Monika Kasnikovskytė

Vyriausybė karantiną trečiadienį pratęsė iki kovo pradžios. Kartu pratęstas ir gyventojų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas. Šią savaitę Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija Vyriausybei pasiūlė karantiną pratęsti iki vasario 28 dienos. „Jeigu mes lyginame skaičius su gruodžio mėnesiu, kada prasidėjo mūsų griežtos priemonės, tai didžiuliai pokyčiai, tačiau jie įvykę nuo didžiulių skaičių.

Gyventojų judėjimą tarp savivaldybių ketinama pratęsti iki kovo pradžios. Iki šiol judėjimo apribojimas galiojo iki sausio pabaigos. Net ir pratęsus policijos kontrolę keliuose, keliautojams galios ir anksčiau taikytos išimtys. Ministrų kabinetas trečiadienį spręs, ar gyventojų judėjimo ribojimą tarp savivaldybių pratęsti iki vasario 28 d. 24 val. Kaip rašoma Vyriausybės dokumente, keliaujantiems asmenims galios iki šiol numatytos išimtys.

Užuot baigęsis sausio pabaigoje, karantinas Lietuvoje, panašu, bus pratęstas iki pavasario. Ministrų kabinetas trečiadienį spręs, ar karantiną tęsti iki vasario 28 dienos. Taip pat artimiausiu metu Vyriausybė turi apsispręsti dėl plano, kokiais žingsniais ilgainiui paliksime karantiną. Šią savaitę posėdžiavusi Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisiją (VESK) Vyriausybei siūlys karantiną pratęsti iki kovo pradžios. Iki šiol planuota karantiną baigti sausio 31 dieną.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo išimties tvarka suteikė pilietybę lietuvių kilmės britų muzikui Antonui Lukoszevieze. „Jungtinės Karalystės piliečiui A. Lukoszevieze suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Jis prašymą pateikė dar 2019 metų gruodžio mėnesį“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto politikos klausimais Jolanta Karpavičienė.

Judėjimai tarp savivaldybių bus pergalvoti, kai sergamumas Covid-19 Lietuvoje sumažės. Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, svarstoma, kad judėjimo ribojimus būtų galima švelninti palaipsniui, pavyzdžiui, neribojant kelionių darbo dienomis, o tik savaitgaliais ir per šventes. Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija aptarė naujausius policijos duomenis ir gyventojų mobilumo pokyčius, pradėjus taikyti socialinių palaikymo burbulų modelį.

Karantiną Lietuvoje Vyriausybei bus siūloma pratęsti iki vasario 28 dienos. Iš karantino ketinama išeiti palaipsniui, atsižvelgiant į sergamumą Covid-19 šalyje. Prioritetinėmis sritimis bus laikoma sveikatos apsauga, švietimo paslaugos bei atlaisvinimai verslui. Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisiją (VESK) aptarė naujausią epidemiologinę situaciją šalyje bei Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą karantino ribojimų atlaisvinimo planą.

Moksleiviams, kurie svajoja ištrūkti iš namų ir mokytis klasėse įprastai, panašu, teks palaukti pavasario. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato, kad daliai moksleivių mokyklas būtų galima atverti vasario viduryje ar kovą, o pagal blogesnius scenarijus – tik gegužę. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pirmadienį posėdyje aptarė nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybę atnaujinti pradinį ugdymą.

Ne vienerius metus aistras Lietuvoje kurstantis partnerystės įstatymas, leisiantis ir homoseksualių porų sąjungas, pamažu įgauna kūną. Jau kitos savaitės viduryje koalicijos partneriai turėtų paskelbti apie bendrą sutarimą, kaip reglamentuoti civilinę partnerystę. Tačiau tikroji drama, kaip pripažįsta, įstatymo rengėjai, laukia projektui atsidūrus Seime ir išgirdus, kaip jį įvertins visuomenė.

Parlamentaro kėdę apleisti sumaniusiam Antanui Guogai netrukus bus užkurta pirtis. Seimo etikos sargai ketina tirti, ar A. Guoga tikrai grįžo dirbti į privačią įmonę dar eidamas pareigas Seime. Jei faktai pasitvirtins, politikas iš Seimo bus pašalintas taip, kaip nebuvo išlydėtas dar nė vienas Seimo narys.

Policija tvirtina, kad nepaisant sušvelninto karantino, kuomet gyventojai gali bendrauti „socialiniuose burbuluose“ ir tarp savivaldybių, keliaujantys asmenys vis tiek privalės įrodyti savo kelionės tikslą. Policija tikrins keliautojų ir jų lankomų asmenų duomenis.

