Liudmila Petrakova

Pasirodžius informacijai, jog Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketina persikelti į Varšuvą, Seimo pirmininkas Juozas Olekas neatitinkančiais tikrovės vadina Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio svarstymus apie galimus valdančiųjų planus šiltinti santykius su Minsku. Pasak parlamento vadovo, jokių panašių iniciatyvų nėra. „Manau, kad mūsų kolegos S. Skvernelio pasisakymai neatitiko tikrovės, kaip šiuo metu yra. Jokių naujų iniciatyvų nėra.

Valstybės institucijoms nusprendus nepanaikinti Rusijos opozicijos atstovo Leonido Volkovo leidimo gyventi Lietuvoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako pasitikintis šalies tarnybų darbu. Vis dėlto šalies vadovas ragina geopolitiškai sudėtingu laikotarpiu išlaikyti principingumą.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos diplomatinis patarėjas Denisas Kučinskis sako, kad jų biuras Vilniuje neturi informacijos apie tariamus valdančiųjų planus šiltinti santykius su Minsko režimu.  „Apie tokius planus mums nebuvo pranešta. Užsienio politikos srityje Lietuvos pozicija Minsko režimo atžvilgiu išlieka tvirta ir principinga“, – Eltai ketvirtadienį nurodė S. Cichanouskajos diplomatinis patarėjas.

Antradienį po ilgesnės nei mėnesio pertraukos kontrabandiniams balionams iš Baltarusijos vėl sutrikdžius Vilniaus oro uosto (VNO) veiklą, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valdžios atstovų pareiškimai apie neva sustabdytą hibridinę ataką buvo viso labo iliuzija. Anot politikės, per laikiną balionų antplūdžio pauzę nebuvo atlikti namų darbai, todėl Lietuva, anot jos, toliau lieka priklausoma nuo vėjo krypties ir Aliaksandro Lukašenkos režimo malonės.

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su į Lietuvą atvykusiu Danijos užsienio reikalų ministru Larsu Løkke Rasmussenu, pranešė ministerija.  Susitikimo metu abiejų šalių ministrai aptarė Lietuvos ir Danijos dvišalius ir regioninius ryšius, saugumo situaciją euroatlantinėje erdvėje, bendrą atsaką į kylančius saugumo iššūkius ir paramą Ukrainai.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Sauliui Skverneliui svarstant, jog Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biurui persikėlus iš Vilniaus į Varšuvą, valdantiesiems atsivers kelias gerinti santykius su Baltarusijos režimu, premjerė Inga Ruginienė siūlo politikui sugrįžti į realybę. „Aš tikrai nesuprantu tokių komentarų. Tą turbūt sąlygoja tai, kad dabar yra du mėnesiai iki Seimo sesijos ir gal ponas Skvernelis tiesiog turi ilgalaikes atostogas.

Tęsiantis diskusijoms, kaip turėtų būti tobulinamos valdančiųjų siūlomos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT), Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Ligita Girskienė sako, kad Seimo vadovo Juozo Oleko suburtoje darbo grupėje bus parengtas platesnės apimties, naujas įstatymo projekto variantas.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) konstatavus, kad trys sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės įsakymai buvo priimti pažeidžiant teisėkūros procedūras, pati ministrė pripažįsta, jog tvarkos nebuvo laikomasi. Visgi, ministerijos vadovė akcentuoja, jog kilę nesklandumai bus ištaisyti.  „Savo esme tie ministro priimti įsakymai jie yra teisėti, juos neteisėtais padarė teisėkūros procedūrų nesilaikymas – taip, mes matome šią situaciją.

Antradienį šalies vadovas Gitanas Nausėda Prezidentūroje šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį (VGT). Tai numatyta oficialioje prezidento darbotvarkėje.  Prezidentūros teigimu, posėdyje bus aptarta žvalgybos tarnybų veiklos strategijos, Nacionalinio saugumo strategijos projektas ir transportinės aviacijos vystymas.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, jog šios šalies demokratinės jėgos ir toliau tęs glaudų bendradarbiavimą su Lietuva, siekiant užtikrinti demokratinių vertybių sklaidą. Be to, ji pabrėžia, jog abi šalis vienija bendras tikslas – saugi Baltarusija ir stipri Ukraina.  „Mes ir toliau glaudžiai bendradarbiausime su Lietuva – mūsų sąjungininke, kaimyne ir partnere. Lietuva yra tikra Baltarusijos žmonių draugė.

