Jūras Barauskas

Rusijos vyriausybė neparodė jokio susidomėjimo dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje, pranešė jos organizatoriai. „Rusijos ambasada, kuri iki 2022 m. reguliariai teikė prašymus gauti kvietimų, su mumis nesusisiekė“, – naujienų agentūrai „dpa“ sakė konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris.

FIFA prezidentas Gianni Infantino pirmadienį pareiškė, kad pasaulinė futbolo federacija turėtų panaikinti draudimą Rusijai dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, praneša „Politico“. FIFA uždraudė Rusijai dalyvauti tarptautiniuose futbolo turnyruose iškart po to, kai ji 2022 m. žiemą užpuolė Ukrainą. Šis draudimas tebegalioja, nors nuo 2023 m. jaunimo komandoms leidžiama dalyvauti varžybose.

Sporto federacijos, teigiančios, kad sportas yra nesusijęs su politika, į tą apibrėžimą ginkluotų konfliktų įtraukti neturėtų, nes „karas yra nusikaltimas, o ne politika“, artėjant žiemos olimpinėms žaidynėms naujienų agentūrai AFP pasakė Ukrainos sporto ministras Matvijus Bidnyjus. Praėjo beveik ketveri metai nuo tada, kai Vladimiras Putinas iškart po 2022 m. Pekino žiemos olimpinių žaidynių pradėjo Rusijos invaziją į Ukrainą.

Lenkijos teismas skyrė lietuviui, siūliusiam Baltarusijos KGB šnipinėti Lenkiją ir JAV, vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, pranešė naujienų portalas „TVP World“. Pareigūnų teigimu, 43-ejų Lietuvos pilietis, pagal Lenkijos privatumo įstatymus įvardijamas kaip Saulius V., nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. kovo mėn. apsimetinėjo esąs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) darbuotoju.

Vašingtonui siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos retųjų žemių ir kitų išteklių, JAV ketina sukurti kritinių mineralų atsargas, kurių pradinis finansavimas sieks 12 mlrd. JAV dolerių, pirmadienį patvirtino vienas Baltųjų rūmų pareigūnas. Tikimasi, kad šis projektas, apie kurį pirmą kartą pranešė „Bloomberg“, turėtų pritraukti apie 1,7 mlrd. JAV dolerių privataus kapitalo ir 10 mlrd.

Pirmadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai ji po pokalbio pranešė socialinių tinklų platformoje „X“. „Šią popietę, belaukiant šią savaitę įvyksiančių taikos derybų, kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu“, – teigė U. von der Leyen. Ji pažymėjo, kad, besibaigiant ketvirtiesiems žiauraus karo su Ukraina metams, Rusija ima vykdyti dar daugiau karo nusikaltimų, atakuodama civilinę infrastruktūrą ir namus.

Europa turėtų reikalauti iš Rusijos nuolaidų, įskaitant karinės galios, kariuomenės ir branduolinių ginklų apribojimus, taip pat atsakomybę „už padarytus nusikaltimus“. Pasak „Ukrinform“, taip rašoma leidinio „The Guardian“ straipsnyje, kuriame cituojami ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajos Kallas žodžiai.

Latvijos teisėsaugos institucijos turėtų ištirti nuteisto JAV seksualinio nusikaltėlio Jeffrey‘io Epsteino bylos dokumentus, kuriuose Latvija minima kaip viena iš galimų nepilnamečių merginų verbavimo vietų, pirmadienį Latvijos televizijai (LTV) pasakė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius. Pasak politiko, Latvijos teisėsaugos institucijos turėtų ištirti viešai paskelbtą informaciją, kad įvertintų, ar šalies valdžios institucijos turėtų kaip nors reaguoti.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija sureagavo į Rusijos bandymus Jungtinėse Tautose įteisinti Donecko regiono okupaciją. Apie tai platformoje „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus. „Rusija paklausė JT, ar ji pripažįsta Donbaso „apsisprendimo teisę“, panašiai, kaip Grenlandijos atveju.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį nutraukė kabineto posėdį, pareikšdamas, kad pirmesni ilgi ir sekinantys susitikimai, kurių metu jis buvo pastebėtas ilsintis akis, buvo „gana nuobodūs“. Tačiau D. Trumpas neigė, kad ankstesniuose Baltuosiuose rūmuose vykusiuose posėdžiuose, iš kurių vienas truko tris valandas ir 17 minučių, kol jo komanda paeiliui jį liaupsino, buvo pastebėtas miegantis.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras (KDC) užfiksavo naują socialiniuose tinkluose plintančių dirbtinio intelekto sukurtų vaizdo įrašų, kuriais skleidžiama Rusijos propaganda, bangą. Apie tai centras pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Kaip Rusija naudoja dirbtinį intelektą? Tai yra naudojantis dirbtiniu intelektu sukurti vaizdo įrašai, kuriuose tariamai vaizduojami parlamento nariai, policijos pareigūnai ir Ukrainos kariai.

