Jūras Barauskas

Rusijos propaganda socialiniuose tinkluose paleido naują dirbtinio intelekto sukurtų vaizdo įrašų bangą, skatinančią „taikos bet kokia kaina“ naratyvą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo, kad bet kokiame taikos susitarime, kuriuo būtų užbaigtas karas Ukrainoje, turėtų būti numatyta konkreti šalies įstojimo į ES data. Trečiadienį socialinių tinklų platformoje „X“ paskelbtame įraše V. Zelenskis teigė, kad Ukraina „padarys viską“, kad iki 2027 m. būtų „techniškai pasirengusi“ prisijungti prie Europos Sąjungos, ir kad šalis įgyvendins bent pagrindines priemones siekdama narystės.

Trečiadienį vienam JAV piliečiui už tai, kad dirbdamas civiliniu rangovu JAV karinėje bazėje Vokietijoje perdavė Kinijai slaptą informaciją, buvo skirta dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsakovo – Martino D. – bylą nagrinėjo vakarinėje Vokietijos dalyje esančio Koblenco miesto teismas, o dalis teismo proceso vyko už uždarų durų.

Rusijos Centrinės apylinkės karo teismas (CAKT) per savaitę išnagrinėjo devynias bylas, susijusias su ukrainiečiais karo belaisviais, ir nuteisė juos už „terorizmą“. Nepriklausomas Rusijos žiniasklaidos kanalas „Mediazona“ cituodamas turimus teismo dokumentus pranešė, kad visas devynias „bylas“ nagrinėjo vienas teisėjas – Andrejus Slepuchinas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę dėl konflikto su Iranu nusiųsti į Artimuosius Rytus dar vieną lėktuvnešį, antradienį pranešė naujienų portalas „Axios“. „Viena mūsų armada jau yra pakeliui, gali būti išsiųsta dar viena“, – duodamas interviu portalui „Axios“ sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad „svarsto“ galimybę išsiųsti dar vieną smogiamąją lėktuvnešio grupę.

Rusijos saugumo tarnyba (FSB) antradienį pranešė, kad pernai jos informacijos linijomis buvo gauta beveik 150 tūkst. skambučių, įskaitant tūkstančius pranešimų apie įtariamus neteisėtus veiksmus, susijusius su sovietmečio smerkimu Ukrainoje vykstančio karo metu.

Rusijos pareiškimai, neva Lenkijos tarnybos dalyvavo organizuojant išpuolius ar sabotažo veiksmus Rusijoje ir Baltarusijoje, yra tipiškas dezinformacijos ir vidaus poreikiams sukurto naratyvo pavyzdys, interviu naujienų agentūrai PAP teigė Karinės kontržvalgybos tarnybos vadovas brigados generolas Jaroslawas Strozykas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad į dialogą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, atnaujinamą praėjus beveik ketveriems metams po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios, nori įtraukti ir Europos partnerius. Taip jis kalbėjo po to, kai praėjusią savaitę į Maskvą išsiuntė aukščiausio rango patarėją – tai buvo pirmasis toks vizitas nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Dienraščio „Dziennik Gazeta Prawna“ (DGP) gauti policijos duomenys rodo, kad per pastaruosius ketverius metus Lenkijoje išduotų leidimų turėti ginklą skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus, praneša svetainė „Notes from Poland“. Praėjusiais metais buvo išduota rekordiškai daug – net 43,4 tūkst. leidimų, o visas išduotų leidimų skaičius pasiekė 367 tūkst. Be to, skaičiuojama, kad civilių rankose yra apie milijoną šaunamųjų ginklų, praneša DGP. 2022 m. buvo išduota 34,4 tūkst.

Rusija augina „universalių kareivių“ kartą, pasirengusią be dvejonių žudyti, todėl Ukraina turėtų tikslingai ugdyti ir savo jaunimo karinę mąstyseną bei pasirengimą ginti valstybę. Šią nuomonę duodama interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė Nacionalinio atsparumo ir saugumo instituto direktorė, Pasaulinio ir nacionalinio saugumo katedros profesorė Rena Marutian.

