Jūratė Skėrytė

Šiemet įsigaliojus reikalavimui, kad paslaugų sferoje dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinė kalbos inspekcija jau sulaukė 31 skundo. Anot inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos, šiemet skundų skaičius smarkiai išaugęs, nes paprastai per metus jų būna apie 40–50. Dažniausiai gyventojai skundžiasi, kad lietuviškai nemokėjo pavežėjai, maisto kurjeriai, masažistai, barzdaskučiai. „Besiskundžiantys piliečiai nepatenkinti nesaugumo jausmu.

Seimo opozicijos atstovai svarsto pavasario sesijoje inicijuoti nepasitikėjimą Seimo pirmininku socialdemokratu Juozu Oleku. „Rimtai svarstome, priežasčių – visa puokštė, jos yra įvairios, ne tik dėl antikonstitucinio Juliaus Sabatausko teikimo, bet ir tai, kad bandyta politizuoti kitas nepriklausomas institucijas“, – antradienį BNS sakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Prieš šalies vadovo Gitano Nausėdos vizitą į Kapčiamiestį, o Remigijaus Žemaitaičio – į Lazdijus, „Nemuno aušros“ lyderis lankėsi Prezidentūroje, kur aptarė politines aktualijas, įskaitant ir planuojamą poligoną. Vienos iš valdančiųjų partijų lyderis Prezidentūroje lankėsi trečiadienį šalies vadovo patarėjo Frederiko Jansono kvietimu.

\

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nario Juliaus Sabatausko paskyrimas Konstitucinio Teismo (KT) teisėju prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė KT. Jo teigimu, J. Sabatauskas neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto reikalavimo pretendentams į KT teisėjo pareigas turėti dešimties metų teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) siūlo numatyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo kadencijų skaičių, sumažinti prezidento į transliuotojo tarybą deleguojamų atstovų skaičių. „Taryba turėtų ir galėtų būti formuojama atsižvelgiant į naujai besiformuojančius visuomeninius santykius.

Diskusijose dėl karinio poligono Kapčiamiestyje, Lazdijų rajone, stebimas Rusijos naratyvus eskaluojančių propagandistų įsitraukimas, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius. „Matome susidomėjimą asmenų, kuriuos vadiname importuojančiais į Lietuvą, į mūsų regioną Rusijos režimo naratyvus.

Prieš 35 metus Lietuva apgynė ne parlamentą, o teisę spręsti savo likimą, ir šiandien Lietuva pasirengusi mokėti laisvės kainą, teigia Seimo pirmininkas Juozas Olekas. „Šiandien, po 35 metų, galime tvirtai pasakyti: mūsų žmonės apgynė ne pastatus, ne šias sienas. Jie apgynė teisę patiems spręsti savo likimą. Jie apgynė teisę kalbėti savo kalba. Teisę gyventi be baimės.

Opozicijai norint atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako prisibijantis „diskusijos vardan diskusijos“. „Svarstyti dėl pačio susitarimo tikrai galima, bet (...) labai svarbu, kad susitarimas netaptų tik kažkokiu diskusijos objektu vardan diskusijos, o kad mes galėtume realiai kalbėti apie, pavyzdžiui, to paties gynybos biudžeto finansavimo didinimą“, – BNS sakė ministras.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia abejojantis, kad dabartinė valdančioji koalicija išsilaikys iki Seimo rinkimų 2028 metais. Pasak jo, artėjant rinkimams, „Nemuno aušra“ gali pasitraukti iš daugumos.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Gintautas Lukošaitis pripažintas kaltu „čekiukų“ byloje, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Kaip penktadienį BNS informavo Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas, politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo.

Slaptas balsavimas dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo nepanaikintų galimo išorinio spaudimo rizikos, teigia Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas.

Svarstant didelį rezonansą visuomenėje sukėlusias Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas sunegalavęs Seimo Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas grįžo į darbą. Ketvirtadienį jis atvyko į darbo grupės LRT valdysenos teisiniam reguliavimui tobulinti posėdį. „Aš tik vakar išėjau į darbą, šiandien pirmą kartą darbo grupėje“, – prieš posėdį žurnalistams sakė K. Vilkauskas. Jis tvirtino, kad jo savijauta šiuo metu yra gera, yra nusiteikęs darbingai.

Rūdninkų karinio miestelio statybų Šalčininkų rajone antrojo etapo laimėtojai paaiškės po kelių dienų, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jo teigimu, statytojams užtenka turėti leidimą dirbti su riboto naudojimo informacija. „Turime dar kelias dienas apskundimams, procesas dar nėra baigtas, sutartys dar nėra pasirašytos.

Aplinkos ministerija kol kas atsisakė planų nebelimituoti briedžių medžioklės, tad artimiausiais metais šie gyvūnai negalės būtų medžiojami be apribojimų. „Kol kas nematome, kad tą reikėtų padaryti. Per anksti“, – BNS sakė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. „Viską laisvindami, turime būti tikri, kad tas sprendimas yra geras. Dar nesame iki galo tikri, todėl paliekame, kaip buvo“, – pridūrė jis. Ministro teigimu, kol kas nėra tikslių duomenų, kiek briedžių yra Lietuvoje.

