Monika Kasnikovskytė

Lietuvos medikai, slaugytojai ir laboratorijų darbuotojai visą rudenį turės galimybę mėgautis atostogomis už 200 eurų valstybės sąskaita. Tiesa, medikai šių išmokų negaus tiesiai į savo kišenę – tai bus galimybė nemokamai pailsėti vietinėse Lietuvos poilsio vietose.

Konkurenciją tarp Latvijos ir Lietuvos galima fiksuoti įvairiose gyvenimo srityse, netgi skaičiuojant, kuriai iš sesių kaimynių pavyko geriau suvaldyti Covid-19 protrūkį šalyje. Ir nors skaičiuojant nustatytus koronaviruso atvejus bei kasdienę susirgimų statistiką Latvija atrodo geriau nei Lietuva, neverta skubėti sveikinti kaimynų. Mokslininkai pažymi, kad susirgimų Latvijoje nustatyta mažiau jau vien dėl to, kad šalis atliko gerokai mažiau tyrimų nei Lietuva.

Visuomenėje fiksuojamą skurdo lygio mažėjimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sieja su prieš kelerius metus pradėtomis mokėti įvairiomis išmokomis ir imtomis indeksuoti pensijomis. Ministerijos teigimu, dėl šių pokyčių labiausiai išlošė daugiavaikės šeimos ir pensininkai. „Yra tendencija, kad visose grupėse Lietuvos visuomenėje skurdo rodikliai mažėja, visuomenė pradeda gyventi geriau“, – žurnalistams trečiadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pripažįsta, kad ruošiantis paleisti Astravo atominę elektrinę (AE) Lietuvai kyla didelė grėsmė, nes elektrinė – prie pat Lietuvos sienos. Ministrė teigia, kad visos Lietuvos savivaldybės turi ruoštis galimai branduolinei nelaimei, o gyventojai – žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju.

Lietuvoje vis dar išlieka valstybės lygio ekstremalioji padėtis, įvesta nuo vasario pabaigos. Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė patikina, kad prie karantino režimo kol kas nebus grįžtama, tačiau gyventojai turėtų išlikti sąmoningi ir atsakingai saugoti savo sveikatą. Taip pat, ministrės teigimu, jau pasirūpinta pareigūnų ir medikų apsauginėmis priemonėmis, jei situacija dėl Covid-19 būtų sudėtingesnė, tačiau tikimasi, kad antroji viruso banga į šalį neatkeliaus.

Pasaulinė Covid-19 pandemija keliems mėnesiams paralyžiavo Lietuvos verslą. Smūgio būta stipraus, tačiau trumpo ir be ilgesnių skaudžių pasekmių, mano ekonomistai. Epidemiologams svarstant, kad rudenį šalį gali pasiekti antroji Covid-19 banga, verslas atrodo ramus. Verslininkų teigimu, pirmosios Covid-19 bangos pamokas jie beveik išmoko ir pandemijos atneštame blogyje moka įžvelgti ir gėrio.

Ne visi politikai tesi savo pažadus, ypač, jeigu šie susiję su politine karjera. Iki 2020 metų Seimo rinkimų likus metams ar kiek mažiau dalis Seimo narių, ministrų ar politikų patarėjų viešai tvirtino neketinantys sieti savo karjeros su Seimu. Vis dėlto dabar jau aišku, kad ir šio pažado įgyvendinti kai kuriems nepavyko.

Epidemiologai šiemet nepataria keliauti į užsienio šalis, nes sunku prognozuoti, kurios iš jų patirs susirgimų Covid-19 šuolį. Lietuvos gyventojai taip pat raginami nevykti į šalis, kuriose sergamumas koronavirusu dar nėra pavojingas, tačiau netrukus gali tokiu tapti. Tarp tokių šalių – Ispanija, Šveicarija, Austrija ir Islandija.

Epidemiologai teigia, kad pirmoji Covid-19 banga Lietuvoje dar nesibaigė. Specialistai gyventojus ragina dėvėti apsaugines kaukes, viešose vietose laikytis saugaus atstumo. Skaičiuojama, kad prievolė dėvėti kaukes viešose vietose grįš tuomet, kai per dvi savaites sergamumo Covid-19 rodiklis šalyje viršys penkis atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Vos Vyriausybė užsiminė apie galimybę grąžinti privalomą apsauginių kaukių dėvėjimą viešose vietose, kai kur pirkėjai ėmė jas šluoti nuo parduotuvių lentynų. Dalis prekybos tinklų fiksuoja pastaruoju metu sparčiai išaugusią medicininių kaukių paklausą. Vis dėlto nepanašu, kad gyventojai ruoštųsi itin griežtam karantinui, nes neskuba apsirūpinti kruopomis ar konservais.