Per beveik tris savaites trukusį snygį Japonijoje žuvo 46 žmonės, dar 558 asmenys buvo sužeisti, rodo antradienį paskelbti naujausi Ugniagesių ir nelaimių valdymo agentūros duomenys. Šalyje nuo sausio pabaigos sningant, sniegas užvertė šiaurinėje dalyje įsikūrusias bendruomenes ir sukėlė eismo chaosą, ypač palei Japonijos jūros pakrantę.

Ukrainos skeletonininkas pirmadienį paskelbė, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) uždraudė jam dėvėti šalmą, skirtą pagerbti Ukrainos karo metu žuvusius sportininkus. Vladyslavo Heraskevyčiaus teigimu, ant šalmo pavaizduoti apie pusę tuzino sportininkų, žuvusių per rusų atakas. Toks šalmas buvo sukurtas, siekiant pagerbti karo metu žuvusius kolegas sportininkus.

Irano žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad Irane buvo suimtas žymus reformistas, šalies valdžios institucijoms po masinių protestų, kurie tapo vienu didžiausių iššūkių Islamo respublikai nuo jos įkūrimo, stiprinant represijas prieš disidentus. Pagrindinei reformistų koalicijai atstovaujantis Javadas Emamas buvo areštuotas praėjus kelioms dienoms po to, kai Irano ir JAV pareigūnai surengė derybas Omane, kurias abi pusės įvertino teigiamai.

Ukrainos finansų ministerija ir Pasaulio bankas pasirašė susitarimą dėl Japonijos ir Kanados dotacijų, kurių bendra suma siekia 690,8 mln. JAV dolerių. Finansų ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad lėšos buvo sutelktos įgyvendinant viešųjų išlaidų Ukrainos administraciniams gebėjimams stiprinti projektą „PEACE in Ukraine“. Kam bus skirti pinigai? Pagal dotacijų sutartį, 544 mln. JAV dolerių suteiks Japonijos vyriausybė, 146 mln. JAV dolerių – Kanada, o dar 0,8 mln.

Meksikos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad į komunistų valdomą Kubą, po Venesuelos lyderio Nicolo Maduro suėmimo patiriančią didelį JAV spaudimą, buvo išsiųsti du laivai su humanitarine pagalba. Siunta, kurią sudaro 814 tonų pagalbos, atvyksta tuo metu, kai Meksika svarsto, kaip aprūpinti Kubą nafta, išvengiant JAV prezidento Donaldo Trumpo, pažadėjusio taikyti muitus bet kuriai šaliai, eksportuojančiai naftą į šią salą, bausmės.

Izraelis informavo Jungtines Valstijas, kad yra pasirengęs imtis vienašališkų veiksmų, jei Iranas peržengs nustatytą „raudonąją liniją“ balistinių raketų kūrimo srityje, mat Jeruzalė Irano raketų programa laiko egzistencine grėsme savo saugumui, remdamasis Izraelio saugumo tarnybų šaltiniais rašo „The Jerusalem Post“, kurio straipsnio ištraukas cituoja naujienų agentūra „Unian“. Šaltinių duomenimis, Izraelio gynybos pareigūnai per pastarąsias savaites surengė seriją uždarų aukšto lygio konsulta...

Galimybė prisijungti prie sparčiojo interneto tampa vis aktualesne problema Rusijos Federacijos gyventojams, praneša Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Anot ukrainiečių žvalgybos, didelė dalis šviesolaidinių tinklų jau pasiekė savo eksploatacijos pabaigą, o nauji šviesolaidžiai beveik išimtinai naudojami ne civilinėms reikmėms.

