Jovita Gaižauskaitė

Uostamiestyje guvi senjorė surengė pasalą telefoniniam sukčiui. Nusikaltėlis net pusantros valandos prakaitavo močiutei meluodamas, kad jai atnešta pensija yra padirbti pinigai. Senolė nepasimetė ir visą tą laiką sukčius vedžiojo už nosies, o jiems atsiuntus kurjerį, apsimetusį ekspertu, jau sučiupo policija. 84-us einanti klaipėdietė Ona Julija sukčių skambučio sulaukė pusė ketvirtos.

Ruduo ant nosies – metas skaičiuoti viščiukus. Po keistų vasaros orų Neringos verslininkai pajuto, kad poilsiautojų buvo mažiau. Negana to, žmonės taupo. Kambariai tušti nestovėjo, tačiau kai kurie nuomotojai svečių pristigo. Poilsiautojai vis dažniau aplenkia ir kavines: gaminasi maistą patys. Paskutinis kalendorinės vasaros savaitgalis Nidoje: vaikštinėjančių mieste netrūksta, tiesa, nemažai tarp jų - į Klaipėdą užsukusio kruizinio laivo keleivių.

Jei kaip tik šiuo metu leidžiate dienas prie Baltijos jūros, ar žinote, kuriame pajūrio mieste dirba patys greičiausi ir stipriausi gelbėtojai? Šiandien varžybose savo jėgas išbandė Klaipėdos, Palangos ir Neringos poilsiautojų gyvybių sergėtojai. Netrukus sužinosite, kas gi nugalėjo. Bangose prie plūdurų supasi trys merginos, netrukus jų link pasileidžia pajėgiausi Klaipėdos, Neringos ir Palangos gelbėjimo tarnybų gelbėtojai. Nidoje vyksta visų gelbėjimo komandų varžybos.

Pajūryje – nors nekaršta, bet labai vėjuota, bangos išties gražios, bet ne mažiau pavojingos. Gelbėtojams dabar – tikras išbandymas ir jėgų, ir kantrybės. Poilsiautojai vos išvaryti iš pavojingų srovių kupino vandens, neria atgal į bangas ir visiškai nekreipia dėmesio nei į maudytis draudžiančią vėliavą, nei į kelių šimtų eurų baudas. Nors lauke – apie 20 laipsnių, vanduo dar vėsesnis ir pučia vėjas, paplūdimiuose poilsiautojų – daugybė.

Rekordas uostamiestyje – vienu kruiziniu laivu atplaukė daugiau nei 4 tūkst. žmonių. Skaičius įspudingas, tačiau ar iš tiek turistų turi naudos pajūrio verslininkai? Kiek turistai išleidžia, ką perka ir kas iš jų uždirba – išvysite reportaže. Tik ką išlydėjusią didžiuosius burlaivius šiandien Klaipėdą vėl puošia laivas – šį kartą įspūdingas kruizinis. Kone trijų šimtų metrų ilgio „Costa Pacifika“ šią vasarą į uostamiestį užsuko pirmą kartą.

Palangos paplūdimyje klesti pogrindinė prekyba žuvimi – poilsiautojams rūkyta žuvis siūloma tiesiai iš laivo, tuo tarpu maisto produktų inspektoriai kraupsta: vasarą apsinuodyti žuvimi – labai lengva, o laive tikrai nėra tinkamų sąlygų laikyti rūkytą žuvį. Tačiau kol yra paklausa, bus ir pasiūla, į pavojus dažnas nusispjauna ir moka eurus. Palangos paplūdimys. Per bangas artėja laivelis, netrukus jį apspinta žuvies kvapo suvilioti poilsiautojai.

Šiandien gimtadienį švenčianti Klaipėda atsisveikina su didžiaisiais burlaiviais, krantines puošusiais visą savaitgalį. Išlydėti burlaivių net pilant lietui suplūdo minios žmonių, o kai kurie jų net .. braukė ašarą. Perpiet šiaurinis ir pietinis molai tiesiog sausakimši: klaipėdiečiai ir miesto svečiai išlydi kone šimto burlaivių koloną. Išplaukiančių burlaivių gaili ir dangus – pila kaip iš kibiro.