Memorialą nacių ir sovietų nusikaltimų aukoms Briuselyje projektuos Jungtinės Karalystės architektas Tszwai So, jame bus atspaustos ištraukos iš tremtinių, politinių kalinių laiškų. „Norėta kažko netradicinio, kas priverstų susimąstyti, gal net labai atsargiai pereiti aikštę, nes ant grindinio didžiuliu formatu bus atspausti tremtinių, politinių kalinių laiškai mamai („suprantama, kad jei galvoji, jog rytoj mirsi, pirmiausiai prisimeni mamą.

Buvusiam Seimo vadovui Sauliui Skverneliui dar balandį atsisakius „aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui suteikti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, šis neketina kartoti prašymo. „Aš neprašau, kam man (...), visai nereikalingas per visus metus...“, – BNS sakė politikas. Tuometinis Seimo pirmininkas potvarkį nesuteikti leidimo dirbti su slapta informacija pasirašė po Valstybės saugumo departamento išvados.

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsti iki 2028 metų. „Siūlome pratęsti įstatymo ir ribojamųjų priemonių galiojimo laiką numatant pratęsimą ne vieniems metams, o iki 2027 metų gruodžio 31 dienos. Toks pasiūlymas neprieštarautų proporcingumo principui ir tam, kad ribojamosios priemonės yra laikinos ir turi būti peržiūrimos“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

„Nemuno aušra“ iki Lietuvoje 2027-aisiais vyksiančių savivaldos rinkimų planuoja prisidėti prie kraštutinių dešiniųjų bloko „Patriotai už Europą“. Šiuo metu 85 narius turinti frakcija yra trečia pagal dydį Europos Parlamente (EP). Jai priklauso Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“, Vengrijos premjero Viktoro Orbano vadovaujama partija „Fidesz“, Čekijos ministro pirmininko Andrejaus Babišo vadovaujama partija ANO („Taip“), Italijos kraštutinių dešiniųjų partija „Lega“ („Lyga“), taip pat Ispanijo...

Pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai praėjusią nefiksavo neteisėtai kirsti sieną bandžiusių migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Jos duomenimis, nei Latvijos pasieniečiai trečiadienį, nei Lenkijos pareigūnai antradienį taip pat neapgręžė nė vieno neteisėtai sieną norėjusio kirsti užsieniečių. Šiemet į Lietuvą iš viso neįleista daugiau kaip 1,6 tūkst. migrantų. Pernai 1002 kartus mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos.

Prasidedantys nauji metai tradiciškai žymės Lietuvai svarbias sukaktis: Seimas 2026-uosius yra paskelbęs vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo, Lietuvos Helsinkio grupės ir Balio Gajausko metais. Sprendimas dėl šių metų paskelbimo priimtas dar 2023 metais.

Seimas antradienį pritarė, kad Nida Grunskienė antrą kadenciją vadovautų Generalinei prokuratūrai. Per slaptą balsavimą už pritarimą jos kandidatūrai balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 28 ir dar 18 politikų. Nors Seimo statutas numato, kad dėl pritarimo kandidatūroms parlamentarai balsuoja atvirai, valdančiųjų sprendimu surengtas slaptas balsavimas.

Seimo kanceliarija planuoja atnaujinti visų trijų parlamento rūmų interjerą – tam parengta speciali koncepcija. Jai šią savaitę pritarė Seimo valdyba. „Turime problemą, kad parlamento kompleksas nėra statytas šiems (parlamentinio darbo – BNS) poreikiams.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija nutarė, kad kitų metų vasarį iškilminga premijų teikimo ceremonija turėtų vykti ne Prezidentūroje, o Sapiegų rūmuose Vilniuje ir premijas turėtų teikti ne prezidentas Gitanas Nausėda. Toks sprendimas priimtas šią savaitę per komisijos posėdį, apie jį visuomenę turėjo informuoti Kultūros ministerija, tačiau to nepadarė. Penktadienį Kultūros ministerijos atstovai BNS informavo neplanuojantys skelbti jokio Nacionalinių premijų komisijos pranešimo.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos apsaugos lygis pakeistas nesant grėsmės, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas. „Tas klausimas pradėtas spręsti dar vasaros metu, atsižvelgiant į tai (aš su ta medžiaga irgi susipažinau), kad per visą jos buvimo laikotarpį nebuvo jokios grėsmės jos asmeniui. Dėl to sumažintas apsaugos lygis“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad labiau realu, jog įstatymo pataisų, lengvinančių nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą iš pareigų, priėmimas nusikels į sausį. Tai jis pranešė ketvirtadienį po susitikimo su trijų opozicinių frakcijų nariais. „Labiau realu, kad kelsis į sausį“, – teigė J. Olekas. Opozicijos atstovai sakė siekiantys, kad projektas išvis nebebūtų svarstomas.

