Prezidentūros į Sapiegų rūmus Vilniuje. „Viskas yra tvarkoje, jokių nuoskaudų neturime“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda. „Tai yra labai svarbios premijos, tai yra žmonės, kurie yra tikrai nusipelnę Lietuvos kultūrai, ir aš noriu, kad tą dieną, kai jiems bus teikiamos premijos, jie jaustųsi gerai“, – pridūrė jis.

Policijos pareigūnai perima Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos apsaugą, BNS patvirtino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. „Galiu patvirtinti, kad S. Cichanouskajos apsaugą perima policija“, – BNS sakė R. Matonis. Pasak jo, tai įvyks „šiomis dienomis“. Iki šiol baltarusę saugojo Vadovybės apsaugos tarnyba. BNS rašė, kad apie ketinimą sumažinti S. Cichanouskajos ir jos darbo patalpų apsaugos lygį paskelbta spalį.

Daliai visuomenės protestuojant dėl Seime skubos tvarka siekiamų priimti pataisų, lengvinančių visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką, premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį paragino atsistatydinti LRT tarybą greičiau, nei ji planuoja spręsti šį klausimą. I. Ruginienė taip pat paprašė Seimo atsitraukti nuo baigiamų priimti pataisų, kuriomis būtų pakeista LRT vadovo atleidimo tvarka. „Kviečiu LRT tarybą kuo skubiau susirinkti ir atliepti klausimą, kurį kelia žurnalistai.

Sunegalavus Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui, į parlamentą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, pranešė įvykio vietoje esantis BNS korespondentas. Apie tai žurnalistams patvirtino ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. K. Vilkausko sveikata sušlubavo komitetui svarstant LRT įstatymo pataisas, kuriomis lengvinamas įstaigos vadovo atleidimas.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad bent dalis parlamento Audito komiteto parengtų LRT įstatymo pataisų, kuriais būtų didinamos transliuotojo tarybos galios, yra nepriimtinos. „Taip, aš manau, kad tie pasiūlymai, (...) bent jau dalis jų nėra priimtini, (...) o kitus turbūt svarstysime“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J. Olekas.

Nacionalinio transliuotojo LRT taryba sausį spręs dėl atsistatydinimo, antradienio vakarą BNS patvirtino jos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. Visgi vienas tarybos narys Deimantas Jastramskis sako abejojantis, ar sprendimas įtraukti tokį klausimą į posėdžio darbotvarkę iš tikrųjų rodo nuoširdžius ketinimus trauktis. M. Jurkynas teigė, jog taryba dėl atsistatydinimo spręs sausio 20 dieną.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad rezoliucijos dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos pateikimas parlamente antradienį buvo atidėtas, siekiant neeskaluoti situacijos. Pasak jo, Lietuvai reikia užsitikrinti saugumą, o jis ne visada pasiekiamas vien tik griežta pozicija. „Kaip žinote, šiandien Seime mes atidėjome mūsų paruoštos rezoliucijos priėmimą tam, kad galėtume rasti galimybių aptarti įvairius variantus“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė J. Olekas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad neprieštarauja Seimo komiteto inicijuojajam 2021–2025 metais krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti valstybiniam auditui. „Auditai visada yra gerai. Ir iš tikrųjų aš manau, kad Krašto apsaugos ministerija irgi tam neprieštarauja. Galima pasižiūrėti, įvertinti tam, kad klaidų nebūtų“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad karinius poligonus sutikusios priimti savivaldybės pajus visokeriopą naudą, tam susitelks ne tik Krašto apsaugos ministerija, bet ir visa Vyriausybė.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad JAV atstovai kol kas nesikalbėjo su Lietuvos pareigūnais dėl galimo baltarusiškų trąšų tranzito per Klaipėdos uostą atnaujinimo, o jeigu tai ilgainiui bus daroma, šį sprendimą būtų galima susieti su papildomomis amerikiečių karinėmis pajėgomis šalyje.

Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė žada padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose. Tai numatyta praėjusią savaitę paskelbtame Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane. Toks dokumentas yra tvirtinamas kiekvienos naujos Vyriausybės.

Iš Baltarusijos šeštadienį paleidžiami politiniai kaliniai, dalis jų – per Lietuvos sieną, BNS patvirtino šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga. Baltarusija šeštadienį paleido 123 politinius kalinius, devyni iš jų buvo paleisti per Lietuvą, likę – per Ukrainą, BNS patvirtino šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis pareiškė, kad instituciją įtikino krašto apsaugos ministro Roberto Kauno paaiškinimai, kaip kelių tiesimo įmonė „Fegda“ pateko tarp Rūdninkų karinio miestelio statybos antrojo etapo konkurso lyderių. „Kadangi apie tai spaudoje buvo daug rašoma, iš tikrųjų tų abejonių buvo daug, todėl prezidentas kėlė tą klausimą“, – po Gitano Nausėdos susitikimo su ministru žurnalistams penktadienį sakė D. Matulionis.

Premjerė Inga Ruginienė sako, jog svarstant kitų metų biudžetą buvo aišku, kad visiems poreikiams numatyti papildomų lėšų nepavyks, tačiau Vyriausybė kėlė sau tikslą kuo teisingiau ir sąžiningiau padalinti esamus pinigus. „Dėliojant biudžetą mums su finansų ministru pagrindinis kriterijus buvo visos ministerijos – keturiolika ministerijų. Ir mes supratome, kad pinigų visus šimtu procentų lūkesčius patenkinti tikrai neužteks“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Premjerė Inga Ruginienė sako neturinti atsakymo, kodėl Seimo nariai siūlo nacionalinio transliuotojo LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimus svarstyti ypatingos skubos tvarka, tačiau žada, kad jeigu žiniasklaidos bendruomenei priimtas projektas netiks, Vyriausybė pavasarį pasiūlys dar kartą pakeisti reguliavimą. „Jūs turite turbūt Seimo narių paklausti, nes tai ne Vyriausybės projektas, o Seimas teikia šį projektą“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė I. Ruginienė.