Nežinia kokių vyrų išsireikalauti atskiri paplūdimiai Neringoje – visiškai tušti. Per porą vasaros mėnesių gelbėtojai sako matę juose vos du besideginusius vyrus. Poilsiautojai nesistebi. Tačiau išduoda, kur dažniausiai galima sutikti stipriosios lyties atstovus.

Kurorte avys darbuojasi kaip gyvos žoliapjovės, o rudenį jos taps kažkieno vakariene. Maža to, šiemet garbanotosios gerokai pakeitė savo išvaizdą. Netrukus išvysite, kaip. Šios spalvotos avys Nidoje – pačios populiariausios šalyje. Kasdien jos nufotografuojamos šimtus kartų. O kiek dar praeivių sustoja prie aptvaro ir apžiūri neįprastas avis. Trys avys nuspalvintos reklaminiais tikslais.

Tokią įsimintiniausią vasaros dieną Palangos savivaldybė padovanojo tiem vaikams, kurių tėvai ar artimieji prie jūros nuvežti tiesiog neišgali. Vidurdienį Jūratės ir Kastyčio skverą užtvindo pusė tūkstančio vaikų iš visos Lietuvos. Iš kiekvienos savivaldybės pakviesta po dešimt vaikų, kurie jūros gyvenime nėra matę. Netrukus gausus būrys Palangos svečių patraukia ant Jūros tilto. Simbolinė nuotrauka atminimui ir pagaliau smėlis tarp pirštų. Vaikai krykštaudami iš laimės išbando bangas.

Uostamiestis antra diena švenčia Jūros šventę. Šiandien jau sulaukta visų didžiųjų burlaivių – ir paties didžiausio pasaulyje, ir įspūdingiausių ar egzotiškiausių laivų. Ši šventė pateks ir į Lietuvos rekordų knygą. Netrukus sužinosite, dėl ko. 58-ąją Jūros šventę Klaipėda švenčia didžiausių ir gražiausių pasaulio burlaivių fone. Kruizinių laivų terminale prišvartuoti laivai laukiami visuose pasaulio uostuose, tačiau šiandien jie – Klaipėdoje.

Daliai lietuvių saugant derlių, pasirodo, priimtina aukoti net gyvybę. Nuo paukščių atakų uogas saugantis sodininkas į medį įkėlė negyvą varną. Gyvūnų globėjai įspėja, kad toks elgesys gresia bauda. Gyvūnų globėjai sulaukė šokiruojančio skundo – uogas saugantis nidiškis sodyboje ant karties iškėlė negyvą paukštį. Tokiais būdais anksčiau buvo populiaru baidyti paukščius saugant derlių. Tačiau, pasak ornitologo, toks baidymo būdas – labai brutalus ir galima užsidirbti nemenką baudą.

Klaipėdoje – analogų neturinti avarija. Daugiabutį perskrodė gatve važiavusio krano strėlė. Laimė, bute tuo metu gyventojų nebuvo. Išvydus šį vaizdą Minijos gatvėje dažnam tenka įsitikinti, kad nesapnuoja. Vidury dienos į daugiabučio pirmo aukšto butą įvažiavo kranas. Tiksliau, per langą sulindo dalis strėlės. Tik per stebuklą nukentėjusių žmonių nėra. Trenksmą išgirdo greta esančio gėlių salono darbuotojai.

Ar matėte kada baltus liūtus? Nuo šiol šiuos neįprastus gyvūnus galima išvysti Klaipėdos zoologijos sode. Baltieji liūtai čia atkeliavo iš Čekijos zoologijos sodo ir šiandien pirmą kartą išėjo į lauką. Šie baltieji liūtai Lietuvoje – vos penkios dienos, tad gyvūnai dar tik pratinasi prie aplinkos ir bando atsigauti po kelionės iš Čekijos, kuri truko net 15 valandų. Adaptacija pirmiausiai vyksta vidinėse patalpose, kur dar neblaško lankytojai.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą drebina kyšininkavimo skandalas. Klaipėdoje nuo pareigų nušalinti 8 įtariami kyšius ėmę darbuotojai. Šiauliuose kyšininkavęs įtariamas privačios klinikos savininkas ir vienas neįgalumo tarnybos skyriaus vedėjas. Pas įtariamuosius rastos įspūdingos keliasdešimttūkstantinės sumos grynaisiais pinigais. O neįgalieji atviri: jau seniai kalbama, kad į komisiją tuščiomis kišenėmis nėra ko eiti.

