Marius Jakštas

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį apkaltino Izraelį žlugdant visas pastangas sustabdyti karą Artimuosiuose Rytuose. Nepaisant to, pabrėžė jis, Ankara ir toliau sieks išnaudoti visas galimybes paskatinti paliaubas. „Izraelio vyriausybė ir toliau žlugdo visas iniciatyvas, kuriomis siekiama užbaigti karą“, – po kassavaitinio ministrų kabineto posėdžio Turkijos sostinėje sakė R. T. Erdoganas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo, kad antradienį, pasibaigus jo nustatytam terminui, per kurį Islamo Respublika turi atidaryti svarbų Hormuzo sąsiaurio vandens kelią, visas Iranas gali būti sunaikintas. „Visa šalis gali būti sunaikinta per vieną naktį, o ta naktis gali būti jau rytojaus naktis“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė D. Trumpas.

Balandžio 6-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė Šeschariso naftos terminalo infrastruktūrai Rusijos Krasnodaro krašte, savo paskyroje platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. „Užfiksuoti smūgiai į taikinį ir didelio masto gaisras terminale“, – teigiama pranešime. Taip pat patvirtinta, kad laikinai okupuotame Kryme, Kachos kaimo vietovėje, buvo numuštas Rusijos lėktuvas amfibija „Be-12“. Padaryta žala šiuo metu vertinama.

Pirmadienį Izraelis patyrė kelias atskiras atakas vienu metu – iš Irano, Jemeno ir Libano. Tel Avive skambėjo oro pavojaus sirenos, atakos fiksuotos 280 km į pietus nutolusiame Eilate ir šalies šiaurinėje dalyje netoli Libano sienos. Gyventojai slėpėsi priedangose. Apie sužeistuosius nepranešta. Pasak žiniasklaidos pranešimų, Iranas raketomis atakavo Tel Avivo rajoną, Akabos įlankoje esantis Eilatas atakuotas iš Jemeno paleistais dronais. Atsakomybę už smūgius Eilatui prisiėmė Jemeno hučiai.

Baigiantis dar vieno JAV prezidento ultimatumo terminui, pirmadienį Iranas atmetė naujausią pasiūlymą dėl paliaubų ir vietoj to pareiškė siekiantis visiškos karo pabaigos. Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA pranešė, kad Teheranas savo atsakymą perdavė per pagrindinį tarpininką Pakistaną.

Ilgametis JAV prezidento Donaldo Trumpo bendražygis Steve'as Bannonas pirmadienį pasiekė pergalę Aukščiausiajame Teisme, šiam priėmus nutartį, kuri, kaip manoma, suteikia pagrindą panaikinti jam skirtą baudžiamąjį nuosprendį už atsisakymą duoti parodymus Kongresui.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis skeptiškai sureagavo į su sprogmenimis susijusį incidentą netoli „TurkStream“ dujotiekio. Pasak jo, šiuo metu paskelbtos naujienos apie tariamą dujotiekio „užminavimą“ galėtų būti naudingos dabartiniam Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, artėjant Vengrijos parlamento rinkimams.

Iranas tęs karą su JAV ir Izraeliu tol, kol šalies politiniai lyderiai manys, kad tai būtina, pirmadienį pareiškė kariuomenės atstovas spaudai. „Mes galime tęsti karą tol, kol politinės valdžios institucijos manys tai esant reikalinga“, – naujienų agentūrai ISNA sakė Mohammadas Akraminia. „Priešas tikrai turėtų to gailėtis, nes po šio karo mums reikės pasiekti saugumą ir nepatirti dar vieno karo“, – pridūrė jis.

JAV pajėgos su NATO sąjungininkėmis balandžio pabaigoje ir gegužę keliose Europos šalyse, įskaitant Lietuvą, surengs karines pratybas „Sword 26“, siekdamos pademonstruoti Aljanso „nuolatinį įsipareigojimą kolektyvinei gynybai“, rašoma JAV sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje balandžio 2 d. pranešime spaudai. Lenkijos naujienų portalo „TVP World“ teigimu, pratybose dalyvaus 6 tūkst. JAV karių ir 9,5 tūkst. NATO sąjungininkių karių.