Netylant diskusijoms apie koalicijos ateitį bei tolesnį „Nemuno aušros“ buvimą joje, buvusios premjerės konservatorės Ingridos Šimonytės manymu, bent kol kas socialdemokratai nesitrauks nuo partnerystės su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija. Pasak politikės, valdančiųjų kalbos apie galimas rokiruotes yra veikiau bandymas įtikti rinkėjams, nei realus siekis iš tiesų pakeisti koaliciją.  „Pritariu tiems, kurie sako, kad šita koalicija išliks.

Tęsiantis diskusijoms dėl valdančiųjų inicijuojamų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, 5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, pasitikinčių šalies žiniasklaida, atskleidžia naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės apklausa.  Pernai gruodžio 11–29 dienomis vykdyta apklausa parodė, jog žiniasklaidos institucija pasitiki 44 proc. apklaustųjų, kai lyginant su praėjusių metų lapkričio duomenimis, tokių buvo 49 proc.

Pasigirdus kalboms apie galimą socialdemokratų frakcijos Seime skilimą, šios partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad tokie svarstymai jam primena „savotišką būrimą iš kavos tirščių“.  „Aš pasakysiu taip – žinot, jau retas, kuris begeriam kavą su tirščiais. Dažniausiai dabartinės šiuolaikinės kavos jau be tirščių, bet man visas šitas procesas apie tą maištą, kažkokią nepatenkintųjų grupelę, aš manau, kad tai yra savotiškas būrimas iš kavos tirščių.

Europos Parlamentui (EP) ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl rezoliucijos, kurioje nepalankiai atsiliepiama apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė kritikuoja šį dokumentą parengusius europarlamentarus. Pasak ministrės, šalies vidaus politikos klausimai ir turėtų būti sprendžiami jos viduje, o jų iškėlimas tarptautiniu lygiu tik dar labiau skaldo visuomenę ir daro reputacinę žalą valstybei.

Europos Parlamentui (EP) ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl rezoliucijos, kurioje kalbama apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas kritikuoja šią rezoliuciją. Pasak politiko, tokie klausimai turėtų būti sprendžiami nacionaliniu, o ne tarptautiniu lygiu. Jo manymu susiklosčiusi situacija daro reputacinę žalą šalies institucijoms.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad galimam Lietuvos prisijungimui prie Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo buriamos Taikos tarybos prireiktų aiškaus atsakymo, kaip tokia struktūra veiktų kitų tarptautinių organizacijų kontekste. Be to, pabrėžė jis, dėl jungimosi į tokią tarybą reikėtų vieningos regiono pozicijos.

Lietuva dalyvaus kitąmet vyksiančioje Venecijos architektūros bienalėje, sako kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.  „Išdiskutavę nutarėme, kad tikrai negalime praleisti tų vienų metų, turime išlaikyti tęstinumą ir suteikti pasitikėjimą ir architektūros bendruomenei. Išdiskutavę apsitarėme, kad dalyvausime“, – po pasitarimo su architektūros ekspertais žurnalistams trečiadienį sakė kultūros ministrė.

Daliai socialdemokratų kritikuojant koaliciją „Nemuno aušra“ bei užsimenant apie tarp partnerių kaistančią temperatūrą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga pripažįsta, jog įtampų yra. Politiko manymu, neretu atveju galimus nesutarimus sukelia „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio elgesys, dėl kurio, pasak A. Verygos, kartais tenka aiškintis.