Morčius praėjo – priviso kačių. Gyvūnų prieglaudos – perpildytos. Visų, kurie randa mažus kačiukus, prašoma juos priglausti pas save ir laukti eilėje, kol atsilaisvins vieta globos namuose. Pasirodo, vasarą iš prieglaudų gyvūnų beveik niekas neima - mieliau palieka dar ir savus, kad netrukdytų atostogauti. Katinukai į teritoriją įmesti, kai darbo laikas jau buvo pasibaigęs, o kiemą saugo palaidas šuo.

Ar esate kada regėję, kad šokėjai scenoje šoktų ne ant grindų, o ant sienų? Pirmą kartą Lietuvoje pastatytas vertikalaus šokio spektaklis. Uostamiestyje lynais šokėjai leidžiasi nuo Muzikinio teatro stogo. Ne, akys jūsų neapgauna: išties ant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sienos šoka žmonės. Du lietuviai baleto šokėjai ir du oro akrobatai iš Olandijos repetuoja šokio spektaklį „Kalbantis bokštas“ – tik kiek neįprastai, vertikaliai, nuo teatro stogo nusileidę lynais.

Pilnoje nelegalių statinių Palangoje pasirodo, patys nelegaliausi – naujieji tualetai. Paplūdimiuose įrengti konteineriniai tualetai užkliuvo statybų inspekcijai – esą jie įrengti neteisėtai. Palangos paplūdimuose šį sezoną atsiradę viešieji tualetai poilsiautojų prašyti metų metais: norint atlikti gamtinius reikalus ar nusiplauti rankas, nebereikia niekur toli eiti – rodos, patogiau būti nebegali, bet šie konteineriniai tualetai užkliuvo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai.

Žiaurus rekordas pajūryje: bangos į krantą per gegužę išmetė net 25 negyvus ruonius. Neabejojama, kad visi jie nužudyti: nušauti, nudurti arba uždaužyti. Tiek negyvų ruonių mūsų pakrantėse nėra buvę, specialistai įtaria žvejus verslininkus, šie ginasi, kad negyvų ruonių bangos atplukdo iš Švedijos. Įspėjame, kad vaizdai siužete sukrečia. Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas rodo šiurpias nuotraukas: vien per gegužę mūsų pakrantėse rasti 25 negyvi ruoniai.

Pajūryje - pirmieji grambuolių antpuoliai. Šie dideli vabalai pirmiausia kankina sodininkus, miškininkus, daržininkus, nugrauždami jaunų medžių ir krūmų šaknis, o vėliau – lapus. Šiemet šių vabalų vėl bus itin gausu, mat jų vystymosi ciklas - kas ketveri metai. Štai taip papurčiusi medelį Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė netrukus randa laimikį – pusės nykščio dydžio grambuolį. Šie vabalai, atakavę prieš ketverius metus, šiemet grįžta vėl.

Palangos tiltą nugulė žvejai. Jie čia pilnais kibirais gaudo invazinius grundalus ir vieną kitą jau užkimbančias įspūdingai atrodančias vėjažuves. Kai kurie dėl šių retai kimbančių žuvų į pajūrį traukia net iš kito Lietuvos galo - Vilniaus ar Druskininkų. Grundalus vieni valgo,o kiti net jais tręšia pomidorus. Žvejys savo meškerę patiki mums ir iš Baltijos jūros į kibirą keliauja nedidelis grundaliukas. Žvejai šias žuvis jau kelinta diena pernelyg daug pastangų neįdėdami gaudo pilnais kibirais.

