Eglė Šantaraitė

Didžiųjų šalies miestų darželiuose vietų trūksta patiems mažiausiems. Tiek Vilniuje, tiek Kaune į ugdymo įstaigas nepateko virš 1000 lopšelinio amžiaus mažylių. Valdininkai tikina, jog problemą sprendžia planuodami bei vykdydami ikimokyklinių įstaigų plėtrą. Sostinėje vietos į darželius laukia 1 853 vaikai. Daugiausiai jų – 1174 – tai 1,5 – 3 metų amžiaus mažyliai. Siekdami pakeisti situaciją, Vilniaus valdininkai sako jau ėmęsi priemonių.

Nuo šių metų birželio 1-osios visi duomenys, susiję su vaiko sveikatos pažymėjimu, visose gydymo įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu. Tai reiškia, kad tiek profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą atliekantis šeimos gydytojas, tiek gydytojas odontologas duomenis apie vaiko sveikatos būklę turi įvesti į elektroninį vaiko sveikatos pažymėjimą. Tačiau pastaruosius priima ne visos ugdymo įstaigos. Specialistai tikina, jog reikalingas pereinamasis laikotarpis.

Tiek Palangos, tiek ir Neringos verslininkai sako, jog praėjusi vasara buvo išskirtinė. Tokia, kaip prieš 10 metų: orai lepino, poilsiautojų netrūko. Rudens pradžiai verslininkai taip pat pasiruošę: į pajūrį svečius vilioja žemomis kainomis. Neringos verslininkai teigia, kad didesnei turistų grupei rasti nakvynę vis dar - iššūkis.  Neringos savivaldybės duomenimis birželio – rugpjūčio mėnesiais į Neringą atvyko daugiau nei 95 000 transporto priemonių.

Kol kas ne visose ugdymo įstaigose vaikai jau maitinami pagal naująsias valgiaraščio rekomendacijas. Tačiau kai kuriose mokyklų valgyklose jau sveikesni patiekalai. Tėvai tikina, kad prie pokyčių vaikams priprasti sunku. Šie iš mokyklų grįžta alkani. Esą pasikeitusiame valgiaraštyje maistas ne tik kad neskanus, bet ir neišvaizdus. Tėvai nuogąstauja, kad pietums skirti pinigai išmetami į balą. Tik po pamokų į namus grįžę vaikai suka šaldytuvo link.

Lietuvos baseinuose dirbantiems gelbėtojams mokami 6 kartus mažesni atlyginimai negu už tokį patį darbą užsienyje. Todėl profesionalių gelbėtojų šalies baseinuose itin trūksta. Kaip ir gelbėjimui skirtos įrangos. Be to, mūsų šalyje iki šiol nėra jokios nuostatos dėl gelbėtojų baseinuose privalomo budėjimo ir gelbėtojų kvalifikacijos standartų. Rugsėjo 4 d. rytą, Klaipėdos sporto klube „Impuls“ įvykusi nelaimė nusinešė ilgamečio plaukiko gyvybę.

Siekdami geresnių ir efektyvesnių darbo rezultatų kelių bendrovių vadovai ėmėsi netikėto sprendimo: sumažino darbo laiko trukmę. Kol kas ją sutrumpinę 1 val, tikisi, kad kitąmet, darbuotojams pasiekti puikių rezultatų pakaks 5 darbo valandų. Tad atvykę 9 ryto, namo išeis 14 val. Atlyginimas, anot bendrovių vadovų, nemažės, o priešingai – didės. Bendrovių „Engineer“ ir „Valandinis“ vadovai, sako suprantantys, jog bet kokiame procese išlaikyti dėmesį 8 val – neįmanoma.

Į ugdymo įstaigas sugrįžusius moksleivius pasitiko ne tik mokytojai, bet ir vis dar tebesitęsiantys remonto darbai. Ši situacija, anot tėvų, gal ir neerzintų, jei ji nesikartotų kiekvienais metais. Užsitęsę statybų darbai, trukdo ugdymo organizavimui. Kai kurių darželinukų paprašyta į ugdymo įstaigą dar neateiti.

Prasidėjus mokslo metams, tėvai prakalbo, jog moksleivių pratybų sąsiuviniai itin pabrango. Vidutiniškai, vienam vaikui pratybų rinkinys kainuoja apie 60 Eur, o štai kai kurie pakloja ir virš 70 Eur. Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi. Tėvai tam prieštarauja ir tikina, jog jų nuomonės niekas neklausia: mokytojai tik  praneša, ką ir iki kada nusipirkti.