Trijų plėšikų komanda vienoje iš judriausių centrinių Tokijo gatvių pagrobė keletą lagaminų su 2,7 mln. JAV dolerių grynaisiais pinigais, penktadienį pranešė policija ir žiniasklaida. Tokijo miesto policijos atstovė spaudai, pageidavusi likti nežinoma, naujienų agentūrai AFP pranešė, kad apie 21.30 val. (12.30 GMT) ketvirtadienį netoli turistų pamėgtos Ueno stoties įvykdyto apiplėšimo metu vagys panaudojo pipirines dujas ir pagrobė bagažą su pinigais.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad lėktuvai „Bombardier“ ir kiti Kanadoje gaminami orlaiviai neteks JAV išduotų sertifikatų, kol Kanada aprobuos Amerikoje pagamintus orlaivius „Gulfstream“. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas apkaltino Kanadą, kad ji „neteisingai, neteisėtai ir atkakliai atsisakė“ išduoti sertifikatus 500, 600, 700 ir 800 modelio amerikietiškiems lėktuvams ir reaktyviniams lėktuvams „Gulfstream“. „Šiuo dokumentu mes atšaukiame jų „Bombardie...

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė ieškinį JAV mokesčių tarnybai (IRS), kuriuo siekia iš jos prisiteisti 10 milijardų dolerių už neva nutekintas mokesčių deklaracijas, kurios, jo teigimu, pakenkė jo verslui.

Ketvirtadienį JAV prezidentas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo grasinama įvesti papildomų muitų naftą Kubai pardavinėjančioms šalims, dar labiau padidindamas šiai komunistinei salos valstybei daromą spaudimą. „Importuojamoms prekėms, kurios yra gaminamos užsienio šalyje, tiesiogiai ar netiesiogiai parduodančioje ar kitaip tiekiančioje naftą Kubai, gali būti taikomas papildomas ad valorem (nustatyto dydžio) muitas“, – rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame vykdomajame įsakyme.

Rusijos naftos bendrovė „Lukoil“, kuriai dėl karo Ukrainoje taikomos JAV sankcijos, ketvirtadienį paskelbė, kad planuoja parduoti savo užsienyje esantį verslą JAV investicinei bendrovei „Carlyle“. Sutartis jau sudaryta, tačiau ją dar turi patvirtinti JAV finansų institucijos, Maskvoje pranešė „Lukoil“. Tiesa, tęsiamos derybos ir su kitais potencialiais pirkėjais, paaiškino bendrovė. „Carlyle“ jokio pareiškimo dar nepateikė.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 29 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 237 400 karių, iš kurių 830 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo Kyjivo miesto administraciją dėl to, kaip sostinėje po Rusijos antskrydžių buvo sprendžiami šildymo ir elektros tiekimo klausimai.

Venesuelos kariuomenė ir policija trečiadienį prisiekė ištikimybę laikinajai prezidentei Delcy Rodriguez, kurią Jungtinės Valstijos paliko valdžioje po to, kai buvo nušalintas Nicolas Maduro. Ši priesaika reiškia, kad laikinąją šalies vadovę palaiko vienas iš pagrindinių ramsčių, rėmusių ir N. Maduro, kuris nuo 2013 m., kai perėmė Hugo Chavezo pareigas, drąsiai atlaikė JAV spaudimą ir sankcijas prieš jo kairiųjų režimą – Venesuelos kariuomenė.

Trečiadienį kalnuotoje vietovėje netoli sienos su Venesuela sudužo dvisraigtis lėktuvas, kuriuo skrido 15 žmonių, įskaitant vieną Kolumbijos įstatymų leidėją – Bogotos valdžios institucijų duomenimis, visi keleiviai ir įgulos nariai žuvo. Lėktuvas pakilo iš Kolumbijos pasienio Kukutos miesto ir netrukus apie vidurdienį (17.00 val. Grinvičo laiku), prieš numatytą nusileidimą netoliese esančiame Okanos mieste, neteko ryšio su skrydžių valdymo tarnyba.

