Neringa Medutytė

„Jei negali parengti kosmonauto, nėra ko lįsti į kosmosą“ – senas ir net klaidinamas požiūris į dabartines kosminio verslo galimybes.„Visi be išimties gyvena pasitelkę kosmoso technologijas. Jei bent 10 minučių atjungtume kosmosą, Šiaurės pusrutulyje būtų civilizacijos mirtis.

Vidutiniškai vienam profesinės karo tarnybos kariui per metus, neįskaičiavus pratybų ir mokymų, Lietuvoje skiriama 53,9 tūkst. litų. Į šią sumą įeina darbo užmokestis, socialinio draudimas, maistpinigiai, buitpinigiai, apranga. Bene didžiausia minėtos sumos dalis – 67 proc. skiriami darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui. Kainuoja daugiau Vieno kario išlaikymas Lietuvą bene labiausiai garsinančiose tarptautinėse operacijose (TO) kainuoja beveik tris kartus daugiau – 136, 8 tūkst. litų.

Su „Swedbanko“ Lietuvoje valdybos pirmininku Antanu Daniu susitinkame jaukioje modernioje, saulės nutviekstoje banko kavinėje. Daugelį dizaino apdovanojimų pelnęs pastatas iš tiesų buria tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Įsikalbėjus su banko vadovu ima aiškėti, kad inovacijos, nuoširdumas, kokybė ir gera nuotaika – pagrindiniai banko vadovo prioritetai. „Aš tikiu savo darbu. Jis man patinka, tirpsta man rankose, – svajonių darbo kontūrus piešia A. Danys.

Kiek tiksliai okupacijos metais Lietuvoje veikė gamyklų, šiandien negali atsakyti net specialistai. Dalyje jų įsikūrė naujos įmonės, dalis sparčiai virsta loftais. „Ekonomika.lt“ kalbina specialistus, dirbusius slaptąjį pašto dėžutės kodą „555“ turėjusiose gamyklose, liaudiškai vadintose Burdenkos gamyklomis. Jie dar pamena laikus, kai net ir varžtas, panaudotas kariuomenės tikslams, buvo paslaptis.

Iki rinkimų Rusijoje liko devyni mėnesiai.  Spektaklis prasidėjo. Pasijodinėjimai žirgais, viešos Kūčios su vietos bobulių rankų darbo megztiniu, kelionė į Sibirą ir bondiadą primenantys pusnuogio buvusio Rusijos prezidento nuotykiai su leopardais žurnalistų akivaizdoje verčia sunerimti: ką šį sykį mums nori pasakyti ledinio veido Vladimiras Vladimirovičius Putinas? Žinia, kurią mums siunčia buvęs Rusijos prezidentas, šiek tiek kitokia, nei anksčiau – šiek tiek linksmesnė, gal net žadan...

Šiandien masiškai svetur gero ieškantys lietuviai istorijai naujo prieskonio nesuteikė. Apie tūkstančius Lietuvą palikusių tautiečių, jų vargus ir lūkesčius „Ekonomika.lt“ kalbasi su diplomatu, istoriku, ambasadoriumi ESBO žmogiškajai dimensijai, habilituotu mokslų daktaru Alfonsu Eidintu. – Lietuvoje prasiautė net keturios emigracijos bangos. Ką tai rodo apie mūsų šalies ūkį? – Dar Gedimino laiškais iš Hanzos miestų buvo kviečiami pirkliai ir amatininkai.

Praėjo daugiau nei dvidešimt metų nuo dienos, kai Lietuva tapo nepriklausoma. Ar per tą laiką atsikratėme sovietinės praeities ir socialistinio požiūrio? „Lietuva dydžiu panaši į Daniją, Olandiją, bet šios šalys neišgyveno viso šio siaubo, – teigia Jonas Karčiauskas, UAB „Audėjas“ generalinis direktorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos garbės viceprezidentas.

Skamba žiauriai, bet kaip kitaip pavadinsi dalykus, kurių nei pačiupinėti, nei paragauti negali. Gali iš jų tik pasipelnyti arba juos pasisavinti. Kova dėl sukurtų produktų – tokia šiandien ne tik kompiuterių specialistų, bet ir kitų intelektinių produktų autorių dalia. Jaunas verslininkas iš Kauno savo teises į sukurtą programą šiandien yra priverstas ginti teismuose.