Pedagogų atstovai sako, jog Švietimo ir mokslo ministerijos pažadai gražūs tik skaidrėse. Pakeitus mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, atlyginimai sumažėjo, o darbo padaugėjo. Apie tai prakalbus ministerijos atstovams, šie tikina, jog taip būti negali. Neva įsivėlė klaida. Chaoso nebepakeliantys mokytojai palieka darbo vietas. Kai kuriose mokyklose jau dabar trūksta pedagogų.   Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 12,6 tūkst.

Šventosios kavinėje papietavę žmonės liko nusivylę. Patiekalai nei skoniu, nei išvaizda nepriminė aprašytų valgiaraštyje. Maža to, po tokių pietų pablogėjo sveikata, o kavinės padavėja dar ir įvėlė klaidą sąskaitoje už kurią nė neatsiprašė. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sako sulaukusi ne vieno skundo dėl maitinimo įstaigų teikiamų paslaugų kokybės. Tuo metu vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, ką daryti kilus ginčui dėl patiekalų kokybės.

Mergina iš Palangos oro uosto skridusi į Anglijos miestą Lutoną, jaučiasi apiplėšta. Neva už paslaugą, kuri kituose oro uostuose yra nemokama, jai teko susimokėti. Kaip tikina keleivė, nepavykus mobiliajame telefone atidaryti programėlės su įlaipinimo talonu, šios išspausdinimas Palangos oro uoste kainavo 35 Eur. „Skridau iš Palangos į Lutoną. Turėjau nemalonų įvykį, kuris man kainavo 35 Eur. Viskas būtų tvarkoje, jei tikrai būtų už ką mokėti“, – teigė mergina.

Prieš rugsėjį į darbo biržą plūsta absolventai. Galima daryti prielaidą, jog tai lemia tai, kad nuo pirmos rudens dienos jie nebegalės pasinaudoti valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis. Tad norėdami jas turėti, absolventai į darbo rinką žengia per darbo biržą. Šios atstovai įvardino, kokios specialybės yra nepaklausiausios darbo rinkoje ir kurių profesijų atstovų trūksta.

Socialiniame tinkle „Facebook“ apie lietaus mokestį pranešusi alytiškių pora nustebino ne vieną. Tačiau specialistai skuba paaiškinti, kad gyventojai ne taip suprato. Mokėti reikia ne todėl, kad lyja, o todėl, kad paviršinės nuotekos surenkamos į nuotekų valymo sistemą. Be to, šis mokestis – ne naujiena. Tiesa, taikomas ne visose Lietuvos savivaldybėse. Alytiškių pora teigia, kad už liepos mėnesio lietų jiems teks susimokėti 7,24 Eur.

Pietinėje Klaipėdos dalyje gyvenantys žmonės skundžiasi sveikatos sutrikimais. Nuo nemalonaus kvapo dažnam skauda galvą, pykina, sutrinka miegas, o kai kurie kreipiasi ir į medikus. „Sergu migrena, esu labai jautri kvapams, tai sukelia galvos skausmus. Penktadienį 3 nakties atsibudau nuo smarvės. Ryte pradėjo mausti galvą. Šeštadienį jau pradėjau vemti. Naktį kviečiausi greitąją, o sekmadienį su greitąją jau važiavau į ligoninę. Tik ten atstatė mane.

Vasaros sezono pabaigos Palangos verslininkai skelbti neskuba. Tikisi turistų sulakti iki pat spalio vidurio. Atostogas rudenėjančiame kurorte renkasi ramaus poilsio mėgėjai bei tie, kurie nori sutaupyti. Verslininkai tikina, jog apgyvendinimo paslaugų kainos rudeniop krenta kone pusiau. Šią vasarą Palangos verslininkai vadina „turkiška“. Esą tiek oru, tiek ir žmonių srautu į Turkiją Palanga galėjo lygiuotis.

Dėl sveikatos pažymos pas medikus vaiką nuvedusi moteris liko nemaloniai nustebinta. Atlikus profilaktinius tyrimus paaiškėjo, kad mažametis į darželį negalės eiti apie 3 savaites. Tačiau slaugyti vaiko namuose tėvai taip pat negalės: nedarbingumo pažymos gydytoja nedavė. Neva dėl tokios diagnozės ji nepriklauso.