Darželių auklėtojai užvertė švietimo profsąjungas skundais dėl vasaros metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose esą vykdomų pažeidimų. Darbuotojai skundžiasi turintys dirbti viršvalandžius, negalintys papietauti, o už kolegų pavadavimą negaunantys deramo atlygio. Tuo metu darželių steigėjai teigia, kad darbo krūvis išaugo dėl to, kad šią vasara daugiau tėvų veda vaikus į darželius.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, prievolė dėvėti apsaugines kaukes galėtų grįžti, kai sergamumo Covid-19 rodiklis Lietuvoje viršytų penkis atvejus 100 tūkst. gyventojų. Anksčiau svarstyta, kad kaukės galėtų grįžti, kai sergamumas viršytų 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų. „Bus patvirtintas kriterijus. Šiandien mes kalbame apie penkis atvejus 100 tūkst. gyventojų, jeigu viršija, tada atsirastų galimybė ministrui svarstyti apie atskirus sektorius.

Vyriausybė nuo rugsėjo panaikino žiūrovų skaičiaus ribojimą uždarose ir atvirose patalpose vykstančiuose renginiuose. Vis dėlto premjeras Saulius Skvernelis akcentavo, kad tokiu atveju renginių organizatoriai turės prisiimti daugiau atsakomybės dėl renginių dalyvių saugumo. Jei epidemiologinė situacija šalyje blogės, taisyklių atlaisvinimo bus atsisakyta.

Vyriausybė patikėjo sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai prireikus spręsti, ar į Lietuvą iš trečiųjų šalių atvykstantys asmenys turės būti privalomai izoliuojami dvi savaites. Taip pat ministras turės teisę spręsti, ar šalyje į dalį viešų vietų grąžinti prievolę dėvėti apsaugines kaukes.

Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai verčia partijas pasukti galvas, kas turėtų tapti sąrašo vedliu – partijos pirmininkas ar populiari, bet partijai nepriklausanti asmenybė iš šalies. Politologai ir sociologai pastebi, kad pastarąjį scenarijų renkasi tos partijos, kurių pirmininkus visuomenė vertina itin nepalankiai. Tarp tokių pirmininkų – Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis.

Vienas iš Covid-19 sergančių Uzbekistano piliečių šokdina Abromiškių reabilitacijos ligoninę, kurioje šiuo metu yra gydomas. Vyras grasina, kad, jei nesulauks medicininės pagalbos, išeis iš gydymo įstaigos ir Covid-19 užkrės aplinkinius. Tuo metu gydymo įstaigos vadovas tvirtina, kad medicininė pagalba pacientams yra suteikiama, o, jei sergantis vyras nenurims, jam bus kviečiama policija. 19-ai iš Uzbekistano į vieną Kauno įmonę atvykusių darbuotojų nustatyta Covid-19 infekcija.

Kauno įmonėje „Hegelmann Transporte“ užfiksavus Covid-19 protrūkį, sunerimo visi vežėjai. Asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas tvirtina, kad šis incidentas visam verslo sektoriui bus pamoka. Jo teigimu, vežėjai jau galvoja, ką daryti, kad analogiškos problemos nesikartotų. Vienas sprendimo būdų – darbuotojų testavimas. Antradienį Kauno įmonėje „Hegelmann Transporte“ registruotas koronaviruso protrūkis – infekcinė liga iš viso nustatyta 18 asmenų, kurie atvyko iš Uzbekistano.

Rietenos dėl to, koks objektas turėtų iškilti Lukiškių aikštėje, netyla nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tiesa, šalies prezidentų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Valdas Adamkus Seimui pasiuntė rūstų veto, Dalia Grybauskaitė išsakė alergiją paminklams, o Gitanas Nausėda savo parašu įtvirtino, kad aikštėje turėtų atsirasti simbolis Vyčiui. Įdomu tai, kad G. Nausėdos palaimintas įstatymas – lygiai toks pats, kokį prieš 20 metų griežtai atmetė V. Adamkus.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad, jei Lietuvą užklups antroji koronaviruso banga, šalis neketina vėl uždaryti savo ekonomikos ir imtis itin griežto verslo apribojimo. Vis dėlto ministras akcentuoja, kad kitų metų valstybės biudžetas bus formuojamas itin atsakingai, todėl neskubama žadėti nei mažesnių mokesčių, nei didesnių išmokų.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pirmadienį patvirtino ir paskelbė galutinį reitinguotą partijos sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Anot partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, partija sąmoningai nepildė savo sąrašo garsiomis pavardėmis. O štai narių reitingą sąraše nulėmė ne visuomenės nuomonė, o kandidatų lytis ir darbas Seime.