Sako, šiluma kaulų nelaužo. Vis dėlto ji ne tik sukelia galvos skausmą, bet ir tuština piniginę. Šilumininkams prabilus, kad lietuviams reikėtų ne apie atostogas, o apie artėjantį šilumos sezoną galvoti, premjeras liepė tautiečių negąsdinti ir padėti taupyti šilumos sąnaudas bei kuo greičiau rasti būdą pereiti prie perpus pigesnio biokuro. Apie šildymo sezoną kalbamės su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentu Vytautu Stasiūnu.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos buvę apskaitos darbuotojai neslepia – kai kurios suaukotos lėšos stichinių nelaimių aukoms niekada nukentėjusiųjų nepasiekdavo. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ tęsia pasaulyje už nuveiktus humaniškus darbus gerai žinomos organizacijos – Raudonojo Kryžiaus draugijos Lietuvoje buvusių darbuotojų išpažintis apie ne visai sklandžią ir ne visai žinomą organizacijos veiklą.

Vienose inovatyviausių ir sėkmingiausių įmonių Lietuvoje „Biocentro“ sukurta moderni technologija gruntui valyti „Innovations Awards 2011“ išrinkta tarp trijų geriausių „Eureka“ inovacijų apdovanojimui gauti. Įmonei, kitaip „mikrobų šventyklai“, vadovauja mokslininkas Saulius Grigiškis. „Čia pas mus ir nevedusių vyrų yra, pasižiūrėk, – ragina mane pašnekovas ir praveria kabineto, kuriame tarp įvairaus dydžio kolbų iš tiesų sėdi daug jaunų vaikinų, duris.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jau ne kartą sulaukia dėmesio. Ant šios pasaulinės organizacijos atstovų Lietuvoje vėl krinta neskaidrumo šešėlis. „Ekonomika.lt“ šaltiniai teigė, kad tai – uždara, netobulėjanti ir suaukotų pinigų kelius slepianti organizacija. Buvę ir esami darbuotojai prakalbo, kad daugelį metų labdaros rūbai buvo ir yra slaptas nemenkas šios organizacijos uždarbis.

Garsiajame šešioliktajame aukšte su vienu turtingiausių Lietuvos verslininkų koncerno „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi susitikome pasikalbėti apie verslą, valstybę, jos galią, kuo gyvena lietuviai ir jis pats. Nuo pokalbio pradžios verslininkas neslėpė kritiško požiūrio į valdžios sprendimus, bet teigė nestokojąs optimizmo. Jis įsitikinęs, kad iš tiesų Lietuvoje anksčiau buvo kur kas blogiau – dabar gyvename gerai.

Kylant į viršų buvo dar visai nieko. Galima susikaupti ir dairytis į debesis pro lėktuvo langą. Tačiau tas visuotinis lietuvių klegesys leidžiantis lėktuvui tik didėjo ir, man rodos, liovėsi tik tada, kai po kelionės Vilnius–Londonas–Vilnius pasiekiau namus. Ankstų pirmadienio rytą pailsėję ir pasidemonstravę Lietuvoje tautiečiai skrido atgal į Londoną dirbti savo darbų.

Dvi savaites kasdien po 10 tonų pūvančių tvarsčių, kraujo, amputuotų galūnių, kitų operacijų atliekų, vienintelių medicinos atliekas Lietuvoje deginančių įmonių „Senovė“ ir „Toksika“ kamuojanti nežinia bei alinantis karštis – šių dienų faktų derinys, vedantis prie ekologinės katastrofos pačiame Vilniaus centre ir kituose miestuose. Atliekas surenkančios ir gydymo įstaigos bejėgės kovoti su biurokratiniais ministerijų malūnais.

Ar sėkmę visada lydi pinigai? Apie tai, iš ko susideda sėkmingas tautos kelias ir kokie veiksniai lemia sėkmingą tautų verslumą, kalbamės su rašytoju, publicistu, seminarų apie lyderystę, sėkmę ir žydų verslumą autoriumi Aurimu Guoga. Šiandien apie sėkmę ir ją lemiančius veiksnius žmonės nori žinoti vis daugiau. Ką laikote asmenine ir tautos sėkme? Šalis bando kurti gaires, bet niekas jų nesilaiko, vyrauja betvarkė.