Japonija pirmadienį vėl paleido didžiausią pasaulyje atominę elektrinę, pranešė jos operatorius. Atnaujinti jėgainės darbą bandyta ir pirmiau, tačiau tuomet dėl nedidelio gedimo ji vėl buvo greitai sustabdyta. „Tokyo Electric Power Company“ (TEPCO) išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad 14.00 val. (5.00 val. Grinvičo laiku) vėl pradėjo veikti Kašivazakio-Karivos elektrinė Nigatos regione.

Ilgą laiką žmones į Marsą nusiųsti planavusi „SpaceX“ kol kas atsisako šių planų ir prioritetą skirs gyvenvietės įkūrimui Mėnulyje, sekmadienį paskelbė kompanijos įkūrėjas Elonas Muskas. Pietų Afrikoje gimusiam milijardieriui priklausanti kosmoso tyrimų bendrovė tapo itin sėkminga NASA rangove, tačiau kritikai jau daugelį metų peikia E. Musko planus kolonizuoti Marsą, teigdami, kad jie pernelyg ambicingi.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį paskelbė, kad „po dviejų savaičių“ vyks į Vašingtoną, kur dalyvaus pirmajame JAV prezidento Donaldo Trumpo „Taikos tarybos“ posėdyje. Nors iš pradžių buvo numatyta, kad ši taryba prižiūrės Gazos rekonstrukciją, atrodo, kad jos įstatuose jos vaidmuo vien Palestinos teritorija neapsiriboja ir ji gali tapti Jungtinių Tautų konkurente.

Centrinės Vokietijos A9 greitkelyje plyšus važiuojančio sunkvežimio padangai įvyko didžiulė avarija, kurioje susidūrė 28 transporto priemonės. Kelių policijos atstovas spaudai sakė, kad stebėtina, jog per avariją Tiuringijos žemės Salės-Orlos rajone niekas nenukentėjo. „Tokio masto nelaimės neįvyksta kasdien“, – kalbėdamas apie avariją sakė jis.

Viena Pietų Korėjos kriptovaliutų birža šeštadienį atsiprašė už tai, kad per klaidą pervedė vartotojams daugiau nei 40 milijardų JAV dolerių vertės bitkoinų, platformoje trumpam sukeldama pardavimų bangą. „Bithumb“ pranešė penktadienį per klaidą netyčia išsiuntusi 620 tūkst. bitkoinų, kurių vertė šiuo metu viršija 40 mlrd. JAV dolerių, ir per 35 minutes po šios klaidos 695 vartotojams, kurių atžvilgiu ji įvyko, užblokavusi galimybę prekiauti ir išimti pinigus.

Ukraina neigia kokiu nors būdu dalyvavusi pasikėsinime į Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (GRU) vadovo pavaduotojo generolo Vladimiro Aleksejevo gyvybę, praneša naujienų portalas „TVP World“. V. Aleksejevas buvo pristatytas į ligoninę po to, kai penktadienį viename daugiabutyje šiaurės vakarinėje Maskvos dalyje į jį buvo paleista keletas šūvių. Nežinomas užpuolikas iš įvykio vietos pabėgo.

Pasak Miuncheno saugumo konferencijos pirmininko Wolfgango Ischingerio, nutraukus ugnį Ukrainoje Rusijos grėsmė NATO rytiniam sparnui gali sustiprėti. „Kol Ukraina gina Europą, pavojus nėra toks didelis“, – šeštadienį dienraštyje „Tagesspiegel“ paskelbtame komentare teigė W. Ischingeris. Tai reiškia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino armijos šiuo metu yra įstrigusios „ir jis kas savaitę praranda tūkstančius karių“. Vos tik Ukrainoje bus paskelbtos paliaubos, situacija pasikeis.

Kuba, atsižvelgdama į padidėjusią įtampą su Jungtinėmis Valstijomis ir sugriežtintą naftos embargą, imasi plataus masto degalų taupymo priemonių, įskaitant viešojo transporto ribojimus, apribojimus mokyklose ir universitetuose bei turizmo paslaugų mažinimą. Socialistinės Karibų salos vyriausybė penktadienį pareiškė, kad nepaprastosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti ekonominę veiklą ir būtiniausias viešąsias paslaugas.