Šiuo metu nėra realios grėsmės, kad Rusija artimiausiais metais imsis karinių veiksmų prieš NATO, tačiau daug kas priklausys nuo šių metų įvykių Ukrainoje, interviu naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) vadas Kasparas Pudanas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad, siekdamas užbaigti Rusijos karą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs dėl labiausiai ginčytinų klausimų derėtis tiesiogiai su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Duodamas interviu Ukrainos portalui „Jewropejska Prawda“ A. Sybiha sakė, kad patys jautriausi taikos susitarimo klausimai dar nėra išspręsti. Tarp jų – temos, susijusios su teritorijomis klausimai ir Rusijos okupuota Zaporižios atomine elektrine.

Jungtinės Valstijos prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva antrą kartą oficialiai pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. D. Trumpas vykdomąjį įsakymą pasitraukti iš šio susitarimo pasirašė savo inauguracijos dieną – 2025 m. sausio 20 d. Paryžiaus susitarimo tikslas – apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai mažiau nei 2 laipsnių Celsijaus, palyginti su priešindustrinio laikotarpio temperatūra, o idealiu atveju – iki vos 1,5 laipsnio.

NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį įspėjo, kad Europa negali apsiginti be Jungtinių Valstijų, nepaisant raginimų, kad dėl Grenlandijos kilusios įtampos akivaizdoje žemynas turėtų pats atsistoti ant kojų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė sumaištį transatlantiniame Aljanse, pagrasindamas užimti autonominę Danijos teritoriją, tačiau po praėjusią savaitę įvykusių derybų su M. Rutte savo grasinimų atsisakė. Rutte: „Svajokit toliau.

JAV karinės pajėgos pirmadienį pranešė, kad į Artimuosius Rytus atvyko karinio laivo „USS Abraham Lincoln“ smogiamoji grupė, kuri žymiai sustiprino Amerikos karinę galią šiame regione. Lėktuvnešis ir jį lydintys laivai į regioną buvo nusiųsti, kai Iranas ėmėsi griežtų priemonių malšinti masinius protestus. Nors prezidentas Donaldas Trumpas po to pareiškė, kad karinių veiksmų prieš Teheraną nesiims, jis toliau tvirtina, kad tebėra svarstomos visos galimybės.

Iki žiemos olimpinių žaidynių Italijoje pradžios likus pusantros savaitės, į Kortiną d‘Ampecą – vieną iš dviejų oficialių žaidynių vietų – atvyko olimpinė ugnis. Ugnis į 6 tūkst. gyventojų turintį Italijos Alpių Kortinos miestelį atvyko praėjus lygiai 70 metų po paskutinį kartą 1956 m. čia vykusių žiemos olimpinių žaidynių pradžios. Šiais metais žaidynės ir vėl vyks šiame mieste, kuris šia garbe dalinsis su Milanu.

Naujienų agentūros BBC pasaulio tarnybai ir Prancūzijos tyrimų agentūrai „Disclose“ pateikti duomenys rodo, kad Rusija naudojasi Interpolo ieškomų asmenų sąrašais, kad prašytų suimti savo politinius oponentus, verslininkus ir žurnalistus, teigdama, kad jie neva įvykdė kokius nors nusikaltimus, pirmadienį pranešė BBC. Interpolas nėra pasaulinė policijos tarnyba, bet padeda bendradarbiauti viso pasaulio policijai, aiškina BBC.

Europos lyderiai pirmadienį susitinka Vokietijoje aptarti energetikos ir saugumo bendradarbiavimo Šiaurės jūroje klausimus, tačiau derybas gali užgožti nuogąstavimai dėl JAV planų, susijusių su Arktyje esančia Grenlandijos sala. Šiame regione jau seniai nerimaujama dėl Rusijos keliamos grėsmės, tačiau pastaruoju metu įtampa išaugo ir dėl spaudimo, kurį šiai Danijos autonominei teritorijai daro JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Nuo Donaldo Trumpo antrosios kadencijos pradžios JAV užsienio politika įvairiais klausimais dažnai smarkiai keitėsi ir buvo formuluojama be nacionalinio saugumo pareigūnų žinios, o JAV prezidento administracijos veiksmus išimtinai diktuodavo Donaldas Trumpas ir saujelė artimiausių jo padėjėjų, praneša „Reuters“, kurios straipsnio tekstą cituoja naujienų agentūra UNIAN.

Europos centrinio banko pirmininkė Christine Lagarde turi netikėtą žinią Europos kritikams: ji nori jiems padėkoti. Penktadienį Pasaulio ekonomikos forume kalbėjusios vyriausiosios šalių bloko bankininkės paklausė, ar transatlantiniai santykiai nėra nepataisomai sugadinti, mat praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir aukšti jo administracijos aukšti pareigūnai nuolat užgauliojo Europą. „Manau, kad pastarosiomis dienomis girdėjome nemažai kritikos Europos adresu“, – atsakė Ch.

