Lina Linkevičiūtė

„Tesla“ Kinijoje atšaukia beveik 3 mln. automobilių, kurių vidinės durų rankenėlės skubiu atveju gali trukdyti žmogui išlipti iš savo transporto priemonės, pranešė Pekino nacionalinė rinkos priežiūros institucija. Aštuoni Kinijos automobilių gamintojai taip pat ėmėsi atšaukimų dėl panašių saugos rizikų, penktadienį paskelbė Kinijos valstybinė rinkos reguliavimo administracija (SAMR). Kai kurie atšaukimai įsigaliojo nedelsiant, o kiti prasidėjo savaitgalį ir pirmadienį.

Graikijos valdžios institucijos per pastarąsias tris dienas prie Kretos salos krantų koordinavo daugiau nei 150 migrantų išgelbėjimą, sekmadienį pranešė naujienų agentūra ANA. Vien penktadienį per dvi operacijas, kurias vykdė Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūros „Frontex“ valdomi laivai, buvo išgelbėtas 131 žmogus, skelbė ANA. Šeštadienį pro šalį plaukiančiam dujų tanklaiviui buvo nurodyta iš nedidelio laivo išgelbėti 33 migrantus.

Baltijos ir Šiaurės šalių lyderiams susirinkus Kyjive pademonstruoti paramą, Norvegijos ministras pirmininkas sekmadienį pranešė, kad jo šalis kitais metais Kyjivui skirs 9 mlrd. JAV dolerių (7,7 mlrd. eurų). Kyjivas pirmadienį surengs vadinamosios Norinčiųjų koalicijos – Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vadovaujamos iniciatyvos – susitikimą, skirtą aptarti, kaip artėjant žiemai padidinti tiek paramą Ukrainai, tiek spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų savo invaziją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pakartojo, kad Kyjivas nedalyvavo 2022 m. surengtame išpuolyje prieš dujotiekį „Nord Stream“, kuriuo į Europą tekėjo rusiškos dujos. Vokietijos prokurorai praėjusį mėnesį pareiškė, kad bombų sprogimus užsakė Ukrainos valstybė, o šie kaltinimai gali apsunkinti Kyjivo ir svarbaus karinio rėmėjo santykius. V. Zelenskis savo šalies vaidmenį visada neigė.

Suomijos gynybos ministerija ketvirtadienio vakarą pareiškė įtarianti, kad anksčiau tą pačią dieną šalies oro erdvę pažeidė Rusijos lėktuvas. „Kiekvienas įtariamas oro erdvės pažeidimas vertinamas rimtai“, – ministerijos pareiškime cituojamas gynybos ministras Anttis Hakkanenas. „Vyksta tyrimas“, – pridūrė jis. Jau yra įvykę keletas tokių incidentų Suomijoje, kuri su Rusija turi 1 340 kilometrų ilgio sieną, jau yra įvykę keletas tokių incidentų.

Būdama 36-erių, mirė JAV aktorė Hayden Panettiere, žinoma dėl vaidmenų serialuose „Herojai“ ir „Našvilis“ bei filme „Klyksmas 4“, pranešė JAV žiniasklaida, remdamasi jos tėvo pranešimu. „Su didžiuliu liūdesiu dalijamės žinia apie tragišką mūsų mylimos Hayden mirtį.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad nori trečdaliu padidinti dėl karo prieš Ukrainą sankcionuotų Rusijos subjektų skaičių, pirmadienį pranešė Vokietijos laikraštis „Die Welt“. Nuo Maskvos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. blokas jau priėmė 21 sankcijų Rusijai paketą. „Rudeniui teikiu plačiausius sankcijų sąrašus nuo karo pradžios“, – „Die Welt“ sakė K. Kallas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį įsakė gerokai sumažinti netrukus vyksiančias bendras karines pratybas su Pietų Korėja, paminėdamas savo „labai gerus santykius“ su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. D. Trumpas taip pat užsiminė, kad kasmetinių pratybų su Pietų Korėjos pajėgomis galiausiai galėtų būti atsisakyta visai.

Miškų gaisrai Kroatijoje privertė šimtus žmonių bėgti iš nedidelio turistinio miestelio šalies Adrijos jūros pakrantėje, o ugniagesiai penktadienį kovojo su sparčiai plintančiomis liepsnomis. Daugiau nei 150 ugniagesių buvo dislokuoti Lokva Rogoznicoje, kur liepsnos greitai apėmė aplinkinius pušynus ir augmeniją, o vėliau išplito į gyvenamuosius rajonus ir sunaikino namus bei transporto priemones, pranešė vietos žiniasklaida.