Palanga laukia pirmojo šį sezoną gausesnio svečių savaitgalio – esą viešbučiuose rezervuoti kone visi standartiniai dviviečiai už 60 ar 70 eurų. Besiilsintys lietuviai tikina, kad į kurortą suka dabar, kol dar nėra vasaros spūsčių, ir kol ... pigiau. Šiauliečių pora į pajūrį atvyko visam ilgajam savaitgaliui. Pašnekovė sako, kad kurortą dažniausiai lanko pavasarį ir rudenį, kol dar nėra minių poilsiautojų. O kurortas po truputį ruošiasi šiam sezonui.

Kretingoje už atliktą daugiabučio renovaciją nesutinkantys mokėti buto savininkai ėmėsi beprecedentės kovos: butas pirktas keturmečio vardu, tad dabar tėvas internete paviešino vaizdo įrašą, kuriame prasimanymais gąsdina mažametį sūnų ir verčia jį prašyti žmonių pagalbos. Vaiko teisių specialistai nuo tokio manipuliavimo vaiku kraupsta, o tėvas netgi gąsdina Lietuvą apskųsti Amerikos prezidentui Trumpui. Štai taip filmuodamas keturmetį vaiką gąsdina jo tėvas emigrantas.

Į Juodkrantės sengirę perėti sugrįžo vienų nekenčiami, o kitų ginami kormoranai. Šiemet vėl nuspręsta jų populiaciją reguliuoti sprogdinant petardas: petardų garsai perinčius paukščius iš lizdų išbaido, tuomet atšąla ir žūva jų kiaušiniai. Juodkrantiškiai skeptiški, sako, kad tokios priemonės kormoranų jau nebeveikia ir jie užima vis didesnius plotus.

Kraupus vaizdas stambaus ūkininko valdose Mažeikių rajone. Čia nežinia kiek laiko kieme ir ganykloje pratysojo kritę keliolika veršelių ir karvė. Pareigūnus iškvietė artimiausio kaimo gyventojai, kai neprižiūrimos karvės atklydo į jų sodybas. Vaizdas ūkyje, vienkiemyje Mažeikių rajone – ne silpniems nervams. Laukuose – koks pusšimtis neprižiūrimų išbadėjusių karvių, o kieme – keliolika kritusių veršelių ir viena karvė.

Miniatiūrų meistras, palangiškis menininkas Vytautas Kusas vėl stebina: neseniai pagaminęs dešimt kartų mažesnę nei tikra gitarą, šįkart jis rodo vos 4 centimetrų dydžio smuiką. Tai – naujausias Lietuvos rekordas. Palangiškis menininkas Vytautas Kusas nesiliauja stebinęs – profesionalus dailininkas, į šalį atidėjęs teptukus, kuria įspūdingus dešimtį kartų sumažintus muzikos instrumentus. Neseniai pristatęs mažiausią gitarą, siekiančią vos 9 su puse centimetro, užsispyrė ir suklijavo dar mažesnę.

Kada paskutinį kartą lankėtės muziejuje? Klaipėdoje, šiųmetėje Lietuvos kultūros sostinėje, muziejai patys važiuos pas lankytojus: ekspozicijos bus įrengtos po miestą kursuojančiuose autobusuose ir stotelėse. Paklausti, kada paskutinį kartą lankėsi muziejuje, klaipėdiečiai stveriasi už galvų. Laikrodžių muziejuje minutes skaičiuoja arti dviejų tūkstančių įvairiausių laikrodžių. Rodyklės sukasi, tačiau lankytojų – ne per daugiausiai. Per metus duris praveria apie 35 tūkst. žmonių.

Palangai sunkiai sekasi tvarkyti jos žinioje esančią Šventąją. Pagaliau per teismą pasiekta, kad neregistruoti poilsio nameliai turės atlaisvinti valstybinę žemę ir valstybinius miškus. Tačiau medines poilsines prie jūros jau pusę amžiaus turi ir savivaldybės, ir pavieniai gyventojai, ir turto lengva ranka atsisakyti nežada. 11 medinių poilsio namelių ir virtuvė-prausykla: tiek Mažeikių rajono savivaldybės turto suskaičiuojame bene geriausioje Šventosios vietoje – prie pat Beždžionių tilto.