Ketvirtadienį Švedijos oro stebėjimo ir greitojo reagavimo sistema (QRA) virš Baltijos jūros perėmė Rusijos karinius lėktuvus. Apie tai Švedijos ginkluotosios pajėgos pranešė socialinių tinklų platformoje „X“. Pažymima, kad sausio 22 d. Švedijos kariniai lėktuvai perėmė du naikintuvus „Su-35S“, virš Baltijos jūros lydėjusius bombonešį „Tu-22M“. „Švedija vykdo visą parą trunkantį oro patruliavimą, saugodama NATO“, – pabrėžė Švedijos ginkluotosios pajėgos.

JAV prezidento nuomone, iki taikos susitarimo trūksta pakankamai nedaug, tačiau tenka susidurti su Ukrainos ir Rusijos lyderių neapykanta vienas kitam, praneša naujienų agentūra „Unian“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo kalboje, pasakytoje Pasaulio ekonomikos forume Davose, pareiškė, kad tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino „tvyro didžiulė neapykanta“. Jo teigimu, tokia situacija nepadeda taikiai išspręsti konfliktą.

Tuo metu, kai nuogąstaujama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali aneksuoti Grenlandiją ir įvesti naujus muitus, Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Danija yra „nereikšminga“ ir kad jis nesijaudina dėl to, kad Europa gali pasitraukti iš JAV vyriausybės obligacijų rinkos. „Danijos investicijos į JAV iždo obligacijas, kaip ir pati Danija, yra nereikšmingos, – trečiadienio rytą Davose žurnalistams sakė S. Bessentas.

Oficialusis Minskas greičiau galės atkurti bendradarbiavimą su Varšuva nei su Vilniumi – tokią nuomonę duodamas interviu valstybinei naujienų agentūrai BELTA išsakė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Maksimas Ryženkovas, praneša naujienų portalas „Zerkalo“. „Tiesą sakant, manyčiau, kad greičiausiai bus atkurti santykiai su Lenkija“, – teigia Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

Antradienį visame pasaulyje kilo susirūpinimas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo planų steigti Taikos tarybą, mat šalių vyriausybės sunerimo, kad jis galbūt bando sukurti su Jungtinėmis Tautomis konkuruosiančią organizaciją. Baltieji rūmai pranešė, kad D. Trumpas apie savo Taikos tarybą, įkurtą įgyvendinant JAV tarpininkaujant sudarytą Izraelio ir Palestinos islamistų grupuotės „Hamas“ susitarimą dėl ugnies nutraukimo, paskelbs šią savaitę Davose.

Europos Sąjunga antradienį pasiūlė uždrausti eksportuoti į Iraną, kur visai neseniai buvo vykdomos žiaurios represijos prieš šalyje vykusių protestų dalyvius, papildomas dronų ir raketų technologijas, paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Europa visiškai solidarizuojasi su drąsiais Irano gyventojais, moterimis ir vyrais, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, reikalaudami laisvės sau ir ateities kartoms“, – platformoje „X“ rašė U. von der Leyen.

Dėl Donaldo Trumpo grasinimų Grenlandijai NATO susiduria su didžiausia krize savo istorijoje ir laikas „meilikauti“ JAV lyderiui baigėsi, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė buvęs aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas. „Tai ne tik NATO krizė – tai visos transatlantinės bendruomenės krizė ir iššūkis pasaulio tvarkai, kokią mes pažįstame nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – duodamas interviu Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume kalbėjo jis.

Vokietijos kariuomenės dydis pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 12 metų: šiuo metu joje tarnauja 184,2 tūkst. karių, antradienį naujienų agentūrai „dpa“ sakė gynybos ministras Borisas Pistoriusas. 2025 m. Bundesvero aktyviosios tarnybos pajėgas papildė maždaug 3 tūkst. karių, o tai, pasak B. Pistoriuso, yra geriausi naujokų šaukimo rodikliai per pastaruosius 15 metų.

Pasaulinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ vadovė pirmadienį paragino Europos šalis nustoti „pataikauti“ JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir priešintis jam bei kitiems „chuliganams“, kurie, jos teigimu, siekia sunaikinti po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią taisyklėmis pagrįstą tvarką.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį įspėjo Europos valstybes dėl atsakomųjų muitų, kurie gali būti nustatyti, Grenlandijos kontrolę perimti siekiančiam prezidentui Donaldui Trumpui grasinant įvesti papildomus mokesčius. „Manau, kad tai būtų labai neišmintinga“, – pirmąją Pasaulio ekonomikos forumo dieną kalbėdamas su žurnalistais sakė S. Bessentas.