Skrydžiai Vokietijos Leipcigo/Halės oro uosto šiauriniame kilimo ir tūpimo take ketvirtadienį vis dar buvo sustabdyti. Anksčiau šią savaitę šiame oro uoste buvo rastas dronas su sprogmenimis, kuris sukėlė didelį susirūpinimą dėl saugumo. Skrydžiai buvo vykdomi oro uosto pietiniame kilimo ir tūpimo take, kuris trečiadienį buvo trumpam uždarytas, kol tarnybos tvarkėsi su incidentu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą mėnesį trumpam apsilankys savo šeimos golfo aikštyne Airijoje, kur vyks turnyras „Irish Open“, sekmadienį pranešė vietos žiniasklaida. Jis maždaug rugsėjo 12 d. turėtų apsilankyti golfo aikštyne Dunbege, Airijos vakaruose, kai čia vyks „Irish Open“, skelbė naujienų agentūra „Press Association“ ir Airijos transliuotojas RTE.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, susilaukęs kai kurių savo kolegų Europos Sąjungoje (ES) kritikos dėl migrantų antplūdžio Seutoje, penktadienį pareiškė, kad „dabar ne metas susiskaldyti“. „Dabar reikia toliau kurti stiprią ir vieningą ES“, – tinkle „X“ paskelbtame įraše, kuriame pateikiama neteisėto atvykimo į kitas Europos dalis atvejų statistika, pridūrė jis.

Lenkijos oro pajėgos virš Baltijos jūros vėl perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą, penktadienį pranešė vyriausybė Varšuvoje. Reaguojant į tai, kad už 40 km į šiaurę nuo pajūrio kurorto Kolobžego buvo pastebėtas Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20, buvo pakelti du Lenkijos naikintuvai F-16, socialiniame tinkle „X“ parašė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.

Trečiadienį Turkijos vakaruose kilo miškų gaisrai, kurie sunaikino kai kuriuos namus ir privertė evakuoti kitus bei viešąją ligoninę, taip pat uždaryti kelius, pranešė vietos žiniasklaida. Apie aukas kol kas nepranešama. Valdžia įspėjo apie plintančius miškų gaisrus, kuriuos kursto ekstremalus karštis ir stiprūs vėjai.

Europos Komisija (EK) pareiškė esanti įsitikinusi sankcijų, kurios 2022 m. buvo pritaikytos Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo žmonai Tatjanai Navkai, teisėtumu. Prieš tai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad moteris nusprendė ginčyti ribojamąsias priemones. Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, tokį komentarą spaudos konferencijoje Briuselyje išsakė EK atstovas spaudai Anouaras El Anouni.

Rusijos Tiumenės srities naftos perdirbimo gamykla po praėjusį savaitgalį surengtos drono atakos, per kurią buvo apgadinti antrinio perdirbimo įrenginiai, visiškai sustabdė žalios naftos perdirbimą ir naftos produktų gamybą. Apie tai naujienų agentūrą „Reuters“ informavo du pramonės šaltiniai, praneša „The Moscow Times“. Tiumenės srities gubernatorius Aleksandras Mooras šeštadienį patvirtino, kad Ukrainos dronas atakavo Tiumenės naftos perdirbimo gamyklą, objekte kilo gaisras.

Rumunija pirmadienį nurodė išsiųsti iš šalies Rusijos ambasados darbuotoją, taip duodama „tvirtą atsaką“ į pasikartojančius atvejus, kuomet jos oro erdvę pažeidžia dronai. Ukrainoje tęsiantis Rusijos pradėtam karui, Rumunija praėjusios savaitės pabaigoje tris dienas iš eilės numušė po droną, o šalies gynybos ministerija pirmadienį pranešė apie naują įsiveržimą. Rumunija pirmadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių Vladimirą Lipajevą.

Irano Revoliucinė gvardija šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos per pastarąsias 24 valandas sustabdė keturis laivus, bandžiusius perplaukti strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį.