Penktadienį prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad vėl bus leidžiama vykdyti komercinę žvejybą saugomuose vandenyse prie Atlanto vandenyno pakrantės – biologine įvairove garsėjančiame regione. Šiaurės rytų kanjonų ir povandeninių kalnų jūrų nacionalinis draustinis užima beveik 13 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą – didesnį nei Jelousto nacionalinis parkas. Ilgą laiką mokslininkų dėmesio centre buvęs draustinis yra už maždaug 210 km į pietryčius nuo Keip Kodo Masačusetso valstijoje.

Savižudžiui penktadienį susprogdinus užtaisą Islamabado šiitų mečetėje žuvo mažiausiai 31 žmogus, dar 169 buvo sužeisti, o atsakomybę už šį išpuolį – kruviniausią nuo 2008 m., kai Pakistano sostinėje buvo susprogdintas viešbutis „Marriott“, – prisiėmė „Islamo valstybės“ grupuotė. Miesto pareigūnai pranešė, kad sprogimo metu Imamo Bargaho Qasr-e-Khadijatulo Kubros mečetėje, esančioje Tarlajaus rajone miesto pakraštyje, žuvo 31 žmogus, o dar keliasdešimt buvo sužeisti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė Indijai taikomus baudžiamuosius muitus, kuriuos buvo įvedęs siekdamas netiesiogiai apriboti Rusijos prekybą nafta. Penktadienį D. Trumpo pasirašytame vykdomajame įsakyme teigiama, kad 25 proc. muito mokestis, kuris rugpjūčio mėnesį buvo nustatytas prekėms, importuojamoms iš Indijos į Jungtines Valstijas, nuo šeštadienio taikomas nebebus.

Rytų Vokietijoje valant sniegą tarp kaimynų įsiplieskė karštas ginčas, pasibaigęs kraujo praliejimu. Policijos ketvirtadienį išplatintame pranešime apie šį incidentą nurodoma, kad vienas Rico-Noiendorfo miesto, esančio į pietryčius nuo Berlyno, gyventojas valė sniegą tam skirtu traktoriumi, kai tariamai partrenkė moterį. „Dėl to pirma prasidėjo apsižodžiavimas“, – paaiškino policija. Tačiau situacija paaštrėjo ir žodžius pakeitė smūgiai.

Meksika artimiausiomis dienomis išsiųs Kubai humanitarinės pagalbos siuntą, tuo pačiu tęsdama derybas su Vašingtonu dėl galimybės apeiti JAV naftos blokadą, penktadienį pareiškė prezidentė Claudia Sheinbaum. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo nutraukti naftos tiekimą komunistinei Kubai ir pagrasino įvesti muitus bet kuriai kitai šaliai, kuri nuspręs padėti Havanai.

Penktadienį po pietų du ar trys vyrai Grenoblio mieste rytinėje Prancūzijos dalyje atidarė vieno grožio salono duris ir įmetė į vidų granatą, per incidentą buvo lengvai sužeisti šeši žmonės, tarp jų – penkiametis vaikas, pranešė policija. Po to vyrai pabėgo, teigė valdžios institucijos. Aukos nukentėjo nuo sprogimo sukeltos smūginės bangos, tačiau hospitalizuoti jų neprireikė, teigė policijos atstovė.

Penktadienį vakare, likus kelioms valandoms iki šių metų žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos, užregistruota nauja kibernetinių atakų banga prieš interneto svetaines, susijusias su Milane ir Kortinoje vyksiančiu renginiu. Italijos dienraštis „La Repubblica“ pranešė apie prorusiškų programišių ataką, tačiau jokio oficialaus pareiškimo kol kas nebuvo. Ryte apie valandą neveikė Austrijos olimpinio komiteto (ÖOC) interneto svetainė.