Lietuvoje praėjo laikai, kai gatve einantį užsienietį pasitikdavo ne tik žvilgsniai, bet ir įkyriai badantys pirštai. Kad ir kokie sunkumai kamuotų Lietuvos verslą, užsieniečiai sako čia matantys vis daugiau galimybių prisidėti prie Lietuvos ekonomikos ir investuoti. Pelno nėra „Į verslą Lietuvoje jau teko investuoti šimtą tūkstančių. Grąžos kol kas – jokios.

Jei turite sunkumų versle, veltui ieškote sudėtingų problemos sprendimo būdų. Gana tyliai Lietuvoje vykstantys seminarai kviečia mokytis hipnotizuoti partnerius. Vos kelios dienos – ir pasieksite tikslą arba partnerį paversite psichiniu ligoniu. Mokys hipnozės „Egzistuoja keli metodai, kuriuos pasitelkus galima lengviau įtikinti pašnekovą priimti vieną ar kitą jums palankų sprendimą. Tai visiškai teisėta.

Praėjusią savaitę netilo diskusijos, ar užsieniečiams leisti pirkti žemę Lietuvoje. Kol viešumoje svarstomas Europos Komisijos spredimas leisti pratęsti draudimą dar trejiems metams, savaitraštis „Ekonomika.lt“ pažvelgė į Lietuvos žemėlapį iš arčiau ir sudarė didžiausių Lietuvos žemės ūkio bendrovių bei daugiausia žemės valdančių įmonių sąrašus.

Užgauliojimai ir patyčios darbe nėra normalu. Tačiau mūsų šalis tokią smurto formą patiriančių žmonių, deja, negina. „Pasikvietusi vadovė mane vadindavo debile, nemokša, – pasakoja Heida Šinkūnaitė (39 m.). – Šiurkščiai reikalavo, kad nemokių klientų skolas nurašyčiau į jų nekilnojamąjį turtą. Aiškinau, kad tai neįmanoma. Vis ieškojo mano klaidų, kad tik būtų prie ko prisikabinti. Liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo. Aiškinau, kad tam nėra priežasčių.

Šią savaitę žinomų architektų lauks dar viena akistata teisme. Į kaltinamųjų suolą už plataus masto aferą vėl sės gerai žinoma įmonės „Senojo miesto architektai“ projektuotoja. Turto areštas ir gresianti 12 milijonų bauda – tokio akibrokšto sulaukė vilnietis Vytautas Petrauskas, demaskavęs įžūlius architektų darbelius. „Viskas prasidėjo, kai nesutikau pasirašyti ant kažkokio pridengto lapelio ir ėmiau domėtis šalia mano buto vykstančiomis statybomis, – prisimena V. Petrauskas.

Dar vieną nemenką sumą valstybė patikėjo į privačias rankas. Už ką toks pasitikėjimas iki šiol nieko bendra su aviacija neturėjusia UAB „Ekobana“ ir jų atstovaujama paslaptinga užsienio įmone „Ukraviatechnika“ – iki šiol neaišku. Pagal neviešinamas sutarties sąlygas šios dvi įmonės už 6 mln. litų remontuos 1982 metais pagamintą vokiečių atiduotą lėktuvą. Anot specialistų, 6 mln. litų – tik lašas jūroje, palyginti su tuo, kur kasmet dingsta jokios strategijos neturinčios kariuomenės biudžetas.

Šiandien daug kalbame apie ekologiškas bulves, neregėto sveikumo kaimiškus vištų kiaušinius. Bet kiek iš tiesų likę žinių ir tikro kaimiško gyvenimo pajautimo? Tokio, kur nėra ne tik parduotuvės, bet ir bažnyčios, o laukdamas autobuso gali kelias valandas horizonte skaičiuoti varnas ir po kelis kartus apžiūrėti kaimynų trobas.

Pasaulyje paplitusios elitinės organizacijos įleido šaknis ir Lietuvoje. Ką mes žinome apie šių organizacijų papročius, narius ir galų gale – šių organizacijų įtaką mums patiems? „Ekonomika.lt“ iš arti pažvelgia į vienus iš svarbiausių ir įdomiausių Lietuvos uždarų klubų gyvenimą. Negailėdamas geros nuotaikos žurnalistas ir įvaizdžio svetainės www.elegancija.

Prekeivis Povilas iš Alytaus krašto net pasipiktino, kai paprašėme jo papasakoti, kaip jam sekasi pardavinėti lietuviškus vaisius ir daržoves. „Kokie dar lietuviški vaisiai ir daržovės? Jau dvejus metus neauginu – man per brangu. Obuolius, paprikas, slyvas ir morkas vežu iš Lenkijos. Ten galiu lengvai susiderėti. Ten PVM lengvatos, daug pigiau nusipirkti, atvežti į Lietuvą ir parduoti“, – sako Povilas.