Antradienį posėdžiausianti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba aptars bene dvi dešimtis klausimų, tarp kurių ir visos Tarybos atsistatydinimas in corpore. Tiesa, vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra iki šiol, sako visuomeninio transliuotojo tarybos primininkas Mindaugas Jurkynas. Vis dėlto, jis pabrėžia neatsitraukiantis nuo pozicijos balsuoti už atsistatydinimą.  „Negaliu atsakyti už visus 12 Tarybos narių.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad valdantieji dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų gali sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Todėl parlamentarė viliasi, kad socialdemokratai laikysis pažado sulaukti Venecijos komisijos išvadų šiuo klausimu. „Mes girdime, kad bus šaukiama neeilinė sesija.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė sako, jog valdančiųjų susitikimas su Venecijos komisijos atstovais dėl siūlomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų praėjo dalykiškai. Anot politikės, prieš priimant visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisas valdantieji lauks ir parengtų Venecijos komisijos rekomendacijų.  „Mes lauksime visų išvadų.

Daliai Europos Sąjungos (ES) valstybių prakalbus apie galimybę derantis dėl taikos Ukrainoje atnaujinti dialogą su Rusija, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tokius siūlymus vertina kritiškai. Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, ankstesni bandymai kalbėtis su Maskva nedavė apčiuopiamų rezultatų, o dialogo atkūrimas galėtų sukurti iliuziją, jog tai gali pakeisti agresorės elgesį.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė skeptiškai vertina opozicijos svarstymus inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą Seimo pirmininkui Juozui Olekui. Apie tokią galimybę užsiminta po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuriuo socialdemokrato Juliaus Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. „Rimto pagrindo interpeliacijai tikrai kol kas nematau, bet opozicija yra laisva pradėti procesus“, – Eltai duotame interviu kalbėjo I. Ruginienė.

Nepaisant kritikos, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis neatsitraukia nuo savo pozicijos, jog už pasirengimą šnipinėti Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis yra politinis kalinys. Visgi, politikas interviu naujienų portalui „Delfi“ akcentavo, jog jo žodžiuose yra svarbus kontekstas.  „Kontekstas susijęs su A. Paleckio bylos politinėmis intencijomis, kurių išvengti labai sunku, neįmanoma. Todėl aš ir pasakiau, kad ši byla labai politizuota.

Kurį laiką nefiksuojant didelio kontrabandinių balionų antplūdžio iš Baltarusijos bei jų poveikio oro uostų veiklai, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog padėtis yra aprimusi, tačiau tai, anot jo, nereiškia, kad problemos nebėra, todėl būtina išlikti budriems. „Situacija yra aprimusi, bet tai nereiškia, kad ji yra eliminuota. Visą laiką gali būti atsinaujinimai ir panašūs dalykai.

Ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, kad socialdemokrato Juliaus Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai, prezidentas Gitanas Nausėda sprendimo detaliai nekomentavo. Tiesa, anksčiau ilgamečio Seimo nario teikimą į KT teisėjus kritikavęs šalies vadovas, šio teismo verdikto nevertino per asmeninių emocijų prizmę. „Aš nesu piktdžiugiškas žmogus“, – paklaustas, ar džiaugiasi dėl KT sprendimo, ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) pripažinus, kad trys sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės įsakymai, kuriais buvo pakeista sveikatos apsaugos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka, buvo priimti pažeidžiant teisėkūros procedūras, premjerė Inga Ruginienė sako, jog jos pasitikėjimas šia Vyriausybės nare nėra susvyravęs. Pasak jos, ministrė tiesiog turės įgyvendinti teismo sprendimą.

Kitą antradienį posėdžiausianti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba žada aptarti apie 17 klausimų, tarp kurių ir Tarybos atsistatydinimo in corpore galimybė, teigia jos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. Tiesa, iš pradžių posėdį buvo planuota surengti anksčiau, gruodžio pabaigoje, tačiau to padaryti nepavyko, todėl jis, kaip ir buvo numatyta, įvyks – sausio 20 d.  „Tarybos posėdis yra numatytas sausio 20 d., antradienį, 13 val.

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui pirmadienį ir vėl susitikus su Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministru Peteriu Szijjartu, Seimo vadovas Juozas Olekas sako, jog tokiuose susitikimuose turi būti atstovaujama oficiali ir vieninga Lietuvos užsienio politikos pozicija. Parlamento pirmininkas vylėsi, jog koalicijos partneris būtent taip ir elgėsi.  „Svarbu, kad būtų atstovaujama oficialioji Lietuvos politika.

Valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui ir vėl susitikus su Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministru Peteriu Szijjartu, premjerė Inga Ruginienė tikina nematanti poreikio komentuoti koalicijos partnerio vizitų. Vis tik, Vyriausybės vadovė pabrėžia, jog užsienio politiką Lietuvoje vykdo ji bei šalies vadovas Gitanas Nausėda.  „Aš net nenoriu komentuoti.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Vengrijoje susitiko su šios šalies užsienio reikalų ir prekybos ministru Peteriu Szijjartu. Pasak politiko, susitikimas truko apie 3 valandas.  „Dirbame. Diplomatiniai santykiai turi būti mezgami, bendravimas turi būti su visomis Europos Sąjungos valstybėmis ir NATO narėmis“, – Eltai pirmadienį patvirtino R. Žemaitaitis.  „Ir su ministru susitikau, ir su kitais pareigūnais susitinkame, ir su kitais ministrais susitiksime šiandien.

Penktadienį šalį ir vėl užklupus didžiuliam snygiui, Plungės rajone pirmadienį nuspręsta pratęsti ekstremalųjį įvykį, teigia savivaldybės meras Audrius Klišonis. Pasak jo, tokiu būdu bus galima lengviau panaudoti reikalingas lėšas tvarkantis su kilusiais iššūkiais dėl šalį užklupusių žiemiškų orų.  „Mes jo (ekstremalaus įvykio – ELTA) neatšaukiame“, – Eltai pirmadienį sakė A. Klišonis.  „Taip galime naudoti papildomas lėšas per rezervų fondą. Turėjome truputį papustymų.

Žurnalistų profesionalų asociacijai šią savaitę užsiminus apie planus burti atskirą ekspertinę darbo grupę dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ragina organizaciją sugrįžti prie diskusijų jo paties suburtoje darbo grupėje. Vis dėlto, parlamento pirmininkas tikina neatmetantis galimybės svarstyti ir atskirai parengtus žurnalistų pasiūlymus, jei tokių bus.

Rusijai surengus masinę raketų ir dronų ataką Ukrainoje bei per ją panaudojus vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys smerkia tokius agresorės veiksmus. Anot jo, Maskva ir toliau aiškiai demonstruoja nenorą siekti taikos.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) konstatavus, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse galiojanti tvarka, kai lietuvių kalbos pamokų yra mažiau nei gimtosios kalbos, prieštarauja įstatymams, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina, jog bus ieškoma galimybių, kaip susiklosčiusią situaciją išspręsti.

Į ketvirtąjį posėdį susirinkusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas peržiūrinti darbo grupė ketvirtadienį išklausė Seimo Tyrimų skyriaus, Specialiųjų tyrimų tarybos (STT) bei Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) įžvalgas bei pasiūlymus. STT pateikė kelias kritines pastabas valdančiųjų siūlomiems LRT įstatymo projektams, o IŽA pristatė siūlymą iš esmės perrašyti dabartinį visuomeninio transliuotojo įstatymą.

Prieš mėnesį prie parlamentinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ gretų Seime prisijungęs Dainius Varnas sako, kad norėtų stoti į Sauliaus Skvernelio vadovaujamą politinę jėgą. Pasak D. Varno, šiais klausimais jis jau kalbėjosi su demokratų lyderiais Kaune.  „Buvau susitikęs su partijos lyderiais Kaune. Pasišnekėjome, ar matytume bendrą darbą, jie sakė, kad kaip ir matytų“, – Eltai antradienį sakė politikas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, jog Lietuvos pozicija šiuo klausimu nesikeičia – net ir didėjant geopolitinėms grėsmėms Arktyje, Grenlandijos tapimas JAV dalimi nėra priimtinas sprendimas. „Mes tikrai pasisakome prieš šią tendenciją, prieš tai, kad Grenlandija atitektų Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Antradienį Plungės rajone dėl sudėtingų oro sąlygų paskelbus ekstremalųjį įvykį, neatmetama, kad kiti Vakarų Lietuvos regiono miestai galėtų padaryti tą patį, sako šio rajono meras bei Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas Audrius Klišonis.  Tiesa, iš pradžių skelbta, jog Plungės rajone įvedama ekstremalioji situacija, tačiau, anot A. Klišonio, šį potvarkį teko patikslinti.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui ir vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog Vašingtonas šiuo klausimu privalo laikytis tarptautinės teisės principų. Be to, pabrėžė ji, Grenlandija neginčytinai ir toliau išlieka Danijos dalimi.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyksta į Prancūzijos sostinę Paryžių, kur dalyvaus vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl karinės paramos ir saugumo garantijų Ukrainai. Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono bei Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio inicijuojamame susitikime turėtų būti galutinai suderintas kiekvienos šalies indėlis į saugumo garantijas Ukrainai po karo pabaigos.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šie grasinimai turėtų būti vertinami itin rimtai.  „Aš manau, kad reikia priimti tokius grasinimus rimtai ir Europos Sąjunga turėtų pradėti ruoštis, kas laukia. Galimas ir ultimatumas, netikėti veiksmai.