Kardinalūs maitinimo pokyčiai, kurie laukia visų darželinukų nuo rugsėjo, Klaipėdoje nebus naujiena. Čia jau nuo 2017 m. pradžios darželių valgiaraščių sudarymas perduotas Klaipėdos visuomenės sveikatos biurui. Šio specialistai neslepia, kad pradžioje kilo nemažai iššūkių dėl pasikeitusio vaikų mitybos raciono. Skundėsi ne tik tėvai, bet ir darželių darbuotojai.

Moksleivių tėvai baiminasi, jog drastiški pokyčiai valgiaraštyje nepaskatins vaikus sveikiau maitintis, o tik sukels jų pasipriešinimą. Manoma, kad mokyklų valgyklose pietaujančių mokinių skaičius sumažės. Padaugės tų, kurie per ilgąją pertrauką skubės į artimiausias parduotuves ir ten ieškos užkandžių. Nuo rugsėjo per pietus moksleiviai gaus mėsos, bent kartą per savaitę žuvies, o trečdalį pietų patiekalo turės sudaryti daržovės. Sriubos nuo šiol bus tiekiama vos pusė stiklinės.

Apkaltos komisija specialiame posėdyje nusprendė, kad tęsti tarybos nario Viačeslavo Titovo apkaltą, dėl šmeižiančių pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, yra pagrindo ir siūlo kreiptis į teismą. Tuo metu V. Titovas su komisija nesutinka ir nesupranta, kurią tarybos nario priesaikos dalį pažeidė. Už tai, jog reikėtų tęsti V. Titovo apkaltą pasisakė visi 7 komisijos nariai. Susilaikė tik vienas – Rusų aljanso atstovas.

Nebeištvėrę smarvės, klaipėdiečiai patys imasi ieškoti taršos šaltinių. Praėjusią naktį gyventojai susivienijo ir apvažiavo ne vienos įmonės teritoriją Dumpiuose, iš kur ir sklido žmones erzinantis dvokas. Klaipėdiečiai rado konkrečią vietą, iš kurios miesto link ir sklido sunkiai pakeliama smarvė.  Pietinėje Klaipėdos dalyje gyvenantys žmonės pasakoja, jog smarvė tokia stipri, kad net naktimis miegoti trukdo.

Poškorių kaime be tėvų ir be namų likusiems vaikams savivaldybė žadėtų namų taip ir nenupirko. Maža to, žmonių suaukotus pinigus valdininkai norėjo skirti socialinio būsto remontui, kuriame ir planavo apgyvendinti vaikus. Jau 3 metus 6 vaikai auga vieni. Po tėvų skyrybų jie liko gyventi tik su motina. Tačiau vėliau ir ji juos paliko: išvyko gyventi kitur. Mažesniais broliais ir sesėmis ėmė rūpintis namuose likusi vyriausioji, tuomet 20-metė, Nijolė.

Kelmėje gyvenanti moksleivė, vasaros atostogas norėjo paskirti kilniam tikslui. Laisvu nuo mokslų metu, planavo savanoriauti ligoninėje. Tačiau gydymo įstaigos durys jai atvertos nebuvo. Kelmės ligoninės vadovė teigia, kad savanorystė čia nepageidaujama atsižvelgiant į šalies įstatymus. Tuo metu kitose šalies ligoninėse savanoriai laukiami. Tv3.lt parašiusi mergina tvirtina, kad Kelmės ligoninėje – neigiamas požiūris į savanorystę.

Pasak pajūrio gelbėtojų, šią vasarą, pasiklysta ypatingai daug vaikų. Gelbėtojų priežiūroje kai kurie mažamečiai praleidžia net po kelias valandas. Atsiradę tėvai dažnai būna apsvaigę nuo alkoholio ir mažamečius apšaukia, kad šie drįso pajudėti iš vietos, kurioje tėvai juos paliko. Apie tokius atvejus gelbėtojai jau ne kartą pranešė vaiko teisių apsaugos tarnybai. Kol ieškomi tėvai, mažamečiai patiria didžiulį stresą. Tėvų paieška, anot gelbėtojų, užtrunka nuo kelių minučių iki kelių valandų.

Klaipėdiečiai socialiniame tinkle dalinasi vaizdo įrašais, kuriuose fiksuoja neaiškios kilmės, juodas dulkes. Jomis nukloti žmonių namai: palangės, grindys. Klaipėdiečiai sunerimę dėl savo ir vaikų sveikatos. Tokia butų tarša anksčiau ne kartą skundėsi arčiausiai uosto gyvenantys Vitės rajono gyventojai. Šiuo metu apie juoduojančius namus praneša vis daugiau gyvenančiųjų miesto centre.