Rusijos pajėgos per naktį į Ukrainos piliečius paleido dvi raketas ir beveik 160 dronų. Todėl oro gynyba yra Ukrainos prioritetas kiekviename tarptautiniame susitikime, tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusai panaudojo iš viso dvi raketas ir beveik 160 dronų. Iki šiol pranešta, kad per praėjusios nakties išpuolius visoje šalyje buvo sužeista 10 žmonių. Oro gynyba dabar yra kiekvienos valstybės institucijos prioritetas kiekviename tarptautiniame susitikime.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas buvo atleistas, penktadienį pranešė šio teismo valstybės narės. Slaptame balsavime 82 iš 125 teismo šalių narių nusprendė, kad K. Khanas „padarė šiurkštų nusižengimą ir rimtai pažeidė pareigas, ir jį nušalino“, sakoma išplatintame pareiškime. „Asamblėjos pirmininkas toliau ragina deramai gerbti visų susijusių šalių privatumą ir teises“, – pažymima pareiškime.

Latvija pritarė nacionaliniam draudimui importuoti įvairias rusiškas ir baltarusiškas vartojimo prekes, tokias kaip knygos, laikraščiai, vaizdo žaidimai, drabužiai, avalynė, žaislai ir sporto įranga, penktadienį pranešė „Euronews“. Latvijos parlamentas pritarė įstatymo pataisoms, ribojančioms įvairių rusiškų ir baltarusiškų vartojimo prekių, kurioms dar netaikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, importą.

Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 25 d. pasiekė apie 1 437 550 karių, įskaitant 1 450 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Artimųjų Rytų karui plečiantis, Teherano remiami husių sukilėliai šeštadienį prisiėmė atsakomybę už raketų smūgį Saudo Arabijai, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarstė naujų smūgių Iranui galimybę. JAV kariuomenė šeštadienį nutraukė kasdienius pranešimus apie naujus smūgius Islamo Respublikai, nors prieš tai 13 naktų iš eilės atakavo tenykščius karinius taikinius.

Penktadienį kreipdamasis į perkeltos Baltųjų rūmų korespondentų vakarienės, vykusios praėjus trims mėnesiams po to, kai pradinį renginį sutrikdė pasikėsinimas nužudyti, dalyvius, JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo „melagienų žiniasklaidą“ ir kalbėjo apie draudžiamą trečią kadenciją valstybės vadovo poste.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras, kurio nušalinimas įplieskė savaitę trukusius protestus ir lėmė šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado atleidimą, ketvirtadienį pareiškė, kad atmeta prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymus eiti naujas pareigas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ruošiasi papildomai mobilizacijai Rusijoje ir planuoja plėsti karą. Valstybės vadovas tokį komentarą išsakė bendroje spaudos konferencijoje su Airijos ministru pirmininku Micheálu Martinu, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.

Trečiadienį Roterdame ant svarbaus tilto susidūrė du tramvajai, sužeista mažiausiai 15 žmonių, vienas iš jų – sunkiai, pranešė pareigūnai. Erazmo tiltas yra svarbus šio Nyderlandų uostamiesčio objektas, nutiestas per Maso upę. Jis taip pat yra reikšmingas transporto mazgas. Vaizdo kameros užfiksavo, kaip vienas tramvajus rėžiasi į kito galą. Abu jie buvo apgadinti, o eismo juostose pažiro nuolaužos. Pareigūnai atitvėrė įvykio vietą, o tiltas buvo uždarytas abiem kryptimis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos dar toli gražu nebaigė reikalų su Iranu, ir įspėjo, jog kitas JAV karinis taikinys gali būti požeminis branduolinis kompleksas, žinomas kaip Kirtiklio kalnas. Kirtiklio kalnas yra giliai po žeme netoli Natanzo esantis branduolinis objektas. Vakarų žvalgyba įtaria, kad Iranas čia stato nedeklaruotą sodrinimo objektą.

Taikos derybos gali būti atnaujintos po dviejų ar trijų mėnesių, kai baigsis aktyvioji Rusijos puolimo fazė ir įsigalios Ukrainos tolimojo nuotolio sankcijos. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai televizijos eteryje pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Serhijus Leščenka.

Vykstant naujausiam puslaidininkių įmonių akcijų išpardavimui ir tvyrant abejonėms, ar dirbtinio intelekto (DI) bumas neatsiliks, „Nvidia“ penktadienį trumpam neteko savo, kaip vertingiausios pasaulyje bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama viešai, titulo ir perleido jį „Apple“. Rinką persekiojant susirūpinimui dėl DI įmonių akcijų vertės, „Nvidia“ akcijos nukrito 4 proc., todėl šios bendrovės vertė sudarė apie 4,8 trln. JAV dolerių (4,2 trln. eurų) ir buvo kiek mažesnė, lyginant su 4,9 trln.