Gandai apie seniausio planetoje žinomo sausumos gyvūno mirtį buvo gerokai perdėti. 193-ejų šv. Elenos salos gyventojas vėžlys Džonatanas nors ir lėtai, bet vis dar kruta. „Tai buvo apgaulė“, – ketvirtadienį pranešimus apie tariamą jo mirtį naujienų agentūrai „The Associated Press“ pakomentavo salos komunikacijų vadovė Anne Dillon. „Visos išsamios informacijos neturiu, bet galiu jus nuraminti, kad jis tikrai gyvas“, – pridūrė ji.

JAV prezidentas bandė paaiškinti savo motyvus dėl karo su Iranu, tačiau nieko konkretaus nepasakė, rašo naujienų agentūra „The Associated Press“ (AP), apžvelgianti pagrindinius Donaldo Trumpo trečiadienio kalbos akcentus. Geriausiu eterio laiku transliuotame kreipimesi ypač pasigesta D. Trumpo vis kartojamų teiginių apie vykstančias derybas su Iranu.

Lenkijos vyriausybei ėmusis įvairiomis priemonėmis mažinti nuolat augusias degalų kainas ir pasiekus pageidauto rezultato, šalies energetikos ministras antradienį užsiminė apie galimybę riboti kuro pardavimą užsieniečiams, praneša naujienų agentūra PAP. „Kalbant apie „kuro turizmą“, mes jį labai atidžiai analizuojame“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Energetikos ministras Miloszas Motyka.

Italija atsisakė leisti JAV kariniams orlaiviams naudotis svarbia aviacine baze Sicilijoje operacijoms Artimuosiuose Rytuose, su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis pranešė naujienų agentūrai „Reuters“. Pagal pradinius planus, dažnai NATO ir JAV misijoms naudojamoje Sigonella karinio laivyno aviacijos bazėje turėjo nusileisti į Artimuosius Rytus skridę amerikiečių orlaiviai, įskaitant bombonešius. Skrydžių laikas ir data lieka neaiškūs.

Ispanijos vyriausybė uždarė šalies oro erdvę visiems orlaiviams, susijusiems su JAV ir Izraelio karu prieš Iraną, pirmadienį paskelbtame interviu teigė vicepremjeras ir ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo. „(Ši priemonė – ELTA) yra dalis Ispanijos vyriausybės sprendimo nedalyvauti ir neremti šio karo, kuris buvo pradėtas vienašališkai ir pažeidžia tarptautinę teisę“, – radijo stočiai „Cadena Ser“ sakė ministras.

Pirmadienį Teheranas patvirtino, kad buvo nužudytas Islamo revoliucinės gvardijos (IRGC) laivyno vadas Alireza Tangsiri. Kaip rašė ELTA, apie A. Tangsiri likvidavimą ketvirtadienį paskelbė Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas.

Popiežius Leonas XIV per Verbų sekmadienio mišias atmetė teiginius, esą Dievas pateisina karą, ir prieš dešimtis tūkstančių Šv. Petro aikštėje susirinkusių tikinčiųjų meldėsi už krikščionis Artimuosiuose Rytuose. JAV ir Izraelio karui su Iranu įžengus į antrąjį mėnesį ir Rusijai tęsiant karo veiksmus Ukrainoje, Leonas XIV savo Verbų sekmadienio pamoksle pabrėžė, kad Dievas yra „taikos karalius“, kuris atmeta smurtą ir guodžia engiamuosius.

Lenkijoje gyvenantys iš gimtinės pabėgę baltarusiai ir juos palaikantieji šeštadienį žygiavo sostinės Varšuvos gatvėmis, minėdami Laisvės dieną – neoficialią šventę, skirtą Baltarusijos nepriklausomybei paminėti. Eisenoje dalyvavo ir iš Vilniaus į Varšuvą neseniai persikėlusi opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Šią šventę Vakarų nelegitimiu šalies vadovu laikomo Aliaksandro Lukašenkos režimas yra uždraudęs.