Policija kol kas dar nežino, kaip toliau ribos gyventoju judėjimą tarp savivaldybių, Vyriausybei patvirtinus „socialinius burbulus“. Nuo ketvirtadienio asmenys gali keliauti lankyti po vieną gyvenančių asmenų ir į kitus miestus.

Vyriausioje rinkimų komisijoje ketvirtadienį įstrigo darbiečio Antano Guogos prašymas naikinti jo Seimo nario mandatą. Jis Seimo nariu lieka iki kovo. Sunkumų kilo dėl to, kad A. Guoga atsisakė dalyvauti komisijos posėdyje gyvai, pasisiūlė dalyvauti nuotoliniu būdu. Vis dėlto VRK nariai priėmė sprendimą, kad A. Guoga, atsisakydamas mandato, posėdyje turėtų dalyvauti tik gyvai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad, esant galimybei, pirmiausiai į mokyklas grįš pradinukai ir abiturientai. Tiesa, kol kas grįžti prie kontaktinio mokymo neleidžia epidemiologinė situacija šalyje, pažymi ministrė. „Kai tik epidemiologinė situacija tą leis, tai mes ir atversime mokyklas moksleiviams. Taip, yra prioritetinės grupės. Man atrodo, visi suprantame, kad mokyklos yra prioritetinė sritis ir mes tikrai, jei turėsime galimybes, tą padarysime.

Jau nuo sausio 21 d., ketvirtadienio, daugiau vaikų galės grįžti mokytis į klases. Tiesa, mokslai jiems tebevyks nuotoliniu būdu. Kaip teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, pačios mokyklos turės apsispręsti, kurie moksleiviai nuo šiol mokysis ne namuose, o mokyklose. Ministrų kabinetas pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui leisti į mokyklas grįžti moksleiviams, kuriems sunku mokytis nuotoliniu būdu iš namų arba jie tam neturi sąlygų.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė sušvelninti karantiną. Leista į mokyklas grįžti vaikams, kuriems sunku mokytis nuotoliniu būdu iš namų. Taip pat atlaisvintas bendravimas šeimoms, sukuriant „socialinius burbulus“. Taip koreguoti karantiną Vyriausybei antradienį pasiūlė Valstybės ekstremalių situacijų komisija.

Didesnė minimali alga, į prieškrizinį lygį sugrąžintos biudžetininkų algos, lankstesnis darbas kūdikių susilaukusiems tėvams, nemokamas maitinimas pradinukams – tokius ir kitus darbus per šią kadenciją planuoja įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus preliminarius pasiūlymus, kaip jos kuruojamoje srityje įgyvendinti dabartinės Vyriausybės programą.

Du Seimo komitetai pritarė projektui, pagal kurį nustatomi aiškūs kriterijai, kuomet užsienio kultūros veikėjai galėtų būti neįleidžiami į Lietuvą. Draudimas galiotų asmenims, kurie viešai palaiko ir propaguoja autoritarinius režimus.

Kultūros sektorius pasipiktino, kad Rusijos atlikėjų koncertus Lietuvoje planavusios įmonės pasirodymams neįvykus iš viso sulaukė apie 30 tūkst. eurų kompensacijos iš valstybės. Tačiau Kultūros ministerija tvirtina, kad šiuo atveju negalėjo neskirti paramos, nes tam neturėjo jokių teisinių svertų. Seimo Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai antradienį aptarė, kodėl Kultūros taryba iš viso skyrė maždaug 30 tūkst.

Prezidentūra teigia, kad antrosios Covid-19 bangos pikas jau liko praeityje – jį patyrėme metų sandūroje. Dabar prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad reikia numatyti planą, kada Lietuvoje būtų galima paskiepyti du trečdalius visuomenės, kad susidarytų kolektyvinis imunitetas.

Būtų naivu tikėtis, kad centro-dešinės valdančiąją koaliciją sukūrusios partijos visą kadenciją dirbs vieningai ir išvengs pykčių. Jau partijoms pristačius programas buvo aišku, kad dėl kai kurių vertybinių ir ekonominių klausimų net ir bendrapartiečiams teks suremti ietis. Kol kas ekspertai pripažįsta, kad koaliciją vienija Covid-19 pandemijos iššūkiai. Tačiau jai nuslūgus galime pamatyti visko. Apie netrukus laukiančius barnius pripažįsta ir patys partijų atstovai.