Įtampa pajūrio gelbėtojams neslūgsta: paplūdimiuose – minios poilsiautojų. Ir nors maudytis Baltijos jūroje vis dar draudžiama – skęstančiųjų netrūksta. Gelbėtojams iš jūros kasdien tenka traukti dešimtis skęstančiųjų. Tarp jų – ir vaikus. Praėjusį savaitgalį Baltija pasiglemžė dvi gyvybes. Tv3.lt jau rašė, kad rugpjūčio 3 dieną, jūroje ties Girulių paplūdimiu, nuskendo vyras. Tai – Rusijos pileitis, pas draugus viešėjęs Klaipėdoje. „Vyresnio amžiaus žmogus, su draugais maudėsi, pradėjo skęsti.

Klaipėdiečiai miesto centre aptiko šiukšlyną. Liepų gatvėje apgriuvę angarai užversti buitinėmis ir stambiagabaritėmis atliekomis. Atsakingi pareigūnai tikina, kad teritorija priklauso atliekų tvarkymo bendrovei, tačiau ši veiklos uostamiestyje jau nebevykdo. Aiškinamasi, kas ir kodėl čia galėjo sukrauti kalnus šiukšlių. Šiukšlių kalną klaipėdietis užfiksavo adresu Liepų g. 85 A. Filmuota medžiaga pasidalino socialiniame tinkle Facebook. Informacija pasiekė ir Klaipėdos valdininkus.

Policija sulaikė moksleivių stovykloje „Žilvitis“ prie mergaičių priekabiavusį vyrą. Šis savo dukrą atvažiavęs į poilsiavietę įsiprašė pernakvoti. Anot liudininkų, bluosto jis nesudėjo. Nuolat sukosi aplink vaikų namelius. Prabilo ir stovykloje dirbantys vadovai: vyro elgesys esą sukėlė įtarimų kur kas anksčiau, negu apie priekabiavimą prakalbo vaikai. Šeštadienio vakarą į Karklėje esančią moksleivių stovyklą vyko ir policijos pareigūnai, ir vaiko teisių apsaugos specialistai.

Palangoje J. Basanavičiaus gatvėje vaiką nufotografuoti norėjusi moteris, buvo paprašyta sumokėti 2 Eur. Pasirodo, šalia vaiko buvo animatorius, o nuotrauka su juo – kainuoja. Nepaisant to, kad fotografuojama su asmeniniu telefonu ar fotoaparatu. „Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, vaikas pamatė didžiulį meškiną. Pribėgo pasisveikinti, o aš telefonu norėjau norėjau juos nufotografuoti. Šalia meškos stovėjęs vaikas tučtuojau paprašė manęs susimokėti už nuotrauką – 2 Eur.

Klaipėdietė apsilankiusi nuotykių parke „Kar Kar“ liko nustebusi ten egzistuojančia tvarka. Neva prieš perkant bilietą, jos buvo paprašyta pateikti asmens dokumentą. Nuo jo buvo nurašytas vardas, pavardė ir asmens kodas. „Buvo paaiškinta, kad šie duomenys reikalingi prieš išsinuomojant įrangą, kuri yra labai brangi, tad taip siekiama apsisaugoti nuo vagystės ar sugadinimo. Turėjau pasirašyti ir sutartį“, – pasakoja moteris. Grąžinus įrangą, sutartis jai grąžinta nebuvo.

Vaistinėje lietuviško aspirino nusipirkti norėjęs vyras liko priblokštas: vaistininkė paprašė recepto. Kadangi pirkėjas jo neturėjo, jam pasiūlė įsigyti kur kas brangesnį vaistą – vokišką. Mat šiam receptas nereikalingas. Vilnietis Arūnas užsukęs į „Benu“ tinklo vaistinę norėjo įsigyti aspirino. Lentynoje radęs tik vokišką, paklausė ar yra lietuviškas? Išgirdęs atsakymą, vyras pamanė, kad vaistininkė juokauja.