Naktiniame klube Pietvakarių Vokietijoje kilus gaisrui buvo evakuoti šimtai žmonių, sekmadienį pranešė vietos policija. Nuotraukose iš įvykio vietos matomas liepsnojantis pastato stogas. Policijos teigimu, prie sienos su Prancūzija įsikūrusio Kėlio miesto naktiniame klube gaisras kilo apie 3:45 val. ryto vietos laiku. Netrukus gaisras išplito po visą pastatą, savo pranešime pridūrė policija. Naktiniame klube buvo apie 750 žmonių Tuo metu naktiniame klube buvo apie 750 žmonių.

Didžiosios Britanijos Derbio mieste automobilis šeštadienį rėžėsi į pėsčiuosius, septyni žmonės patyrė sunkius sužalojimus. Įtariamas sulaikytas, praneša vietos policija. Derbišyro policijos teigimu, juodas automobilis „Suzuki Swift“ šeštadienį apie 21.30 val. vietos laiku miesto Friar Gate gatvėje rėžėsi į keletą žmonių. Policija pridūrė, kad septyni žmonės buvo apžiūrėti įvykio vietoje ir nuvežti į ligoninę. Jų sužalojimai sunkūs, bet gyvybei pavojus negresia.

Vienas Vokietijos kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderių šeštadienį paragino visiškai išvesti JAV karines pajėgas iš šalies, teigdamas, kad iki 2029 m. Berlynas privalo pradėti vykdyti labiau nepriklausomą užsienio politiką, praneša Lenkijos naujienų portalas „TVP World“. Partijos suvažiavime rytinėje Vokietijos Saksonijos žemėje šeštadienį kalbėjęs Tino Chrupalla paragino Berlyną pradėti JAV pajėgų išvedimą, teigdamas, kad Vokietija neturėtų būti įtraukiama į tarpt...

Šeštadienį visose Jungtinėse Valstijose į gatves išėjo milžiniškos protestuotojų minios, reiškusios pasipiktinimą prezidento Donaldo Trumpo, jų teigimu, autoritariniu valdymu, taip pat radikalia imigracijos politika ir karu su Iranu. Organizatoriai teigimu, JAV didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose šeštadienį vykusiuose daugiau nei 3,3 tūkst. mitingų dalyvavo daugiau nei 8 mln. žmonių. JAV valdžios institucijos oficialių dalyvių skaičiavimų nepateikė.

Penktadienį Ukrainos sostinės teisėsaugos pareigūnai atliko daugiau nei 20 kratų Kyjivo kultūros universiteto patalpose, pranešė šalies Generalinė prokuratūra. Teisėsaugos pareigūnai pranešė atskleidę valstybės biudžeto lėšų pasisavinimo schemą, kurioje dalyvavo ir Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai.

Šeštadienį visoje Amerikoje vėl planuojamų protestų „Karaliams – ne“ epicentru taps Minesota – valstija, kurioje iki šiol tebetvyro įtampa po brutalios JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos imigracijos pareigūnų kampanijos, nusinešusios dviejų vietos gyventojų gyvybes.  Visų 50 valstijų dideliuose ir mažuose miestuose organizuojama daugiau nei 3,1 tūkst. renginių, kuriuose tikimasi sulaukti daugiau nei 9 mln. dalyvių.

Per retą naktinę sesiją JAV Senatas vienbalsiai priėmė sprendimą skirti finansavimą didžiajai daliai Vidaus saugumo departamento (DHS), išskyrus Imigracijos ir muitinės tarnybą (ICE) bei dalį Muitinės ir sienos apsaugos (CBP) tarnybos, praneša CNN. Pagal šį susitarimą būtų finansuojami visi kiti DHS padaliniai, įskaitant už oro uostų darbą atsakingą Transporto saugumo administraciją (TSA) ir JAV pakrančių apsaugos tarnybą.