Pirmadienį viename iš Sidnėjaus paplūdimių ryklys užpuolė banglentininką, tapusį jau trečia ryklio auka šiame Australijos mieste per dvi dienas, pranešė valdžios institucijos. Policijos teigimu, banglentininkas, kuriam, kaip manoma, yra 20 metų, po šiauriniame Sidnėjaus paplūdimyje įvykusio antpuolio buvo paguldytas į ligoninę kritinės būklės su sunkiomis kojų traumomis.

Remiantis medikų surinktais duomenimis, kuriuos paskelbė Didžiosios Britanijos dienraštis „Sunday Times“, per Irane vykusius masinius protestus prieš vyriausybę galėjo žūti nuo 16,5 tūkst. iki 18 tūkst. žmonių, tačiau nepriklausomą šių skaičių patikrinimą atlikti nėra galimybių. Anot dienraščio, šiuos duomenis surinko aštuonių didžiausių visos šalies akių ligoninių ir 16 skubiosios pagalbos skyrių darbuotojai. Dar 330-360 tūkst. žmonių buvo sužeisti, o mažiausiai 700-1 tūkst.

Dabartinis Donaldo Trumpo administracijos Jungtinėse Valstijose ir ES šalių ginčas dėl Grenlandijos statuso gali baigtis tuo, kad partneriai ims skirti mažiau dėmesio pastangoms užtikrinti taiką Ukrainoje. Tai socialinių tinklų platformoje „X“ pareiškė vyriausioji ES įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. „Kinija ir Rusija tikriausiai džiūgauja. Būtent jos yra naudingi sąjungininkų nesutarimai“, – rašė K. Kallas.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sekmadienį griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą ginče dėl Grenlandijos įvesti naujus muitus, sakydama, kad Europa spaudimui nepasiduos. „Ne mes siekiame šio konflikto“, – Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė M. Frederiksen, pridurdama, kad ji palankiai vertina panašius signalus iš kitų Europos šalių. „Europos nepašantažuosi“, – sakė ji.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina reikalauti, kad Europa imtųsi atsakomųjų priemonių, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti naujus muitus keletui ES valstybių, prieštaraujančių jo planams dėl Grenlandijos likimo, sekmadienį pranešė šaltiniai Prancūzijos prezidentūroje. Šaltinių teigimu, E. Macronas palaiko ryšius su kitais savo kolegomis Europoje ir oficialiai sieks aktyvuoti Europos Sąjungos priemonę, skirtą kovoti su prievarta (angl.

Vokietijos karinės žvalgybos komanda, sudaryta iš 15 karių ir neseniai išsiųsta į Grenlandiją, šiandien iš šios Arkties salos turi išvykti į Kopenhagą, sekmadienį naujienų agentūrai „dpa“ pranešė kariuomenės atstovas. Komanda į Grenlandiją atvyko penktadienį ir prieš planuojamas karines pratybas turėjo dalyvauti Danijos vadovaujamoje žvalgybos misijoje. Nedideles savo kariškių komandas buvo atsiuntę ir dar keletas NATO aljansui priklausančių Europos šalių.

Šį savaitgalį per viename Paryžiaus bute vykusį vakarėlį, kuriame dalyvavo gausus būrys žmonių, įgriuvo grindys, dėl to vienas asmuo buvo sunkiai sužeistas, sekmadienį pranešė policija, gelbėjimo tarnybos ir prokurorai. Jų teigimu, Prancūzijos sostinės 11-ajame rajone esančio buto grindys šeštadienį vakare įgriuvo, kai į bute vykusį vakarėlį susirinko apie 50 svečių.

Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) vyresniosios mokslo darbuotojos teigimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus aštuonioms europinėms NATO sąjungininkėms, nes siekia suskaldyti Europą. „Trumpas tai daro, nes gali, o Grenlandija jam yra svarbus „trofėjus“, – naujienų agentūra „dpa“ sakė Laura von Daniels.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti muitus dėl Grenlandijos, sekmadienį įvyks specialioji ES valstybių narių atstovų sesija. Kipras, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, šeštadienį vakare pranešė, kad, reaguojant į naujausius Jungtinių Valstijų pareiškimus, sekmadienį po pietų bus surengtas neeilinis ambasadorių lygio susitikimas. Trumpas svaidosi grasinimais D. Trumpas pareiškė, kad JAV nuo vasario 1 d. aštuonioms Europos šalims ims taikyti papildomą 10 proc.