Mindaugas Samkus

Mobiliojo interneto duomenų vartojimas rugpjūtį užsienyje toliau augo, rodo trijų didžiųjų operatorių duomenys. Augimą skatino atostogas užsienyje pasirinkę Lietuvos vartotojai, taip pat tam įtakos turėjo ir nuo birželio vidurio visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojęs naujas tarptinklinio ryšio reguliavimu, suvienodinęs paslaugų kainas vidaus ir užsienio rinkose. „Keliautojų vartojimas įsigaliojus ES reglamentui, smarkiai augo. Žinoma, vasarą ryškiausiai augo duomenys.

Nobelio ekonomikos premiją už išskirtinę analizę apie turto rinkų tendencijas pirmadienį gavo JAV mokslininkai Larsas Peteris Hansenas, Eugene‘as Fama ir Robertas Shilleris. Pastarasis yra pagarsėjęs savo perspėjimais apie technologijų ir nekilnojamojo turto burbulus. Metų pradžioje „Ekonomika.lt“ išskirtiniame interviu su R. Shilleriu kalbėjosi apie vartojimą ir taupymą, ir kokią įtaką šie veiksmai turi šalių ekonomikoms.

Praėjusiais metais alaus rinka mažėjo 6,4 proc. Pasak bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinio direktoriaus Rolando Viršilo, parduoto alaus kiekiai – mažiausi per visą dešimtmetį. 2012 metais alaus buteliuose Lietuvoje buvo parduota 274 mln. litrų, pilstomo alaus – 11,3 mln. litrų.

Lietuvoje ketinamai kurti nacionalinei oro linijų bendrovei pigių oro linijų bendrovės „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary vaizduoja niūrią ateitį, bet pašaipiai sveikina bet kokią konkurenciją: „Tai tik įrodys „Ryanair“ skrydžių pigumą.

Žengti tolyn į Europą ir pasaulį bei pasiekti svarbiausias eksporto rinkas – tokias neišnaudotas Lietuvos verslo galimybes įvardija nuo nepriklausomybės atgavimo mūsų šalyje sėkmingai investuojantis nekilnojamojo turto valdymo įmonės „Baltic Property Trust Asset Management“ įkūrėjas ir vadovas Larsas Ohnemusas. Žlugus Sovietų Sąjungai jūsų karjera pakrypo į Rytų Europos regioną ir kartu į Baltijos šalis.

2012-ieji pasaulio ekonomikai buvo permainingi – girdėjome daug kalbų, raginimų ir pažadų, finansų rinkos kaskart atitinkamai reaguodavo, bet esminiai namų darbai taip ir liko neatlikti. Dar 2011-ųjų pabaigoje žymiausi pasaulio ekonomistai žarstė niūrias perspektyvas. Europai prognozuota recesija pasitvirtino, JAV ekonomikos augimas, kaip ir buvo manyta, nesugebėjo įgauti pagreičio, o Kinijos ir daugumos kitų besivystančių ekonomikų kilimas sumažino apsukas.

 Teigiamų netikėtumų pasaulinėms finansų rinkoms gali pateikti JAV būsto rinka ir Europos ekonomikos stabilizavimasis, teigia Suomijos banko „Pohjola“ iždo departamento vadovas Jukka Ruotinenas. Paskutinį kartą Lietuvoje lankėtės praėjusiais metais. Kokius didžiausius pokyčius pastebite? Manau, kad didžiausias pokytis, kuri stebime 2012 metais, yra politinė valia. Politikai vis labiau stengiasi pakeisti Europos ekonomikos perspektyvas.

Italija taps pagrindine euro zonos valstybe, nuo kurios priklausys euro zonos krizės likimas, trečiadienį verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface Lietuva“ organizuojamoje verslo rizikos valdymo konferencijoje teigė „Coface Lietuva“ Rizikos vertinimo departamento direktorius Mindaugas Sventickas. Anot jo, Italijos pagrindinė problema yra valstybės skola, kuri 2011 metais siekė 120 proc. šalies BVP.

Didžiausių pasaulio finansų centrų lenktynėse varžomasi ne tik dėl galimybės vadintis geriausiais, tačiau ir dėl investicijų, didesnių pajamų bei prestižo. Šioje nuožmioje kovoje Jungtinės Karalystės sostinė pamažu traukiasi nuo pjedestalo. Dėl finansų lyderio titulo varžosi keli didžiausi pasaulio miestai, pasižymintys itin palankiomis sąlygomis verslo plėtrai ir patrauklia geografine padėtimi.