Technologijų milžinė „Meta“ sąmoningai kenkė vaikų psichinei sveikatai ir slėpė tai, ką žinojo apie vaikų seksualinį išnaudojimą savo socialinės medijos platformose, antradienį nusprendė JAV Naujosios Meksikos valstijos prisiekusiųjų kolegija. Bendrovei skirta 375 mln. JAV dolerių bauda. Šis istorinis sprendimas priimtas po beveik septynias savaites trukusio teismo proceso.

Ankstyvą trečiadienio rytą iš Rusijos pusės atskridęs dronas atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą šiaurės rytų Estijoje, praneša naujienų portalas „Estonian World“. Pasak valdžios institucijų ir jėgainę valdančios energetikos bendrovės „Enefit Power“, per incidentą niekas nenukentėjo, Estijos elektros sistema taip pat nebuvo pažeista. Estijos vidaus saugumo tarnyba pranešė, kad dronas į elektrinės kaminą atsitrenkė kovo 25 d. 3 val. 43 min.

Po pranešimų JAV spaudoje, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras perdavė Maskvai jautrią informaciją iš Europos Sąjungos (ES) susitikimų, ES diplomatai ir Vokietijos parlamentarai reiškia susirūpinimą, kad Rusijai gali nutekinti informaciją ir jai palanki bei prieigą prie konfidencialių ES dokumentų turinti partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), rašo „Politico“. Vokietijos parlamentarai, įskaitant kraštutinės dešinės AfD atstovus, turi prieigą prie milžiniškos ES duomenų bazės, kurioje be k...

Preliminarių rezultatų duomenis, sekmadienį vykusiame antrajame Miuncheno mero rinkimų ture pirmauja Žaliųjų partijos kandidatas Dominikas Krause, o centro kairės socialdemokratai (SPD) viename didžiausių Vokietijos miestų patyrė dar vieną istorinę nesėkmę. SPD deleguotas meras Dieteris Reiteris vadovavo Bavarijos sostinei nuo 2014 m., tačiau suskaičiavus 495 iš 926 rinkimų apylinkių, jo konkurentas D. Krause renka 59,1 proc. balsų, o D. Reiteris – 40,9 proc.

Balsavusių rinkėjų apklausų duomenimis, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vadovaujami konservatoriai pirmauja Reino krašto-Pfalco rinkimuose, o tai reiškia, kad pietvakarių federacinėje žemėje gali baigtis 35 metus trukęs centro kairiųjų socialdemokratų (SPD) valdymas. Rinkėjų apklausos taip pat rodo smarkiai sustiprėjusias kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pozicijas.

Jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ilgiau nei šešis mėnesius, pasaulio ekonomika pajus „realias pasekmes“, sekmadienį pareiškė Prancūzijos naftos milžinės „TotalEnergies“ vadovas. „Jei karas truks ilgiau nei šešis mėnesius, pajusime realias pasekmes. Jis pakenks visoms pasaulio ekonomikoms“, – interviu Kinijos valstybinei televizijai CGTN sakė „TotalEnergies“ generalinis direktorius Patrickas Pouyanne'as.

Baltarusija kovo 23 d. pradės grąžinti ten įstrigusius vilkikus į Lietuvą,  penktadienį valstybinei Baltarusijos žiniasklaidai pareiškė Aliaksandras Lukašenka, kurį cituoja „Pozirk“. „Aš nurodžiau Vyriausybei: „Susitikite ir žmogiškai su jais pasikalbėkite“. Susėdo prie derybų stalo, išklausė juos ir perdavė man. Aš priimsiu sprendimą ir, manau, pirmadienį pradėsime šių vilkikų grąžinimo procesą. Mes grąžinsime šiuos vilkikus. Gaila lenkų ir lietuvių“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Ukrainos naftos įmonėje „Naftogaz“ vyko susitikimas su technine darbo grupe, kuriame buvo aptarti Rusijos atakos prieš naftotiekio „Družba“ infrastruktūrą padariniai ir jos atstatymo planas, platformoje „Facebook“ pranešė bendrovės generalinis direktorius Sergijus Koreckis. „Kartu su ES delegacijos vadovo pavaduotoju Gediminu Navicku susitikome su technine darbo grupe.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant naftos kainoms, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė toliau paliekantis galioti 2 proc. palūkanų normą. Vasario mėnesį infliacija euro zonoje siekė 1,9 proc. ir atitiko ECB nustatytą tikslų intervalą, tačiau didėja susirūpinimas, kad dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu gali staigiai išaugti kainos. Palikdamas galioti 2025 m. liepos mėn. nustatytą 2 proc.