Penktadienį Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose tęsėsi demonstracijos prieš prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimą atleisti gynybos ministrą Mychailą Fedorovą. Pasak valstybinės naujienų agentūros „Ukrinform“, daugelis protestuotojų taip pat reikalauja atleisti kariuomenės vyriausiąjį vadą Oleksandrą Syrskį, kuris laikomas vyresnės aukščiausių pareigūnų kartos, prieštaraujančios reformoms, atstovu.

Rusija jau netrukus gali surengti vadinamąją „netikros vėliavos“ ataką prieš Lenkijos ypatingos svarbos infrastruktūrą ir bandyti permesti kaltę Ukrainai, pareiškė buvęs Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Januszas Onyszkiewiczius. Kalbėdamas su naujienų agentūra „Ukrinform“, J. Onyszkiewiczius pakomentavo neseniai nuskambėjusį Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio įspėjimą, kad Rusija gali panaudoti Ukrainos dronus NATO valstybei narei užpulti.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perspėjo, kad Rusija galbūt rengia vadinamąją „netikros vėliavos“ operaciją naudojant Ukrainos dronus, praneša leidinys „Ukrainska Pravda“, remdamasis „Polsat News“. Lankydamasis JAV, R. Sikorskis patvirtino, kad Lenkija tikisi tokios Rusijos provokacijos, ir kartu pridūrė, jog Ukrainos dronai gali atlikti svarbų vaidmenį.

Iranas pasmerkė naujausią JAV atakų bangą jo teritorijoje ir pareiškė, kad dėl jos visos pastarųjų kelių mėnesių diplomatinės pastangos tapo beprasmės. Šis pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai JAV kariuomenė sekmadienį paskelbė apie naują smūgių bangą prieš Iraną, teigdama, jog ja siekiama toliau menkinti Teherano galimybes atakuoti komercinius laivus Hormuzo sąsiauryje.

JAV žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad Izraelis šią savaitę perdavė Jungtinėms Valstijoms žvalgybos informaciją apie naują ir „konkretų“ Irano planą nužudyti prezidentą Donaldą Trumpą. Šios žinios pasirodė tuo metu, kai po naujų JAV ir Irano išpuolių imta nuogąstauti dėl plataus masto karo atsinaujinimo, taip pat po to, kai, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Ankaroje, D. Trumpas dėl neaiškių priežasčių iš Turkijos išskrido senuoju prezidentiniu lėktuvu.

Licencijos gaminti antibalistines raketas, skirtas JAV gamybos oro gynybos sistemoms „Patriot“, suteikimas Ukrainai būtų strateginis sprendimas, kuris sustiprintų viso NATO aljanso gynybinius pajėgumus.  Tai Ihorio Dolhovo laidoje naujienų agentūros „Ukrinform“ „YouTube“ kanale pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras 1998–2000 m. ir 2005–2007 m. Borysas Tarasiukas.

Ukrainos kariuomenė šeštadienį atmetė Rusijos teiginius apie rytinės tvirtovės Kostiantynivkos užėmimą. Anot jos, padėtis yra sudėtinga, tačiau kariai gina šį miestą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino šį Rusijos pareiškimą melu. Diena anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas televizijos eteryje pasirodė vilkėdamas karinę uniformą ir padėkojo savo pajėgoms už minimo miesto užėmimą. „Ukrainos gynėjai toliau laikosi savo pozicijose palei nustatytas gynybos linijas.

Didžiulės iraniečių, ištikimų Islamo Respublikai, minios šeštadienį susirinko Teherane, kur prasidėjo beveik savaitę truksiančios nužudyto aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei laidotuvių ceremonijos. Valdžios institucijos nori, kad jomis po karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu Vakarams būtų pasiųsta nepaklusnumo žinia.

Kadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį paskelbtame interviu įspėjo tikėtiną savo įpėdinį Andy Burnhamą, kad šis negali ignoruoti tarptautinių neramumų ir sutelkti dėmesį tik į problemas šalies viduje. Duodamas pirmąjį interviu nuo birželio 22 d., kai paskelbė apie atsistatydinimą, K. Starmeris sakė, kad jo įpėdinis valdančiosios Leiboristų partijos lyderio poste negalėtų skirti mažiau laiko neramiems tarptautiniams reikalams.

Praėjus dviem dienoms po masinės Rusijos raketų atakos Kyjive, per kurią žuvo 30 žmonių, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė Ukrainos oro gynybos poreikius su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. „Raketos „Patriot“ sistemoms šiuo metu yra pagrindinis prioritetas“, – po pokalbio telefonu socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis. Pokalbio metu daugiausia dėmesio skirta tam, kaip įsigyti daugiau šaudmenų „Patriot“ oro gynybos sistemoms.