Šalčininkų kelio poste sulaikytas iš Baltarusijos įvažiavęs ir šios šalies piliečio vairuojamas mikroautobusas, kuriuo gabenta kone 42 tūkst. pakelių cigarečių, kurių vertė – daugiau nei 200 tūkst. eurų, pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT).  Kaip informavo tarnyba, praėjusių metų gruodžio 24 d. apie 4 val. ryto į Šalčininkų kelio postą mikroautobusu „Ford Transit“ atvažiavęs Baltarusijos pilietis deklaravo nieko draudžiamo negabenantis, tiesiog vykstantis į savo darbą Lietuvoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl Šveicarijoje, slidinėjimo kurorte Kran Montanoje, Naujųjų metų naktį kilusio gaisro, per kurį žuvo ir buvo sužeisti žmonės. „Mane giliai sukrėtė tragiškas gaisras Kran Montanoje sausio 1 dieną. Reiškiu nuoširdžią užuojautą prezidentui, žuvusiųjų šeimoms, nukentėjusiesiems ir Šveicarijos žmonėms“, – socialiniame tinkle „X“ penktadienio vakarą rašė Lietuvos prezidentas.  „Lietuva solidarizuojasi su jumis šiuo gedulo metu“, – pabrėžė jis.

Dviem žiniasklaidos organizacijoms pareiškus, jog jos nedalyvaus tolesniuose darbo grupės dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų darbo posėdžiuose, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Ligita Giskienė teigė įžvelgianti sąmoningą norą daryti spaudimą politikams. Be to, „valstietė“ tikino prašysianti žurnalistų aiškiai deklaruoti jų sąsajas su visuomeniniu transliuotoju.

Antradienį šalies vadovui Gitanui Nausėdai pareiškus, jog jis neatmeta galimybės apsilankyti Kapčiamiesčio seniūnijoje, kur bus statomas karinis poligonas, bei nuraminti dėl jo nuogąstaujančius gyventojus, bendruomenė išsiuntė prezidentui kvietimą apsilankyti.  „Nuoširdžiai dėkojame, kad susirūpinote galimo poligono steigimo Kapčiamiestyje situacija, kad ketinate susitikti su čia gyvenančia bendruomene ir atsakyti į mums rūpimus klausimus.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga kritikuoja sprendimą protestų prieš siūlytas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas metu neleisti ant scenos pasisakyti politikams. Anot europarlamentaro, jiems turėtų būti leidžiama visuomenei paaiškinti ir argumentuoti savo sprendimus.  „Protestai, kurie (dabar – ELTA) vyko prie Seimo.

 Seime antradienį pirmą kartą susirinko dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų suburta darbo grupė. Nuo pat pradžių posėdyje netrūko kivirčų – opozicija kritikavo posėdžio organizavimo tvarką – kodėl nebuvo oficialiai paviešinti darbo grupėje dirbsiantys parlamentarai bei kodėl susitikimas sušauktas taip skubiai, praėjus vos kelioms valandos po Seimo valdybos.

Dar nėra aišku, kas darbo grupėje, skirtoje tobulinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisais, atstovaus žiniasklaidos organizacijoms, tačiau jau paaiškėjo parlamentarų, dirbsiančių joje, pavardės.