Vagis sudaužė aukų dėžutę ir išnešė visus žydų bendruomenei suaukotus pinigus. Vos įėjus į Klaipėdos žydų bendruomenės namus pasitinka liūdnas vaizdas: sudaužyta ir ištuštinta aukų dėžutė. Greičiausiai nusikaltimas buvo suplanuotas. Pastate – ketverios durys, reikia žinoti, pro kurias įeiti. Dar prieš porą savaičių patalpose pasirodė įtartinas vyras ir pasiskundė, kad yra alkanas. Ir niekaip neįstengė atitraukti žvilgsnio nuo koridoriuje stovinčios aukų dėžutės.

Uostamiesčio prokurorai baigė pirmąjį tokį ikiteisminį tyrimą, kuriame trys vyrai kaltinami antivalstybine veikla. Jie, platindami proklamacijas, skatino įvykdyti šalyje socialistinę revoliuciją. Po savo valdas su karučiu važinėjantis ir apie ūkį pasakojantis netoli Kintų gyvenantis Olegas Titorenko – vienas iš trijų prokuratūros baigto ikiteisminio tyrimo veikėjų, kaltinamų antivalstybine veikla. Šiame sąraše ir kaunietis Giedrius Grabauskas bei šiaulietis Žilvinas Razminas.

Aistros dėl krematoriumų pajūryje kaista toliau: šįkart sukilo Klaipėdos priemiesčio – Ketvergių gyventojai. Čia vos pusė kilometro nuo mokyklos ir gyvenamųjų namų iki šiol transporto versle dirbusi bendrovė užsimanė pastatyti krematoriumą. Žmonės išsigando ir tikina nenusipelnę pro langus kasdien matyti, kaip deginami lavonai, ir kvėpuoti tokiu oru.

Devintą dešimtį įpusėjęs senolis į susitikimą su Klaipėdos meru atsinešė revolverį. Irzlus ir nesuprantamai šnekėjęs vyras ginklą su kitais savo daiktais išsidėliojo ant sekretorės stalo. Moteris persigando. Koks kilo pavojus, žiūrėkite reportaže. Tarybos sekretorius pasakoja apie netradicinį 85-erių klaipėdiečio vizitą į mero priėmimą. Pabendravęs su uostamiesčio vadovu, senolis priimamajame ėmė rinktis savo daiktus, kai sekretorės žvilgsnis užkliuvo už vamzdžio, panašaus į šaunamojo ginklo.

Skurstantys šalies gyventojai jau sulaukė pirmųjų šiemet maisto davinių: sriubos, pupelių, mėsos konservų, makaronų, grikių, avižų kruopų. Tokią pagalbą gaus beveik 150 tūkstančių žmonių. Tiesa, kai kas net ir dovanotomis gėrybėmis skundžiasi. Štai viena klaipėdietė penkis pakelius avižų košės tiesiog sumetė į šiukšlių dėžę. Žmonės labiau nori mažiau sveikų dalykų - cukraus, miltų ir aliejaus.

Pramoginę žūklę siūlantys gidai sako, kad dabar visi leidžiasi į lašišų žvejybą. Ir nenuostabu: paskutiniu metu jūroje šios žuvies netrūksta, o štai klaipėdietis žvejys gali pasigirti ir solidžiu rekordu. Ankstyvas vasario rytas: žvejai Danės upe pasileidžia marių link, o iš ten – ir Baltijos jūros platybės. Valtis papuošta meškerėmis. Vyrai laukia lašišų.

Ar įsivaizduojate savo buitį be elektros? Ypač, jei nuo jos priklauso, ar turėsite šilto vandens ir šiltus radiatorius. Klaipėdiečiai piktinasi, kad planinis elektros tinklų remontas sugalvotas viduržiemį. Negana to, ne visi buvo informuoti. Tad vieni nepateko į namus, kiti negalėjo išvažiuoti iš garažų, o treti šalo butuose. Žolynų kvartalo mamos su atžalomis vaikštinėja lauke.

