Julija Latynina
Geltonas teisingumo dangus
Po to, kai naujoji Libijos vyriausybė paskelbė, kad išlaisvintoje Libijoje galios šariato teisė, Vakaruose staiga suprasta, kad revoliucijoms, kitaip nei Holivudo filmams, ne visada būdinga laiminga pabaiga. Ir jau tikrai revoliucijos ne visada atveda prie demokratijos. Apskritai žvelgiant, tai aišku iš patirties. Revoliucijų pasaulyje kur kas daugiau nei demokratijų.
Visos Naftos prezidentas
Vladimiras Putinas Rusijos prezidentu bus iki gyvos galvos. Tuo niekas ir neabejojo. V. Putino prezidentavimas iki gyvos galvos – vienintelis strateginis verslo projektas, kurį įgyvendina Kremlius. Įgyvendinti Rusijoje kokių nors kitų strateginių verslo projektų, matyt, neįmanoma.
Europos daugiau nėra
Tikriausiai daugelis nustebs, kodėl pačiame Graikijos, tiksliau, visos Europos krizės įkarštyje nusprendžiau dar kartą parašyti apie beveik metų senumo įvykį – apie ES komisijos, pirmininkaujamos ponios Haidi Taljavini (Heidi Tagliavini), pranešimą, skirtą Rusijos-Gruzijos karui.
Reikalas tas, kad, mano požiūriu, tai vienas iš svarbiausių pasaulio įvykių. Kažkuria prasme jis net svarbesnis už Rusijos-Gruzijos karą. Taljavini pranešimas – tai naujasis Miunchenas.
REKLAMA
REKLAMA
Kaczynskis rūke
Įsivaizduokime, kad likus nedaug laiko iki Ukrainos prezidento rinkimų – tam, kad galutinai pribaigtų nepopuliarų ir bejėgį Juščenką, premjeras Putinas nusprendė atimti iš jo rankų svarbiausią kozirį, Juščenkos svarbiausiąją temą – Badmirį. Ir pripažino asmeninę Stalino atsakomybę dėl Badmirio, pripažino... premjerei Tymošenko.
Ir likus trims dienoms iki atmintinos datos tie du atskrido į šventąsias vietas, susijusias su Badmiriu.