Britų akmenslydžio žaidėjas Bruce‘as Mouatas buvo maloniai nustebintas, kai penktadienį Kortinoje vykusiose mišrių porų akmenslydžio varžybose reperis Snoop Doggas paprašė su juo nusifotografuoti. B. Mouatas kartu su savo partnere Jennifer Dodds iki tol varžybose nepralaimėjo nė vienerių rungtynių, o Švediją įveikė rezultatu 7:4, tačiau susitikimas su JAV superžvaigžde pradžiugino jį ne ką mažiau. „Mes jį pamatėme per pertrauką.

Penktadienį Milane žygiavo keli šimtai studentų, protestuodami prieš JAV imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūnų dislokavimą Italijoje vyksiančiose žiemos olimpinėse žaidynėse. Miesto centre vykusiame mitinge buvo matyti plakatai su užrašu „ICE out“, o keletas juodai apsirengusių vyrų ant sienos išpurškė šūkį „F**k ICE“. Protestai vyko taikiai.

Propalestiniečių aktyvistų flotilė, kuri praėjusiais metais bandė pasiekti Gazą, kitą mėnesį vėl išplauks į apgultą teritoriją, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas iš jos dalyvių.

Varšuva nepritars jokiems sprendimams, priimtiems Abu Dabio derybų metu, kurie prieštarautų Ukrainos interesams. Tai ketvirtadienį Kyjive surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as ketvirtadienį lankydamas žiemos olimpinėms žaidynėms besiruošiančius JAV sportininkus stengėsi susilaikyti nuo politikos temos. „Visa šalis – demokratai, respublikonai, nepriklausantieji nei vieniems, nei kitiems – mes visi jums linkime sėkmės ir sergame už jus“, – sutikimo centre, įrengtame Malpensos oro uosto viešbutyje Milane, kreipdamasis į JAV komandos narius sakė jis. „Tai vienas iš nedaugelio dalykų, vienijančių visą šalį“, – sakė respublikonas.

Vokietijos vyriausybė pranešė sudeginusi apie 3 milijardus nenaudotų apsauginių kaukių, įsigytų COVID-19 pandemijos pradžioje. Ketvirtadienį paskelbtame Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme į parlamento užklausimą teigiama, kad maždaug pusė iš beveik 6 milijardų pirma įsigytų kaukių jau buvo išsiųstos „terminiam perdirbimui“ – antrinio panaudojimo procesui, kurio metu jos sudeginamos, pagaminant energiją.

Maskvai pereinant prie karo ekonomikos ir plečiant ginklavimąsi, neapsiribojant vien karo Ukrainoje poreikiais, Europos vyriausybės vis labiau nerimauja, kad Rusija gali mesti iššūkį NATO teritorijai greičiau nei manyta, o neseniai surengtas karinis žaidimas parodė, kad jos nėra tam pasirengusios, rašo „The Washington Post“. Nors daugelis Europos sostinių pirmiau manė, kad Rusija rimtos grėsmės NATO neturėtų kelti iki maždaug 2029 m., dabar kai kurie pareigūnai įspėja, kad šis laikotarpis gali ...

JAV ir Rusija netrukus turėtų pasiekti susitarimą dėl Strateginių ginklų mažinimo sutarties (Naujosios START sutarties) pratęsimo. Anot naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai pranešė paskelbė „Axios“. Kas žinoma apie Rusijos ir JAV derybas dėl Naujosios START? Pasak dviejų šio leidinio šaltinių, plano projektą dar turi patvirtinti abiejų šalių vadovai.

Jungtinės Valstijos ir Rusija susitarė atnaujinti aukšto lygio karinį dialogą, praėjus keletui valandų po to, kai baigė galioti paskutinė sutartis, ribojanti šių dviejų šalių branduolinius arsenalus, ketvirtadienį pranešė Pentagonas.