Seimo Audito komitetas trečiadienį nusprendė registruoti naujas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, kuriomis siūloma didinti nacionalinio transliuotojo tarybos galias. Šio parlamentinio komiteto pirmininkas „aušrietis“ Artūras Skardžius sakė pataisas parengęs su kitais kolegomis, kaip reakciją į Valstybės kontrolės atliktą LRT auditą.

Valdančiųjų balsais Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad praėjusį ketvirtadienį svarstant LRT įstatymo pataisas jokių statuto pažeidimų nepadaryta. „Akivaizdu, kad buldozeris įjungtas su papildomu kuro baku. Keistai atrodo, kai pats išvadų rengėjas sako, kad nebėra taip, kaip ką tik sakiau“, – antradienį po balsavimo sakė demokratas Domas Griškevičius. Jo teigimu, antradienio balsavimai parodė, kad Etikos ir procedūrų komisiją galima naikinti, nes ji nebeatlieka savo darbo.

Nacionalinio Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) darbuotojai inicijuoja nepasitikėjimą LRT taryba, dėl to renkami parašai. Parašus renka iniciatyvinė grupė, kurioje yra 18 darbuotojų. Jos narė Indrė Makaraitytė pirmadienį BNS atsisakė atskleisti, kiek žmonių jau pasirašė pareiškimą, argumentuodama, kad procesas dar nebaigtas. Anot jos, parašai bus įteikti antradienį prieš LRT tarybos posėdį. Rinkti parašus nuspręsta praėjusią savaitę per LRT darbuotojų susirinkimą.

Opozicijos nariams protestuojant ir nedalyvaujant, Seimo Kultūros komitetas valdančiųjų atstovų balsais pritarė nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą iš pareigų lengvinančiai pataisai. Už jį balsavo visi keturi komiteto posėdyje dalyvavę nariai – socialdemokratai Kęstutis Vilkauskas, Vytautas Grubliauskas, Indrė Kižienė ir „aušrietis“ Petras Dargis. Antradienį projektą numatyta svarstyti plenariniame parlamento posėdyje, o ketvirtadienį – priimti.

Valdantieji vėl ėmėsi sumanymo Seime įsteigti Energetikos ir darnios plėtros komitetą. Šią savaitę atitinkamai Seimo statuto pataisai po pateikimo pritarė 61 parlamentaras, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Už projektą balsavo tik valdančiųjų socialdemokratų, „aušriečių“ ir „valstiečių“ atstovai. Tuo metu opozicijos narių plenariniame posėdyje nebuvo. Jie posėdžių salę buvo palikę anksčiau dėl galimai šiurkščių Seimo statuto pažeidimų balsuojant dėl LRT įstatymo pakeitimo.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) planuojama suteikti daugiau galių kovojant su neteisėtu turiniu socialiniuose tinkluose. Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kad minėtos institucijos galėtų duoti privalomą nurodymą socialiniams tinklams operatyviai šalinti neteisėtą turinį iš jų valdomų platformų. Už tokį projektą šią savaitę balsavo 74 parlamentarai, prieš buvo vienas, keturi susilaikė.

Po balsavimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo Seimo opozicija ketvirtadienį paliko posėdžių salę ir žada negrįžti, kol nebus užsakytas poveikio vertinimas šioms pataisoms. Posėdžių salę paliko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Demokratų „Vardan Lietuvos“ ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai. „Kol jis (ekspertinis vertinimas – BNS) nebus pradėtas, tol mes negrįšime į salę.

Seimas valdančiųjų balsais ketvirtadienį uždegė žalią šviesą socialdemokratų rengtai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisai, kuria siūloma palengvinti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką. Po pateikimo už projektą balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 50 politikų, susilaikiusiųjų nebuvo.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako neprisidėjęs prie naujų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų rengimo bei nedaręs spaudimo kolegoms jį parengti. „Seimo narių labai daug pasirašė – penkiasdešimt du, berods, jeigu aš neklystu. Tai nebent aš visus priėmiau ir priverčiau, kad jie pasirašytų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams ironiškai sakė parlamentaras. „Remigijus Žemaitaitis ir „Nemuno aušra“ dėl visko, žinokit, daro spaudimą šiandieną.

Kultūros ministrė socialdemokratė Vaida Aleknavičienė sako, kad pirminį kultūros biudžeto projektą reikėjo koreguoti, nes ministerijai pavaldžios įstaigos būtų finansiškai nukentėjusios per daug. Jos teigimu, dėl to nutarta po 5 proc. sumažinti suplanuotą visų kultūros srities asignavimo valdytojų kitų metų biudžetą. Prieš šių lėšų dar pridėjus „atšaldytus“ nacionalinio transliuotojo 8,5 mln. eurų, Kultūros ministerijos biudžeto projektas nuo 255 mln. 776 tūkst. eurų ūgtelėjo iki 265 mln.