Šios savaitės įvykiai Amerikos sąjungininkams atvėrė akis: už impulsyvių ir kaprizingų prezidento Donaldo Trumpo veiksmų neslypi jokia strategija, ideologija ar planas, leidinyje „The Atlantic“ rašo istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum. Pasaulio lyderius įžeidinėjusiam ir jų interesus ignoravusiam JAV prezidentui nepavyko įtikinti sąjungininkų prisidėti prie saugumo Hormūzo sąsiauryje užtikrinimo, nes jie jau supranta, kad jų pasiaukojimą D. Trumpas labai greitai pamirš, tikina ji.

Po pranešimų apie nukautą Irano nacionalinio saugumo vadovą Ali Larijani, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad jo nužudymas iraniečiams atveria galimybę nuversti šalies valdžią. „Šį rytą eliminavome Ali Larijani, Revoliucinės gvardijos vadą – tai gangsterių gauja, kuri iš tikrųjų valdo Iraną“, – savo kreipimesi televizijos eteryje kalbėjo B. Netanyahu. Jis teigė, kad dvasininkų valdžios nuvertimas iraniečių rankomis „neįvyks iš karto“ ir nebus lengvas.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pasiūlė tarpininkauti Ukrainos ir Vengrijos ginče dėl sutrikusio Rusijos naftos tiekimo per Ukrainos teritoriją, praneša naujienų portalas „TVP World“. Įtampa tarp Kyjivo ir Budapešto išaugo dėl naftotiekio „Družba“ veiklos sustabdymo. Šiuo naftotiekiu rusiška nafta per Ukrainos teritoriją pasiekia Vengriją ir Slovakiją – vieninteles Europos Sąjungos (ES) šalis, kurios, nepaisydamos bloko sankcijų, ją vis dar importuoja.

Europos Sąjungos (ES) santykiai su Vengrija yra ant žlugimo ribos, tačiau pastangos rasti sąlyčio taškų tebesitęsia, – interviu Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė buvęs ES energetikos komisaras Andris Piebalgas, šiuo metu atstovaujantis Latvijai paramos Ukrainos integracijai į ES grupėje.

Santykių su Rusija normalizavimas signalizuotų silpnumą, sekmadienį įspėjo Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot. Ministras pabrėžė, kad yra skirtumas tarp dialogo ir normalizavimo. „Šiandien Rusija atsisako priimti Europos atstovus prie derybų stalo. Kol taip yra, kalbos apie normalizavimą siunčia silpnumo signalą ir kenkia Europos vienybei, kurios mums dabar reikia labiau nei bet kada“, – savo pareiškime, kurį cituoja „Euractiv“, sakė M. Prevot.

Ketvirtadienį vakarinėje Lenkijoje rastas bepilotis orlaivis greičiausiai buvo vienas iš Rusijos karinių dronų, šalies oro erdvę pažeidusių 2025 m. rugsėjį, penktadienį pareiškė Gynybos ministras, patvirtindamas valstybinės naujienų agentūros PAP pranešimą, rašo naujienų agentūra „Reuters“. „Labiausiai tikėtina, kad tai yra praėjusių metų Rusijos Federacijos provokacijos pasekmė“, – privačiam televizijos kanalui TVN24 sakė Wladyslaw Kosiniakas-Kamyszas.