Krašto apsaugos ministerija ketvirtadienį sudarė šių metų karo prievolininkų sąrašus. Juose atsidūrė kiek daugiau nei 38 tūkst. 18–23 metų jaunuolių pavardės. Galutinį šauktinių sąrašą ketinama paskelbti po savaitės. Anot Krašto apsaugos minsiterijos, šauktinius planuojama skiepyti nuo Covid-19. Šiemet į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus. Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad Jungtinėje Karalystėje fiksuojama Covid-19 mutavusi viruso atmaina kelia įtampą. Todėl, premjerės teigimu, Lietuvoje dar per anksti kalbėti apie karantino švelninimą. „Viruso mutacijos, kurios nustatytos Jungtinėje Karalystėje, o dabar ir Airijoje, kelia didelių problemų. Jeigu kažkas pažiūrėtų keleto pastarųjų mėnesių dinamiką, situacija buvo tokia, kad karantino priemonės davė labai gerą rezultatą, atvejų skaičius buvo smarkai sumažintas.

Kol kas vertinti, ar Lietuva jau išgyveno Covid-19 piką, sunku, pažymi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, aiškiausiai situaciją matysime tik po dviejų savaičių, kuomet bus galima kalbėti apie karantino pokyčius. Premjerė kol kas nemato prošvaisčių švelninti karantiną. Karantinas Lietuvoje įvestas iki sausio 31 dienos imtinai. Kaip teigia premjerė Ingrida Šimonytė, kalbėti apie bet kokius karantino pakeitimus bus galima ne anksčiau nei sausio 17 dieną.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Lietuvos vyskupų konferencija persigalvos dėl viešų mišių atnaujinimo tikintiesiems. Anot premjerės, situacija dėl Covid-19 Lietuvoje dar neleidžia tokio masto masinių susibūrimų. Lietuvos vyskupų konferencija nusprendė nuo kito sausio 11 dienos atnaujinti viešas pamaldas su žmonėmis. Tiesa, ketinama riboti lankytojų skaičių mišiose.

Vyriausybė patvirtino, kokias išmokas gaus dėl Covid-19 nukentėjusios smulkios ir vidutinės įmonės. Iš viso įmonių paramai kitąmet ketinama skirti 150 mln. eurų, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija įspėja, kad pinigų visiems norintiems neužteks. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patikslino subsidijų nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms koncepciją. Jai įgyvendinti iš viso ketinama skirti 150 mln. eurų. Patikslintam planui trečiadienį pritarė ministrų kabinetas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad šiuo metu Lietuvoje matoma situacija dėl Covid-19 galbūt būtų mažiau sudėtinga, jei buvusi Vyriausybė vasarą nebūtų visiškai atleidusi vadelių. Premjerė primena, kad vasarą daug specialistų kartojo, kad rudenį sulauksime antrosios koronaviruso bangos, tačiau senoji Vyriausybė į šiuos įspėjimus neįsiklausė.

Pasiūlymas visiems tėvams suvienodinti vaiko priežiūros išmokas džiaugsmą kelia ne visiems. Paprasčiausi skaičiavimai rodo, kad nuo tokio žingsnio nukentėtų toli gražu ne turtingiausi šalies gyventojai, o tie, kurie uždirba minimalius ar vidutinius atlyginimus. Ir ekonomistai, ir tėvai pasisako prieš sistemos pokyčius ir pažymi, kad, skiriant visiems vienodai mažas išmokas, mažiau žmonių norės kurti šeimas.

Visi darbuotojai žino, kad atleidimo atveju, jei šis įvyko ne dėl jų kaltės, jiems priklauso išeitinė išmoka, o kartais ir papildomi priedai. Tačiau visiems dirbantiesiems būtina žinoti ir apie išimtinius atvejus, kai išeitinė išmoka jiems priklauso ir tais atvejais, kai darbo vietą jie palieka savo noru ar dėl svarbių priežasčių. Darbo kodekse reglamentuojama, kad be kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

2021-ieji Lietuvos darželinukams ir moksleiviams atneš pokyčių nuo daliai skiriamo nemokamo maitinimo iki daliai privalomo ikimokyklinio ugdymo. Taip pat Vyriausybė sau iškėlė daug ambicingų tikslų dėl naujų mokyklų steigimo, nacionalinio susitarimo dėl švietimo bei reikšmingų permainų ikimokykliniame ugdyme. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kokie pokyčiai laukia darželinukų ir moksleivių ne tik 2021, bet ir vėlesniais metais.

Po žiemos atostogų į mokyklų suolus galėtų grįžti ne tik vaikai tų tėvų, kurie priversti dirbti ne namuose, nes padeda suvaldant Covid-19 plitimą Lietuvoje. Anot švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės, individualiais atvejais dėl vaikų grįžimo į mokyklas turėtų spręsti savivaldybės.