Pajūrio kurortai išgyvena vasaros piką. Poilsiautojų ir turistų netrūksta, viešbučiai tiek Palangoje, tiek Neringoje užpildyti. Vasarotojai aukštomis kainomis nesiskundžia, tad pajūrio verslininkai tikisi sulaukti ir auksinio rudens. Neringos verslininkai sako, jog lyginant vasarą su praėjusia, pastebimi dideli skirtumai. Pernai birželį, kai įvažiavimas buvo apmokestintas iki 20 Eur, poilsiautojų srautai sumažėjo. Tačiau tai galėjo lemti ir prastesnis oras.

Išgirdusi riksmus vienoje iš darželio grupių, klaipėdietė neliko abejinga. Užsukusi išsiaiškinti, kas vyksta, ji pasipiktino grupės auklėtojos elgesiu. Šaukdama ant verkiančio berniuko, ji vis klausė: „nori dar, ar nori dar?“ Ugdymo įstaigos vadovai tikina, jog prieš vaiką smurto nebuvo. Esą didžiausia problema – garsiakalbės auklėtojos.

Klaipėdoje, Jūros šventės savaitgalį, specialiosioms tarnyboms darbo netrūko. Daugiausiai nelaimių kilo dėl neblaivių asmenų. Šie ne tik vairavo automobilius, pažeidė viešąją tvarką, bet ir apiplėšinėjo grasindami peiliu. Kiti gąsdino raketoms šaudyti skirtu ginklu. Per didįjį šventės koncertą, signalinės raketos sužalojo dvi moteris, o į ligoninę teko gabenti ir komos būklės pacientus. Pajūrio gelbėtojams Danės upėje teko kovoti su čia atsigaivinti norėjusiais nepilnamečiais.

Šeštadienį, popiet, Bendruoju pagalbos telefonu pranešta, kad Kuršių mariose, prie delfinariumo, į krantinę atsitrenkė motorlaivis „Aira“ (LI-2079). Yra sužeistų keleivių. Vienas iš jų - be sąmonės.  Pasak Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties atstovų, į nelaimės vietą Smiltynėje, šalia Delfinariumo, nedelsiant išvyko du greitosios automobiliai.

Už automobilio stovėjimą Palangoje užmirštančių susimokėti šį sezoną kone dvigubai daugiau nei pernai. Svarstoma, jog poilsiautojai paskaičiavo, kad sumokėti 12 Eur užmaršties mokestį apsimoka labiau, negu mokėti nustatytą rinkliavą, už automobilių stovėjimą. Palangoje už automobilių stovėjimą rinkliava renkama kasdien visą parą, nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. Rinkliavos dydis priklauso nuo konkrečios automobilio stovėjimo vietos bei trukmės.

  Didžiausiame vasaros kurorte – Palangoje, turgus dirba kur kas ilgiau negu skelbiama. Prekeivių galima rasti ir vėlyvą vakarą. Ir nors kai kurių produktų kainos čia ženkliai didesnės nei prekybos centruose, pirkėjų netrūksta. Šie ieško uogų, daržovių, vaisių bei rūkytos žuvies. Palangos turgų administruojančios įmonės „Palangos klevas“ vadovas Andrejus Byčkovas teigia, kad prekeivių vasarą netrūksta, kaip ir pirkėjų.

Aostogas Neringoje renkasi ramaus ir tylaus poilsio mėgėjai. Esą jų ramybę gina ir savivaldybės nustatytos taisyklės. Tačiau, kad jų būtų laikomasi, atsakingos tarnybos ne visuomet geba užtikrinti. Tai neva įrodo pavyzdys, kuomet dar liepos pradžioje po Nidoje vykusio jaunimo festivalio, šio dalyviai linksmybes perkėlė į viešbutį. Netoliese jo poilsiavę žmonės, neapsikentė triukšmo ir iškvietė policiją. Tačiau net ir po pareigūnų vizito linksmybės tęsėsi.

Kaunietės Jonės teigimu tai, jog „Kaunas tvarkosi“ yra tik mitas. Nors gatvių remonto darbai ir vyksta daugelyje vietų, moters nuomone, taip tik kuriama iliuzija, jog kažkas vyksta. Darbai užsitęsė per ilgai, mano ji ir teigia, kad tai itin apsunkina miestiečių gyvenimą. Pavyzdžiui, kai kurie jau kelis mėnesius paprastai negali išeiti iš namų, o grupė kauniečių jau kreipėsi ir į teismą.