Šeštadienį prasideda viešos gedulo ceremonijos, skirtos buvusiam Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei. Jos rengiamos praėjus keliems mėnesiams po to, kai A. Khamenei buvo nužudytas per Izraelio antskrydį pirmąją JAV ir Izraelio karo su Iranu dieną. Numatoma, kad ceremonijos tris dienas vyks Irano sostinėje Teherane, o vėliau A. Khamenei kūnas bus perkeltas į piligrimų miestą Kumą ir Iraką.

38-erių lietuvis Karolis Pečkauskas Airijoje pripažino kaltę dėl teroristinio nusikaltimo, susijusio su sąmokslu pernai Golvėjuje padegti mečetę, praneša Airijos visuomeninis transliuotojas RTE. Specialusis baudžiamasis teismas K. Pečkauskui skyrė kardomąjį kalinimą. Lietuvis prisipažino kaltu dėl bandymo vykdyti teroristinę ar su terorizmu susijusią veiklą, nes 2025 m. lapkričio 4–5 d. Golvėjuje bandė padegti mečetę. Dar du vyrai jau anksčiau prisipažino prisidėję prie šio sąmokslo.

Nepaisant Vašingtono retorikos, Jungtinės Valstijos tebėra labai priklausomos nuo savo sąjungininkų Europoje, sako buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepaliaujamai kritikuoja NATO, Jungtinių Valstijų gynyba prasideda prie Europos ir Rusijos sienos, Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ teigė J. Stoltenbergas.

Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos lyderiai šią savaitę vykusiame Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime tikriausiai „pripumpavo“ JAV prezidentą Donaldą Trumpą žalingų idėjų, tačiau Baltųjų rūmų šeimininkas esą yra stiprus lyderis, kuris laikosi savo paties idėjų, praneša agentūra „Reuters“. J. Ušakovas tvirtino manantis, kad D. Trumpas buvo klaidingai informuotas apie padėtį Ukrainoje ir kad Maskva vis dar laukia D. Trumpo pasiuntinių Steve...

Ukraina ir toliau vykdys atsakomuosius smūgius prieš Rusiją. Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, šie veiksmai yra ne tik atsakas į išpuolius prieš taikius Ukrainos miestus, bet ir priemonė spausti valstybę agresorę siekti taikos. Valstybės vadovas šias pastabas išsakė Briuselyje bendraudamas su žurnalistais, praneša „Ukrinform“ korespondentas. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina nenori karo ir niekada jo nenorėjo, ir pridūrė, jog visi tai žinojo, įskaitant ir Ukrainos partnerius.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Antonio Costos biuras trumpam užmezgė diplomatinius kontaktus su Kremliumi, siekdamas atverti ryšio kanalus, trečiadienį pranešė Briuselis. Ši žinia pasirodė tuo metu, kai Europa svarsto, ar kalbėtis su Rusija apie karo Ukrainoje pabaigą.

Danija planuoja šį rudenį Latvijoje dislokuoti 850 karių batalioną, pakeisiantį ten šiuo metu dislokuotą Švedijos kontingentą. Šią žinią paskelbė Danijos gynybos ministras Jeppe Bruusas, praneša agentūra „Reuters“, kuria remiasi „Ukrinform“. „Danijos kariuomenė rudenį NATO narės Latvijos teritorijoje dislokuos 850 karių batalioną, pakeisiantį regione dislokuotą Švedijos kontingentą“, – sakė J. Bruusas. „Svarbu, kad prisidėtume prie Rusijos atgrasymo.

Nors Prancūzijoje vykstančiam Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimui pirmininkauja prezidentas Emmanuelis Macronas, jo svečias JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nepaliko jokių abejonių dėl to, kas, jo manymu, turi valdžią. „Aš čia viršininkas“, – pareiškė D. Trumpas, ateidamas į rytinį posėdį paskutinę trijų dienų G7 susitikimo dieną, kai kiti lyderiai jau sėdėjo savo vietose. Skambant juokui, E. Macronas, regis, priėmė šį komentarą su humoru.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad egzistuoja galimybė, jog derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos gali prasidėti jau šią vasarą. Jis tokią pastabą išsakė duodamas interviu RTL, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Manau, kad egzistuoja galimybė pradėti derybas šią vasarą“, – teigė J. Wadephulas. Vokietijos užsienio reikalų ministras neatmetė galimybės, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti atviresnis dialogui nei anksčiau.