Sausio pirmąją galima atnaujinti skrydžius iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Susisiekimas buvo apribotas dėl naujos Covid-19 atmainos plitimo grėsmės. Gruodžio pabaigoje skubiai sušauktame Vyriausybės posėdyje nuspręsta stabdyti visus keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės. Draudimas įsigaliojo nuo gruodžio 21 d. 04:00 val. ir truks iki gruodžio 31 d. 24 val. Nuo sausio 1 d. skrydžiai bus atnaujinami, jei Vyriausybė nepratęs apribojimo.

Vyriausybėje patikslinta, kokios nuo koronaviruso savo veiklą privalėjusios stabdyti įmonės kokias išmokas gaus. Iš viso įmonių paramai kitąmet ketinama skirti 150 mln. eurų, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija įspėja, kad čia galioja taisyklė „kas pirmesnis, tas gudresnis“, mat pinigų visiems norintiems neužteks. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patikslino subsidijų nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms koncepciją. Jai įgyvendinti iš viso ketinama skirti 150 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje įtvirtino smulkų karantino pakeitimą. Juo savivaldybės įpareigojamos pasirūpinti pradinukais, kai jų tėvai dėl darbo negali likti namuose jų prižiūrėti. Dėl to dalis pradinukų po žiemos atostogų grįš į klases.

Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo, kaip pensijos Lietuvoje galėtų augti daugiau nei 70 eurų. Jis pateikia du scenarijus, tačiau tik vienas iš jų užtikintų reikšmingas augančias pensijas. Tiesa, šia variantas taip pat būtų ir žymiai brangesnis visiems mokesčių mokėtojams. R. Lazutka mano, kad būtų tikslinga bendrajai pensijos daliai pripažinti minimalių pajamų senatvėje užtikrinimo funkciją.

Ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo reformuoti vaiko priežiūros išmokas ir steigti universalią išmoką šeimoms už vaikų priežiūrą. Ji, profesoriaus siūlymu, kiekvienam tėvui ar motinai būtų mokama vienoda iš valstybės biudžeto, iki vaikui sueis treji metai. Taip pat išmoka nepriklausytų nuo tėvų užimtumo ar uždarbio. Tokias rekomendacijas Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius R. Lazutka antradienį teikia valdžios atstovams.

Covid-19 pandemija sudavė reikšmingą smūgį Lietuvos darbo rinkai. Nors darbdaviai teigia, kad dešimtmečio rekordą sumušęs nedarbo lygis Lietuvoje dirbtinai išpūstas, vis tiek matyti, kad rinkoje reikšmingai mažėjo darbo pasiūlymų. Be to, darbuotojai netenka optimizmo ir juos kamuoja nežinia. Klausimas, kada situacija darbo rinkoje grįš į senas vėžes. Net įžvalgiausi analitikai praėjusių metų pradžioje negalėjo prognozuoti, kad 2020 m. nedarbo lygis Lietuvoje pasieks nedžiaugsmingas aukštumas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė neteigia, kad Nausėdų šeima pažeidė karantino taisykles, kuomet prezidento Gitano Nausėdos ir Dianos Nausėdienės per Kalėdas iš užsienio atvyko aplankyti jų dukra. Anot A. Bilotaitės, karantino apribojimai nedraudžia grįžti tautiečiams iš užsienio.  „Matyt, dabar nėra draudžiama grįžti. Tą žmonės daro, matyt, grįžta iš kitų šalių į Lietuvą.

Policija intensyviai ruošiasi naujametiniam savaitgaliui, bandydami apsaugoti senuosius metus palydinčius gyventojus nuo užsikrėtimo Covid-19. Viena svarstomų priemonių sumažinti švenčiančiųjų skaičių prie šalies miestų eglių – siūlymas jas užgesinti. Lietuvoje galiojant karantinui, viešose vietose draudžiama būriuotis didesnėms nei dviejų asmenų grupėms ar daugiau nei vieno namų ūkio nariams. „Mūsų supratimu, centralizuoto fejerverkų šaudymo neturėtų būti.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketina kreiptis į savivaldybes, kad šios su policijos pagalba užkirstų kelią gyventojams būriuotis viešose vietose. Taip, ministrės teigimu, bus bandoma sumažinti Covid-19 viruso plitimo riziką. Šiuo metu karantinas draudžia viešose vietose būriuotis daugiau nei dviem asmenims ar vienam šeimos ūkiui. Tačiau, anot A. Bilotaitės, policija fiksuoja, kad šio nurodymo ne visada laikomasi.