2 kambarių butai nuo 50 kv. metrų ir 3 kambarių butai iki 75 kv. metrų šiuo metu yra populiariausi Vilniuje, teigia UAB „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras. 2009 metų pradžioje butų rinka dar buvo apmirusi, dabar situacija, anot eksperto, žymiai pagerėjo. „Dviejų kambarių buto kaina senamiestyje yra nuo 5 000 litų ir gali siekti 10 tūkst. litų. Vidutinė kv. metro kaina šioje Vilniaus vietoje – apie 6–7 tūkst litų“, – teigia R. Pleteras.

Kai jaunas „Google“ kompanijos rinkodaros vadybininkas Waelis Ghonimas pasitelkdamas „Facebook“ sukėlė Egipto liaudį protestui, pasaulis iš naujo pradėjo svarstyti šio socialinio tinklalapio įtaką žmonijai. Į „Facebook“ vieni ateina norėdami pabendrauti, pasimėgauti apkalbomis, o tretiems tai tampa puikia terpe daryti juodus darbelius.

Kai jaunas „Google“ kompanijos rinkodaros vadybininkas Waelis Ghonimas pasitelkdamas „Facebook“ sukėlė Egipto liaudį protestui, pasaulis iš naujo pradėjo svarstyti šio socialinio tinklalapio įtaką žmonijai. Į „Facebook“ vieni ateina norėdami pabendrauti, pasimėgauti apkalbomis, o tretiems tai tampa puikia terpe daryti juodus darbelius.

Į savo namus Vilniaus priemiestyje įsileidusi ir šaldytuvą atvėrusi jauna Monikos ir Donato šeima įtikino, kad norint maitintis ekologiškai, mėnesiui reikia 10 tūkst. litų. Pustrečių metų Luką auginantys Monika ir Donatas sako, kad tinkama ir sveika mityba atima laiko. Į ekologines parduotuves neprivaikščiosi, o pirkti po ranka pasitaikiusius produktus – tiesiog kvaila.

Paklaustas, kas yra laimė, vienos didžiausių ir inovatyviausių įmonių Lietuvoje UAB „Sicor Biotech / Teva Baltic“ vadovas profesorius Vladas Algirdas Bumelis neįvardijo nė vieno materialus dalyko ir prasitarė, kad daugiausia džiaugsmo jam suteikia anūkės, dukros, žmona. Užsukę pas verslininką ir profesorių sutiktumėte žvaliai nusiteikusį kretingiškį, kuris tvirtai įsitikinęs, kad lietuviai savo šalyje gali pasiekti daug.

Mėnesį Londone lietuvių emigrantų gyvenimą stebėjęs ir medžiagą pjesei rinkęs rašytojas Marius Ivaškevičius sako, kad tik po 15 metų Lietuvių emigracija turės tikrąjį veidą. Anot menininko, patys lietuviai nevadina savęs emigrantais, svečioje šalyje neinvestuoja pinigų, tačiau tikėtis, kad jie grįš – neverta.

Vienos didžiausių įmonių UAB „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis (48 metai) galėtų būti pavyzdžiu kiekvienam – jo laukia ir klausosi aukščiausiose valstybės institucijose, jis nuolat dalyvauja svarbioje visuomeninėje veikloje. Vis dėlto verslininkas sako, kad sėkmė savaime neateina, nes ji – ilgo ir kruopščiai suplanuoto darbo vaisius. Daugelį kartų geriausia darbdave tituluotos įmonės vadovas kalba apie du svarbiausius, įmonei keliamus tikslus.

Gydymo įstaigų vadovams kliūva už nepagrįstai didelius atlyginimus, eiliniai gydytojai vos suduria galą su galu, o gydytojai rezidentai patyliukais peikia vyresniuosius kolegas. Esama ir kitos grupės – pačios grėsmingiausios. Tos, kuri susikraus lagaminus ir piliečių sveikata rūpinsis kitose šalyse. Bijo kalbėti Mokymosi kokybe nepatenkinti jaunieji gydytojai skundžiasi prastomis darbo ir mokymosi sąlygomis.