Lietuvos pajūryje uždraudus prekiauti alkoholiu, Palangos miesto svečiai sistemą bando apeiti paplūdimyje paslapčia gurkšnodami parduotuvėje pirktus gėrimus. Tokie įžūlus poilsiautojai kelia problemų Palangos gelbėtojams, todėl tramdyti girtuokliaujančius atostogautojus tenka pasitelkti ir policiją.

Prezidentas Gitanas Nausėda prezidentūroje įvertino savo pirmuosius darbo metus. Didžiausia metų klaida G. Nausėda tarp eilučių įvardino susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimą. Vis dėlto pirmuosius savo darbo metus prezidentas vertina pozityviai ir išskiria siekęs bendradarbiauti su visomis Seimo politinėmis jėgomis, skirti dėmesio Lietuvos regionams ir užsienio partneriams. „Manau, kad turiu teisę žiūrėti Lietuvos žmonėms į akis ramiai.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Ne paslaptis, kad daugelis gyventojų šiemet atostogoms užsienio pramogas iškeis į Lietuvos pajūrį. Dėl poilsiautojų antplūdžio Palangos pareigūnai pripažįsta turintys daugiau darbo, o pajėgas reikia stiprinti ir pasitelkiant kitų Lietuvos regionų pareigūnus. Policijos teigimu, vasaros sezono metu daugiausiai nusikaltimų įvyksta dėl ilgapirščių, kurie savo taikiniais pasirenka neapdairius miesto svečius.

Premjeras Saulius Skvernelis prakalbo apie galimybę Lietuvoje sugrąžinti privalomą apsaugos priemonių dėvėjimą viešose vietose. Anot premjero, kaukės galėtų grįžti į parduotuves, uždarose patalpose vykstančius renginius ir viešąjį transportą. Tiesa, S. Skvernelis ramina, kad prievolė dėvėti kaukes būtų įvesta tik reikalui esant. Premjeras pavedė ministrams per savaitę parengti naujus teisės aktų projektus, pagal kuriuos privalomas kaukių dėvėjimas būtų grąžintas.

Nors karantinas Lietuvoje atšauktas jau kelias savaites, dalis apribojimų tebeišlieka. Vienas jų – šalies vidaus sienų kontrolė pratęsiama dar vienam mėnesiui iki rugpjūčio 15 dienos. Ir toliau bus tikrinami tik lėktuvais arba keltais atvykstančių asmenų pasai. Tuo metu sausumos keliais atvykstantys asmenys pasų patikros išvengs. Vyriausybėje tokį sprendimą priėmė trečiadienį vykusiame posėdyje.

Tautinių mažumų gynėjai Seime – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – į 2016 m. parlamento rinkimus ėjo su glėbiu pažadų pasirūpinti labiausiai nuskriaustais. Tačiau politikoje, kaip pastebi politologai, neveikia principas „tam davė, tam davė“, todėl dalis „lenkų“ frakcijos pažadų taip ir liko popieriuje.

Vasaros sezonas – darbymetis ne tik pajūrio verslininkams ir gelbėtojams, bet ir medikams. Šie pastebi, kad šiemet sulaukia vis daugiau traumų po pasivažinėjimų paspirtukais ar dviračiais. Taip pat į medikų rankas pakliūva ir nemažai alkoholio padauginusių gyventojų, kurių kraujyje fiksuojamos net 4 promilės alkoholio.

Prieš ketverius metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Seimo rinkimuose pasiekė triuškinančią pergalę. Viena iš sėkmės rinkimuose priežasčių, be abejo, buvo programa, kurioje pažadai it iš gausybės rago žerti visiems. Valstiečiai užsimojo rūpintis šeimomis, medikais, mokytojais, mokslininkais, darbininkais, pensininkais, užtikrinti teisingus mokesčius ir kovoti su socialine nelygybe.

Daugiau nei šimtmetį lietuvių širdyse nugulusi „Tautiška giesmė“, nors ir jauna, lyginant su kitų šalių himnais, bet ypatinga. Svarbu tai, kad kur kas ilgiau nei pats gyvuoja, himnas buvo uždraustas, žmonės už jo giedojimą persekioti, todėl „Tautiška giesmė“ žmonių lūpose įgavo protesto formą. Portalas tv3.lt su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentu, kalbininku Antanu Smetona pasikalbėjo apie tai, kuo ypatingas dar XIX a. sukurtas Lietuvos himnas.