JAV nori skaldyti Europą ir nemėgsta Europos Sąjungos, britų laikraščiui „The Financial Times“ sakė ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas. „Manau, kad visiems svarbu suprasti, jog JAV labai aiškiai pareiškė, kad nori skaldyti Europą. Joms nepatinka Europos Sąjunga“, – po daugiau nei metų chaoso transatlantiniuose santykiuose penktadienį paskelbtame interviu sakė K. Kallas.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani ketvirtadienį pranešė, kad buvo atakuota šalies karinė bazė Irako kurdų mieste Erbilyje, tačiau nukentėjusiųjų nebuvo. „Griežtai smerkiu ataką prieš Italijos bazę Erbilyje“, – sakė A. Tajani, incidento nedetalizuodamas. „Ką tik kalbėjau su Italijos ambasadoriumi Irake. Laimei, visi mūsų kariai yra sveiki ir saugūs bunkeryje“, – pridūrė ministras.

Dėl pastebėto drono oro uostui Berlyne trečiadienį teko trumpam sustabdyti orlaivių kilimą ir tūpimą. Tai – vėliausias iš virtinės panašių incidentų Vokietijoje ir kitose Europos šalyse.

Už smūgį raketomis „Tomahawk“ pradinei mokyklai Irane atsakingos Jungtinės Valstijos, padariusios klaidą nustatant taikinį, trečiadienį pranešė laikraštis „The New York Times“ (NYT). Cituodamas JAV pareigūnus, laikraštis pranešė, kad nors tyrimas dėl vasario 28 d. atakos tebevyksta, tačiau preliminarios išvados rodo, kad atsakomybė už smūgį tenka JAV.

Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad antrą savaitę besitęsiantis karas Artimuosiuose Rytuose atskleidė Europos „pažeidžiamumą“ ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, o branduolinės energetikos atsisakymą vadino strategine klaida. „Iškastinio kuro atžvilgiu esame visiškai priklausomi nuo brangaus ir nepastovaus importo.

Atsižvelgdamas į įtemptą padėtį Artimuosiuose Rytuose dėl kartu su JAV pradėtų karinių veiksmų Irane, Izraelis įspėjo savo piliečius apie galimus išpuolius užsienyje. Izraelio Nacionalinio saugumo taryba ketvirtadienį įspėjo, kad nuo karinių veiksmų pradžios šeštadienį padidėjo pavienių asmenų ir Irano valdžios institucijų keliamas pavojus. Tarybos teigimu, pastarosiomis dienomis buvo užkirstas kelias planuotoms teroro atakoms prieš izraeliečius.

Karas Irane atveria JAV administracijai galimybę su Persijos įlankos valstybių pagalba suteikti daugiau ginklų Ukrainai, tačiau tam turi pritarti ir Europa, naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Amerikos universiteto Kyjive rektoriaus pareigas einantis Danas Rice'as.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kremliuje priims Vengrijos užsienio reikalų ministrą Peterį Szijjarto. Susitikimo metu bus aptariami naftos tiekimo klausimus, pranešė Maskva. Vengrija yra Rusijai palankiausia Europos Sąjungos (ES) narė, palaikanti artimus ryšius su Maskva ir V. Putino, nepaisant šio pradėto, penktus metus besitęsiančio karo Ukrainoje.

Paaštrėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir Iranui ėmusis veiksmų blokuoti svarbų naftos tanklaivių maršrutą toliau kilo naftos ir dujų kainos. Antradienį „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo dar daugiau nei 3 proc. ir pasiekė metinį maksimumą – 80 JAV dolerių už barelį. Pirmadienį ji buvo pakilusi net 13 proc. ir viršijo 82 JAV dolerius už barelį, be iškart šiek tiek nukrito.

JAV ir Izraelio kariniai smūgiai Iranui bei Islamo Respublikos dronų ir raketų atakos prieš kaimynines šalis gali atnaujinti diskusijas Europos Sąjungoje (ES) dėl rusiškų gamtinių dujų importo draudimo, antradienį pareiškė Norvegijos energetikos ministras.