Butų ir kambarių nuomą Palangoje siūlantis Gintas poilsiautojus vilioja dar nė neįvažiavus į kurortą: didelis skelbimas ant automobilio Palangos plente matyti iš toli. Vyras juokauja, kad jei jau susitinkame pakelėje, neverta nė klausti, kokia ta vasara: poilsiautojų nėra.   „Tikriausiai, kad oro nėra kol kas gero. Joninės parodė, kad buvo gražus oras, buvo ir žmonių, neturėjom vietų“, – sako būsto nuomotojas Gintas.  Prie kelio lūkuriuoja ir kelios vadinamosios Palangos močiutės.

Dviejų šiauliečių planas pažvejoti Baltijos jūroje baigėsi liūdnai – paskandinta mašina. Iš jūros parplaukę vyrai automobilį rado skalaujamą bangų. Ilgiau nei tris valandas specialiosios tarnybos bandė į krantą išvilkti žvejų automobilį. Gali būti, kad tokį neapdairumą lėmė alkoholis. Išvilktas į krantą „Subaru“ iš vietos nebejudėjo – vanduo apsėmė variklio skyrių ir mašina nebeužsivedė.

Pajūryje šviečianti saulė ryte vėl klaidino vairuotojus. Kelias Skuodas-Palanga buvo pasidengęs ledu, bet to neįvertino jaunas palangiškis. Kretingos rajone netoli Joskaudų kaimo vairuotojo folksvageną golfą kelio vingyje sumėtė ir mašina aukštyn ratais atsidūrė griovyje. Automobilyje vaikinas į Darbėnus vežė dvi merginas, gale sėdėjusi 20-metė keleivė išvežta į ligoninę, jai sužalota galva. Šiame kelyje tai jau antra tokia avarija per savaitę.

Palangoje keli šimtai sveikuolių paniro į Baltijos bangas. Tiesa, šios žiemos maudynės kai kuriuos „ruonius“ nuvylė, mat... buvo per šilta. Ant Jūros tilto ir paplūdimyje būriuojasi minios – tokios gausios palaikymo komandos galėtų pavydėti dažnas. Netrukus atbėgsiančių ir į jūrą nersiančių sveikuolių laukiantys žmonės teisinasi, kodėl patys nebrenda į 4-5 laipsnių Baltijos vandenis. Kol vieni laukia, kiti ima mankštintis.

Palangoje karaliauja stintos. Jau tryliktą kartą rengiama šventė į kurortą priviliojo minias – kaip karščiausią vasaros dieną. Šventės pagrindinės varžytuvės – stintų žvejyba ant Jūros tilto – baigėsi rekordu. Palangoje Basanavičiaus gatvėje žmonių – lyg karščiausią vasaros dieną. Minias čia sutraukė agurkais kvepiančios žuvelės. Nepakeičiama Stintų šventės tradicija – meškeriojimo varžybos ant Jūros tilto. Šiemet sugauta rekordiškai daug žuvies.

Vos tik spėję ledu pasidengti ežerai, tvenkiniai, upeliai bei kiti vandens telkiniai jau traukia būrius poledinės žūklės mėgėjų. Šie gręžia eketę po eketės ir tikina, kad ledas – jau pakankamai storas ir saugus. Tačiau civilinės saugos specialistai įspėja: ne visur saugu lipti ant ledo. Be to, reikėtų išbandyti tik žinomo vandens telkinio ledą. tv3.lt primena, kad nederėtų lipti ant ledo tam nepasiruošus. Pajutus, kad ledas aižėja, svarbu nepulti į paniką.

Grąžtai netyla: kai vieni tarpušvenčiu ilsisi, odontologai, medikai ir grožio specialistai dirba išsijuosę. O įdarbina juos atostogų grįžę emigrantai. Šioje odontologijos klinikoje specialistai sukasi be atokvėpio – pilna ir prisiregistravusių pacientų, ir prašančiųjų skubios pagalbos.