Penktadienį beveik 16 tūkst. Lietuvos abiturientų bandė savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Deja, bent daliai jų egzamino užduotys pasirodė per sunkios. Abiturientai pripažįsta, kad pagrindiniu sunkumu ruošiantis brandos egzaminams buvo nuotolinis mokymasis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šalies abiturientams sekėsi susidoroti su egzamino užduotimis. Pakalbinome moksleivius, egzaminą laikiusius Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje.

Jau pora savaičių, kaip Lietuvoje atšauktas karantinas, tačiau krizę pavasarį išgyvenusiai darbo rinkai atsigauti vis dar sunku. Nors matyti pagyvėjimas ir itin nuo pandemijos nukentėjusiuose apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, registruoto nedarbo lygis šalyje vis dar auga ir pasiekė ne vienerius metus nematytas aukštumas. Tikrąją pandemijos įtaką darbo rinkai, kaip teigia specialistai, pamatysime tik rudenį arba metų pabaigoje, o kol kas džiaugtis dar anksti.

Valstybinis plėtros bankas Lietuvoje atsiras, tačiau ne tokiu pavidalu, kaip galėjo įsivaizduoti dalis gyventojų. Prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybė ir finansų ekspertai sutaria, kad valstybinis bankas turėtų veikti teikdamas kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ne privatiems bankų klientams.   Prezidentūroje ketvirtadienį politikai, verslo bei užsienio institucijų atstovai ir vadovai diskutuos apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis neigia žiniasklaidoje pasirodžiusį preliminarų valstiečių rinkimų sąrašą. Tiesa, valstiečių lyderis neatmeta galimybės, kad pirmąsias tris sąrašo pozicijas dalinsis jis, premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Portalas Delfi trečiadienį išplatino iš savo šaltinių gautą preliminarų LVŽS rinkimų sąrašą. Jame numatoma, kad sąrašo lyderiu turėtų tapti premjeras Saulius Skvernelis.

Dėl koronaviruso grėsmės šiųmečiai Seimo rinkimai bus kiek kitokie nei praėję. Parlamentarai pritarė, kad šiemet išankstinis balsavimas vyktų dvigubai ilgiau nei įprastai, taip pat būtų įkurta daugiau balsavimo vietų. Be to, užsienyje gyvenantys lietuviai galės balsuoti elektroniniu būdu. Seimas penktadienį palaimino pataisas, kuriomis numatoma šalyje esant ekstremaliai situacijai dviem dienomis prailginti balsavimą iš anksto ir įrengti daugiau balsavimo vietų Seimo rinkimuose.

Pasaulinė Covid-19 pandemija sumaišė politikų ir jų partijų kortas prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partijų reitingai kito nežymiai, dalis politikų krizės situacijoje sugebėjo susižerti gausybę populiarumo taškų. Iki spalį vyksiančių rinkimų liko tik keli mėnesiai, tačiau sociologas Vladas Gaidys prognozuoja, kad valdančiųjų per karantiną gyventojams žarstytos dovanos nebus pamirštos.

Seimas tarė galutinį žodį dėl Lukiškių aikštės statuso. Kilus aršioms diskusijoms dėl aikštėje įrengto paplūdimio, parlamentarai nusprendė, kad aikštėje turėtų iškilti memorialas Vyčiui. Vis dėlto Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad šis Seimo sprendimas savivaldybės neįpareigoja panaikinti naujos poilsio vietos.

Seimas dar neatvėrė kelio nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose. Konstitucijos pataisos, kuriomis per apkaltą pašalintiems asmenims leidžiama į Seimą kandidatuoti po dešimties metų pertraukos, įstrigo Seime. Šiomis pataisomis ketinama įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą per apkaltą iš prezidento pareigų pašalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas nubaustas už karantino nurodymų nesilaikymą. Merui skirta 500 eurų bauda už tai, kad jis lauke ant suoliuko bendraudamas su žmonėmis nedėvėjo apsauginės kaukės. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo priėmė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Tiesa, 500 eurų bauda sumažinta perpus, nes buvo sumokėta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo. Apie gautą baudą pats A. Visockas ketvirtadienį papasakojo savo „Facebook“ paskyroje.