Paulius jau nuo gegužės norvegų miestelį ant Pietinio Norvegijos kranto vadina savo namais. 24 metų vaikinas sako, kad įsikūręs naujoje vietoje pagaliau jaučiasi saugus ir apsirūpinęs. Pajamos – 1 500 litų Priimti sprendimą išvykti privertė ne tik negerėjanti, bet nuolat blogėjanti finansinė padėtis. „Aš ir mano draugė abu dirbome, bet nieko negalėjome sau leisti. Gyvenome mano tetos bute, su kitais nuomininkais dalijomės dviejų kambarių butą.

Daugelis Lietuvą garsinančių sportininkų, gal tik išskyrus krepšininkus, nesulaukia nei dėmesio, nei paramos, kurios nusipelno. Vieni jaučia nuoskaudą, kiti renkasi valstybes, kurios priima išskėstomis rankomis. Daugkartinis Pasaulio ir Europos plaukimo čempionatų prizininkas, vienas geriausių Lietuvos plaukikų Vytautas Janušaitis (29) namuose nesitreniruoja, nes beveik nėra kur. O ką jau kalbėti apie rimtesnes šios sporto šakos varžybas – šalyje vos keli nutriušę sovietmečiu statyti baseinai.

Ir tai dar ne visa suma, kurios pareikalaus šis renginys. Nors kitos sporo šakos badauja, teigiama, kad tai bus ne tik didžiausias visų laikų renginys Lietuvoje, bet ir didžiausias Europos vyrų krepšinio čempionatas per visą istoriją. Šiame renginyje Rugpjūčio 31 – rugsėjo 18 dienomis dalyvaus 24 komandos. Planuoja, kad savo pinigus šalyje leis 30 tūkst. turistų. Tačiau kiek už tai moka Lietuva ir ar vis dėlto pelnytai pamirštami kiti ne ką mažiau Lietuvą garsinantys sportininkai? 3 mln.

„Mūsų rezultatai nėra blogiausi lyginant su kitomis ministerijomis. Tikiuosi, kad Prezidentė vertins realius faktus„, – antradienį apžvelgdamas praėjusių metų rezultatus kalbėjo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. – Pagal dabar turimus duomenis Aplinkos ministerija pirmauja. Atliekų tvarkymui – beveik 500 mln. Tarp didžiausių praėjusiais 2010 metais ministerijos nuveiktų darbų aplinkos ministras įvardijo atliekų tvarkymą.

Apie didžiausius žmonijos ateityje laukiančius iššūkius prieš pasitinkant naujuosius metus kalbuosi su vienu žymiausių Lietuvos mokslininkų, habilituotu fizinių mokslų daktaru, Vilniaus universiteto grupių „CERN“ programų vadovu Juozu Vaitkumi. „Naujų medžiagų atsiradimas kelia rimtą grėsmę. Pavyzdžiui, nėra įvertinta kai kurių nano darinių rizika. Ypač tų, kurie gali patekti į žmogaus kūną per odą. Atliekami tyrimai pakitimų dar nerodo, bet nereiškia, kad vėliau tai nebus vėžio priežastis.

Prasidėję namų modernizavimo procesai neretai kelią siaubą: kas ir už ką atsakingas? Patekę į tokią situaciją butų savininkai kartais turi suktis kaip pelytės rate, kad rastų nors menkiausią išeitį. Klaipėdos bendrijų administratorius Sigitas Remėza būstų savininkams pataria atidžiai rinktis įkurtos butų savininkų bendrijos pirmininką. „Šiuo metų butų savininkai savo bendrijos pirmininku dažniausiai išrenka tuos žmones, kurie neturi darbo arba pagarbaus amžiaus asmenis.

Ore – pavojingos dujos UAB „Vilniaus vandenų“ dumblo kompostavimo aikštelėje prieš 6 metus atlikti tyrimai Vilniaus miesto gyventojams nieko gera nežada. „Tiriant rasta apie 40 merkaptanų dujų rūšių, – pasakojo Vilniaus regiono gyventojų bendruomenių aplinkos komiteto atstovas, energetikos specialistas Algirdas Jaruševičius. – Nuodingiausias metilmerkaptanas. Merkaptanai priskiriami nuodingoms medžiagoms, tad matuojant nuodus imamas pats pavojingiausias ir tada skaičiuojama.