Po judrų kelią bandžiusio kirsti Aukštkiemių kaimo gyventojo žūties sukilo visa bendruomenė: žmonės sako taip priversti gyvybe rizikuoti kasdien. Mat tiesiant kelią Klaipėda-Palanga jų kaimas tiesiog buvo padalintas į dvi dalis ir dabar 300 šeimų liko be medicininės pagalbos, mokyklos ir parduotuvės. Mirtina avarija kelyje Klaipėda-Palanga, per kurią žuvo pagyvenęs vyras, perpildė Aukštkiemių kaimo bendruomenės kantrybės taurę.

Penkiolikmečio gimnazisto mama rodo telefone išsaugotas nuotraukas, kokį savo vaiką ji rado atėjusi į mokyklą: visi drabužiai – purvini, o galva ir veidas – sužaloti. Pasak moters, niekas neskubėjo nei medikų kviesti, nei policijos. Ji sūnų parsivežė namo, tačiau dar tą patį vakarą vaiką skubiai teko vežti su greitąja į ligoninę. Anot pašnekovės, vos keliolika žingsnių nuo mokyklos, jos sūnui tiesiog buvo surengta egzekucija.

Bandymas staigiai kirsti judrų kelią kainavo gyvybę. Avarija kelyje Klaipėda – Palanga įvyko dar nė neprašvitus. Atvykę medikai 62-ų vyrui padėti buvo bejėgiai – jis žuvo. Nuo smūgio dviratis net perskrido atitvarus – čia antrąja juosta važiavęs vairuotojas irgi kliudė dviratį. „Mersedesą“ vairavo 61-erių moteris, ji buvo blaivi, bet patyrė šoką. Žuvęs vyras gyveno už kelių kilometrų, Aukštkiemių kaime. Apie nelaimę sužinojęs jo kaimynas sunkiai tramdė jaudulį.

Iki Naujųjų – tik dvi savaitės, tad įsibėgėja ir prekyba fejerverkais. Pasirodo, lietuviai pirotechnikai negaili ir šimtų eurų. Tačiau grožis kasmet pareikalauja ir aukų, į medikų rankas nuolat pakliūva fejerverkų sužaloti vaikai bei suaugę. Populiariausi 15-30 eurų kainuojantys fejerverkai, tačiau kalbinti pirkėjai pasiryžę į dangų paleisti ir kur kas didesnes sumas. tv3.lt primena, kad specialistai griežtai draudžia naudoti savadarbę pirotechniką.

Prieššventinė vagystė Skuodo rajone: į statomą namą baldus atvežęs darbininkas taip susigundė ten jau pastatyta buitine technika, kad pasitelkęs į pagalbą brolį, namą apšvarino. Negana to, visus prietaisus susistatė savo namuose teisėtiems savininkams nepalikęs net kalėdinės eglutės. Skuodiškis visų šių daiktų pasigedo atvykęs į savo statomą namą. Vyrui įtarimą kėlė atrakintos durys. Viduje jis neberado buitinės technikos, statybinių medžiagų už kone 10 tūkst. eurų.

Išklausyti verdikto į teismo salę būrys jaunų klaipėdiečių žengia labai nenoriai. Jie teisiami už kredito unijos apiplėšimą, rengimąsi apiplėšti dar porą unijų ir nužudyti jose dirbančius žmones. Apiplėšti jiems pavyko tik vieną uniją Klaipėdoje. Iš čia dirbusios vieno nuteistųjų motinos jie pavogė raktus ir signalizacijos kodus, įsibrovė naktį, susirinko pinigus ir pasislėpė nuomojamame bute. Pavykus pirmam nusikaltimui, apetitas augo. Vaikinai sutarė plėšti uniją Telšiuose.

Šaltuoju metų laiku Palangoje neretai galima pasijusti lyg negyvenamoje saloje, kai aplink – nė gyvos dvasios, šis jausmas dar labiau sustiprėja užsukus į naujų ar renovuotų daugiabučių kiemus: vos viename kitame lange dega šviesa. Tokiuose namuose apsigyvenę žmonės sako žiemomis kaimynų neturintys. „Retai kada čia atvažiuoja žmonės, beveik viskas tuščia“, - tvirtina palangiškis Mantas. Čia butus vasaros poilsiui dažniausiai susipirkę tolėliau nuo jūros gyvenantys lietuviai arba užsieniečiai.