Dėl koronaviruso grėsmės Seimas ketino įgyvendinti pokyčius balsavime artėjančiuose Seimo rinkimuose. Tačiau pataisos įstrigo, mat Seimui pritrūko balsų po to, kai parlamentarai sužinojo, jog balsuodami įteisintų elektroninį balsavimą vienoje apygardoje. Seimas penktadienį ketino palaiminti pataisas, kuriomis numatoma šalyje esant ekstremaliai situacijai dviem dienomis prailginti balsavimą iš anksto ir įrengti daugiau balsavimo vietų Seimo rinkimuose. 34 Seimo nariai balsavo už, 5 susilaikė.

Seimas davė startą valdančiųjų iniciatyvai kurti valstybinį banką. Vyriausybė įpareigota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos steigiant valstybinį banką. Vis dėlto opozicija atkreipia dėmesį, kad naujos institucijos kūrimas neturės įtakos tam, ko tikisi piliečiai, – mažesnėms būsto palūkanoms ar paslaugų įkainių mažėjimui. Grupė valdančiųjų Seimo narių banką siūlo steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu.

Nors vasara – nepalankus metas plisti virusams, o Lietuvoje kasdien nustatomi pavieniai nauji Covid-19 atvejai, pasaulio ir lietuvių mokslininkai sutaria – antrosios koronaviruso bangos sulauksime šaltuoju metų laiku. Tiesa, kol kas tik tiriama, ar naujas viruso smūgis bus piktesnis už jau patirtąjį. Tačiau jau aišku, kad Covid-19 vakcinos iki rudens ar žiemos dar neišvysime.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad visi ministerijos Covid-19 pandemijos metu užsienyje pirkti respiratoriai yra saugūs ir buvo patikrinti laboratorijose. Vis dėlto ministras neatmeta galimybės, kad privatūs šalies verslininkai iš Kinijos galėjo gauti nesaugių apsaugos priemonių, kurias, nežinodami apie jų trūkumus, dovanojo medikams ir pardavinėjo internete.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis Seime nutarė įtvirtinti, kad Lukiškių aikštė galėtų būti naudojama tik labai konkrečioms funkcijoms – pagerbti laisvės kovotojus. Tokio žingsnio parlamentaras ėmėsi po to, kai šią savaitę Vilniuje esančioje aikštėje nutarta atidaryti pliažą. R. Karbauskis kartu su grupe Seimo narių ketvirtadienį Seime registravo įstatymą dėl Vilniuje esančios Lukiškių aikštės.

Iki naujų mokslo metų teliko du mėnesiai, o mokyklos vis dar nežino, kokia tvarka vyks pamokos. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto tris įmanomus scenarijus, kaip nuo rugsėjo 1-osios į mokyklas grįš moksleiviai. Tiesa, apie savo sprendimą ministerija mokyklas informuos tik rugpjūčio viduryje. Birželio viduryje ŠMSM pranešė kartu su švietimo bendruomene rengianti planus, kaip vyks mokymas nuo rugsėjo 1-osios.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako neketinantis siūlyti Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui palikti postą, taip pat nebeieškos naujų kandidatų į Seimo vadovo vietą. Vis dėlto, anot R. Karbauskio, priėmęs Liberalų sąjūdžio pasiūlymą kartu kandidatuoti Seimo rinkimuose, V. Pranckietis turėtų pasitraukti. V. Pranckietis antradienį paskelbė priėmęs Liberalų sąjūdžio siūlymą būti jų kandidatu šių metų Seimo rinkimuose.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad, priėmęs Liberalų sąjūdžio siūlymą kartu su jais kandidatuoti Seimo rinkimuose, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis turėtų pasitraukti iš posto. Arba, kaip sako premjeras, tokiu atveju Vyriausybę turėtų formuoti opozicija. V. Pranckietis antradienį paskelbė priėmęs Liberalų sąjūdžio siūlymą būti jų kandidatu šių metų Seimo rinkimuose. Vyriausybę turėtų formuoti opozicija „Kiekvienas žmogus laisvas apsispręsti.

Žurnalistų paklaustas, ar po savaitgalį įvykusios nelaimės, kuomet žaisdamas šalia bėgių žuvo dvimetis, mato galimybę gerinti saugumą šalia geležinkelio bėgių, premjeras Saulius Skvernelis sakė „Tai ką man dabar atsakyti?“ Premjeras pripažįsta, kad mažamečio vaikio žūtis – tragedija, tačiau jos aplinkybes turėtų aiškintis teisėsauga. „Savaitgalį, matyt, visokių įvykių įvykę, ir kriminalinių. Neturėčiau turbūt aš spręsti, ar pakankamai užtikrintas saugumas geležinkeliuose, ar ne.