Statistika gąsdina – per 2009 metus iš gyvenimo Kupiškyje savo noru pasitraukė 17 žmonių, per dešimt šių metų mėnesių – 15. Kupiškio rajone gyvena 22 tūkst. gyventojų, tad tai didžiausias skaičius savižudžių, tenkantis 100 tūkst. gyventojų visoje Europos Sąjungoje. Atsakymo neranda „Nežinau, kas gali įvardyti tikrąsias priežastis. Nuo panašios nelaimės mano šeimoje jau praėjo treji metai.

Džeimsas Bondas – jei kam nors šioje planetoje būtų galima įteikti apdovanojimą už buvimą tobuliausiu vyru, be abejonės tai būtų šis visų laikų britų super didvyris. Jau beveik pusę amžiaus ekrane jis pats rafinuočiausias, elegantiškiausias, stilingiausias, na ir žinoma, seksualiausias.

Mažieji leidėjai susiėmę už galvos – laikraščio pristatymas, kuris turi nuo 8 iki 16 puslapių mieste išaugs 50 proc., o kaime 70 proc. Apie „Lietuvos pašto“ didinamus įkainius pranešė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Kaime nebeliks laikraščių „UPG Baltic" komercijos direktorius Audrius Marauskas portalui balsas.lt kalbėjo, kad vidutiniškai perpus padidės leidinio kaina ir tai skaudžiausiai kirs į kaimiškąją auditoriją besioreantuojantiems leidėjams.

Viename didžiausių portalų Lietuvoje Klase.lt šiuo metu užsiregistravę daugiau nei 400 tūkst. vartotojų. Dar 2003 metais įkurtas portalas jungia beveik 1 400 Lietuvos mokyklų. Be šio portalo bendravimo neįsivaizduoja daugelis buvusių klasės ir studijų draugų. Svetainė – po vakarėlio Klase.lt sumanytojo ir įkūrėjo teigimu, portalo idėja gimė tiesiog iš poreikio.

Estijos kibernetinė ataka buvo didžiausia tokio tipo ataka pasaulyje. Istorijoje dar nebuvo tokio masto atakos prieš visos valstybės struktūras. „Estijos atakoje dalyvavo tinklas „botnet“ sudarytas iš 1 mln. kompiuterių, – pasakojo mokslininkas docentas Saulius Japertas. – Specialūs virusai buvo ruošiami iš anksto, jais užkrečiami kompiuteriai Prancūzijoje, Brazilijoje ir kitose šalyse. Paprastas vartotojas nepastebės, kad jo kompiuteris jau užkrėstas.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad bedarbių skaičius nemažėja, o kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Ekspertų teigimu, ši paradoksali padėtis verslininkus vėl skatins darbo jėgos ieškoti kitose šalyse. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė sako, kad Lietuva – tik baltas popieriaus lapas, šalies būklę palyginus su senosiomis ES šalimis. – Iš kokių šalių daugiausia atvyksta imigrantų? – Šiuo metu didelių pokyčių nėra.

Šį antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos koordinacinės tarybos iniciatyva vykusioje diskusijoje teigiama, kad net 54 proc. oficialių bedarbių gauna kitų su įvairia darbo veikla susijusių pajamų. Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministras Donatas Jankauskas pristatė Vyriausybės darbo grupėje aptartus pasiūlymus dėl piniginių socialinių pašalpų gavėjų mažinimo ir bedarbių integracijos į darbo rinką skatinimo.

Tikriausiai kiekvienam pažįstamas jausmas, kai išgirdę pavardę, puolame su tuo asmeniu susipažinti interneto paieškos sistemoje „Google“. Be didelio vargo galime sužinoti, ką asmuo ar įmonė veikia dabar, ką veikė per pastaruosius metus, kokia buvo įmonės vadovo išvaizda ir kas šalia jo stovėjo vakarėlyje. Taip pat lengvai galime gauti įmonės logotipą, nuotraukas, tekstinę medžiagą. Šios informacijos prieinamumo bėda ta, kad tą patį visi smalsuoliai gali daryti ir su jumis.

Gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis sako, kad sunkiuoju ekonominiu laikotarpiu svarbiausia įmonės vadovui – išmokti pripažinti, kad ir pats gali būti silpnas. „Tik tie, kas tai pripažįsta, iš tikrųjų yra stiprūs“, – sako psichoterapeutas. Vadovas neturi skęsti su visais Labiausiai verslininkus paveikė tai, kad per krizę pradėjo viskas griūti. „Bankai daugeliui verslininkų buvo negailestingi, – komentuoja E. Laurinaitis.