Ukrainos žvalgybos tarnybos perimtos garso žinutės leidžia teigti, kad Ukrainos fronte tarnaujantys Rusijos kariai susiduria su dideliais tiekimo, įskaitant aprūpinimą maistu, trūkumais, praneša naujienų portalas „TVP World“. Ukrainos centrinė žvalgybos tarnyba (HUR) antradienį paskelbė garso įrašą, kuriame, kaip teigiama, vienas Rusijos karys apibūdina logistikos problemas, su kuriomis susiduria jo dalinys.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui atsisakius savo pretenzijų užgrobti Grenlandiją, ES įstatymų leidėjai trečiadienį pareiškė, kad atnaujins darbą siekdami patvirtinti svarbų prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. Parlamentas kol kas nėra patvirtinęs, kad pagal šį susitarimą būtų panaikinti muitai JAV pramonės prekėms, o sausio mėnesį, D. Trumpui ėmus daryti vis didesnį spaudimą, šį procesą visai sustabdė.

JAV Atstovų Rūmai antradienį po įtempto balsavimo patvirtino biudžeto paketą, sudarydami sąlygas užbaigti dalinį vyriausybės veiklos sustabdymą. Dabar įstatymo projektą turi pasirašyti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kad vyriausybės veiklos sustabdymas būtų oficialiai baigtas. Pirmadienį prezidentas paragino imtis skubių veiksmų ir savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ parašė, kad „nedelsdamas“ pasirašys įstatymą, kai tik jis bus priimtas Kongrese.

Rusijos kariai dronais atakavo Zaporižią, per antskrydį du žmonės žuvo, dar septyni buvo sužeisti. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas. „Kovinis priešų dronas atakavo Zaporižios miestą (Dniprovskio rajonas)“, – teigė I. Fiodorovas. Per šį smūgį du žmonės buvo sužeisti. Paskiau I. Fiodorovas pridūrė, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki septynių. Preliminariais duomenimis, vienas iš sužeistųjų yra vaikas.

Prancūzijos prokurorai antradienį pranešė dešimčiai nuo 29 iki 50 metų amžiaus vyrų pareiškę kaltinimus dėl įtariamo narkotikais apsvaiginto penkiamečio berniuko išprievartavimo. Ši šokiruojanti byla, kurioje kaltinimai pareikšti ir berniuko tėvui, yra neeilinis mažamečio vaiko seksualinio išnaudojimo naudojant narkotikus pavyzdys. Tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2025 m. vasario 15 d., gavus pranešimą apie „chemsekso“ vakarėlį, išvakarėse vykusį Lilio mieste šiaurinėje Prancūzijos dalyje.

JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas antradienį po Rafacho kontrolės punkto Gazoje prie sienos su Egiptu atidarymo susitiko su ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, pranešė vienas oficialus Izraelio asmuo. Pareigūnas naujienų agentūrai AFP pasakė, kad susitikimas įvyko Jeruzalėje, tačiau jokios informacijos apie jo darbotvarkę nesuteikė. Susitikimas įvyko tuo metu, kai Jungtinės Valstijos šią savaitę turėtų surengti derybas su Iranu – didžiausiu Izraelio priešu.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, rusai ignoravo JAV prašymą ir pažeidė energetikos paliaubas, o pastarosiomis dienomis kaupė jėgas naujam smūgiui. Prezidentas tai paskelbė Kijeve surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. „Rusai ir vėl mojo ranka į amerikiečių pastangas.

Prokurorai antradienį pranešė, kad buvo suimti du įtariamieji, kurie praėjusiais metais šiaurės Vokietijos Hamburgo uoste bandė įvykdyti Vokietijos karo laivų sabotažo aktą. „Įtarus bandymu sabotuoti gynybos pajėgų laivą“, Hamburge ir viename Graikijos kaime buvo suimti 37-erių metų rumunas ir 54-erių metų graikas, teigiama prokurorų pranešime.