Pasaulis beveik metus kovoja su Covid-19 viruso pandemija, vakcinos pamažu pasiekia valstybes, o Viktoras Uspaskichas siūlo savitą ir moksliškai nepatvirtintą tariamą gydymosi nuo koronaviruso būdą – mineralinį vandenį. Vis dėlto politikai ir medikai smerkia tokį šarlatanizmą, pabrėždami, kad „stebuklingu“ pristatomas vanduo neturi jokio mokslinio pagrindo.

Metai iš metų tarp centrinės valdžios ir savivaldos politikų vyksta aršus virvės traukimas. Vieni bando „optimizuoti“ mokyklų tinklą, ragindami jas uždaryti, kiti gi – išsaugoti vietines, kad ir labai mažas, mokyklėles. Tačiau problema tebėra opi – Lietuvoje esama mokyklų, kur mokytojų daugiau nei mokinių. Politikai suka galvas, kaip spręsti šią dilemą, nes aišku viena – viskas vis tiek kristų ant savivaldos pečių, o jos rankose sprendimai gali labai nutolti nuo pirminių ketinimų.

Seimas galutinai palaimino, kad nuo kitų metų rugsėjo antrokai mokyklose gaus nemokamą maitinimą. Seimas trečiadienį pritarė pataisoms, kuriomis siūlyta nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio nemokamus pietus skirti ne tik vaikams iš nepasiturinčių šeimų, priešmokyklinukams ir pirmokams, bet ir visiems antrokams. Nemokamas maitinimas papildomai bus teikiamas 26 tūkst. mokinių.

Seimas įtvirtino, kad nuo kitų metų universali vaiko pinigų išmoka augs nuo 60 iki 70 eurų. Seimas trečiadienį pritarė pataisoms kuriomis nuo 2021 m. sausio 1 d. užtikrinamas 70 eurų dydžio universalios išmokos vaikui, skiriamos kiekvienam vaikui, mokėjimą.

Vyriausybei siūloma dar labiau griežtinti karantiną. Jei ministrų kabinetas trečiadienį pritars, nuo šiol automobiliais keliauti galės ne daugiau nei du asmenys arba vienas namų ūkis.

Vyriausybė pritarė, kad Lietuva rezervuotų papildomą Covid-19 vakcinų kiekį iš gamintojų „Pfizer“ ir „BioNTech“. Papildomai Lietuva rezervuos 616 tūkst. vakcinos dozių. „Kadangi yra nuolatos besikeičiančios aplinkybės, Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama užtikrinti visuomenės apsaugą nuo užsikrėtimo, siūlo pritarti šiam siūlymui ir pasinaudoti Lietuvai skiriama kvota 0,616 mln. vakcinos dozių“, – ministrų kabinetui antradienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Metų pabaigoje Lietuvą pasieksianti „Pfizer“ Covid-19 vakcina išskirtiniais šalutiniais poveikiais nepasižymi, ramina mokslininkai. Jie turėtų būti panašūs į kitų vakcinų sukeliamą efektą. Tai pat tvirtinama, kad vakcinos efektyvumas analogiškas ir skirtingoms amžiaus grupėms, ir rizikos grupėse esantiems asmenims. Pirmoji vakcinų nuo koronaviruso siunta Lietuvą pasieks gruodžio 26 d., skiepijimas prasidės gruodžio 27 d. „Vakcinos veiksmingumas yra tikrai aukštas, jis siekia 95 proc.

Mutavęs Covid-19 virusas, nuo kurio išplitimo Didžiojoje Britanijoje užsidarė dauguma Europos šalių, galėjo pasiekti ir Lietuvą. Lietuvos mokslininkai neabejoja, kad virusas šalį galėjo pasiekti per asmenis, kurie atvyko iš Didžiosios Britanijos. Lietuva nuo šios savaitės uždarė nutraukė skrydžius iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą. Analogiškai dėl mutavusio Covid-19 viruso, kuris išplito Didžiojoje Britanijoje, elgiasi ir kitos Europos Sąjungos šalys.

Du trečdaliai vyresnių nei 18 metų amžiaus Lietuvos gyventojų planuoja skiepytis nuo Covid-19. Pusė iš jų tai norėtų padaryti kaip įmanoma greičiau. Prezidentūra tokią gyventojų nuomonę apie vakciną vertina teigiama ir teigia, kad tokio gyventojų skaičiaus užtektų, norint Lietuvoje užtikrinti „bandos imunitetą“.  Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kartu su Sveikatos ekspertų taryba ir Seimo Sveikatos reikalų ko...

Po savaitgalio, kuomet policija stabdė į kitas savivaldybes vykti norinčius gyventojus, Vidaus reikalų ministerija siūlo griežtinti karantino apribojimus. Vienas ministerijos pasiūlymų – riboti asmenų skaičių automobiliuose.