Mykolo Zobovo vadovaujamas cirkas „Vip“ traukiasi iš Klaipėdos. Specialistus šokiravo gyvūnų laikymo sąlygos gastrolių metu. Tiek meškos, tiek ir šunys gyvena itin ankštuose, transportiniuose garduose. Bus siekiama, jog tęsti pasirodymų šis cirkas nebegalėtų. Liepos 25 dieną, 10 val, cirko „Vip“ vadovas Mykolas Zobovas turėjo atvykti į Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl jam skirtos baudos. Deja, vyras nepasirodė.

Pajūryje gyvenantys bei atostogaujantys žmonės stebisi, kodėl į pliažus Palangoje su šunimis negalima, o jodinėti arkliais nedraudžiama. Esą šie paplūdimiuose ne tik teršia smėlį, vandenį, bet ir niokoja kopas. Žmonės baiminasi ir gyvūnų platinamų ligų. Palangos valdininkai pabrėžia, kad su gyvūnais ilsėtis ar pramogauti paplūdimyje galima tik vienoje, tam skirtoje vietoje. Palangos Birutės parko paplūdimys puošiasi mėlynąją vėliava.

Netoli Šventosios, Monciškėse, atostogaujanti vilniečių šeima pateko į itin nemalonią situaciją. Poilsui pajūryje trukdė be pavadėlių paplūdimiuose laisvai bėgiojantys šunys. Kai kurie jų užpuolė smėlyje žaidusius vaikus, tačiau šunų šeimininkai nė neketino augintinių drausminti.

Internete pasklidus informacijai, kad cirko „VIP“ pasirodymuose alinama meška, jos šeimininkas, gyvūnų dresuotojas Mykolas Zobovas tv3.lt žurnalistus pakvietė į jo vadovaujamo cirko užkulisius. Vyras žadėjo parodyti, kur ir kokiomis sąlygomis laikoma meška. Žurnalistų vizitui M. Zobovas turėjo laiko pasiruošti. Likus dienai iki susitikimo, telefonu jis žadėjo parodyti, kur cirko gastrolių metu Klaipėdoje, laikomi gyvūnai.  Cirkas uostamiestyje įsikūręs netoli naujojo baseino.

Klaipėdoje, Alksnynės gatvės gyventojai pamatė šokiruojantį vaizdą – daugybę išmestų, galimai jau panaudotų švirkštų. Pastarieji priskiriami pavojingoms atliekoms, tad mesti juos į šiukšlių konteinerius negalima. Tačiau kaip atsikratyti panaudotais švirkštais neaišku. Tam numatytos tvarkos  nėra, bet baudos už netinkamai išmestus švirkštus gresia.

Klaipėdiečiai šalia daugiabučio aptiko neaiškios kilmės, mėlynos spalvos granulių. Gyventojai įtaria, jog šios cheminės medžiagos - žiurknuodžiai, skirti nepageidaujamoms katėms ar šunims nuodyti. Sunerimo ir mažamečių tėvai: kas bus jei smalsus vaikas jų paragaus? „Naujakiemio gatvėje, prie 16 namo, pievoje ir ant šaligatvio primėtyta mėlynų granulių. Gali būti žiurknuodžiai, būkite budrūs, saugokite savo augintinius“, - socialiniame tinkle Facebook perspėjo klaipėdietė Aistė.

Lenktynės Palangoje – vienas populiariausių vasaros renginių, į pajūrį sukviečiantis ne tik lietuvius, bet ir užsienio turistus. Vietos verslininkai džiaugiasi, kad kurortas jau traška nuo žmonių srauto. Viešbučių užimtumas artėjant lenktynių savaitgaliui buvo 99 procentai. Nakvynės kaina juose, kaip reikiant ūgtelėjo. Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė tv3.lt teigė, kad situacija artėjant „Aurum 1006 km lenktynėms“ - puiki.

Klaidinga manyti, jog Palangoje vienintelė nemokama pramoga – maudynės jūroje. Turizmo specialistai sudarė ilgą sąrašą, ką šiame kurorte vasarą veikti šeimoms , neišleidžiant nė cento. Kaip vieną šio sezono naujieną Palangoje, turizmo ekspertai pristato apžvalgos aikštelę bažnyčios bokšte. Kiekvienas atvykęs į Palangą, gali pamatyti šį miestą ir paukščio skrydžio – 20 m aukščio. Teks pakilti į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokšte įrengtą apžvalgos aikštelę.

Poilsis Šventojoje pigesnis, ramesnis, tačiau ne kiekvienam. Mediniame namelyje nakvynę galima rasti ir už 5 Eur, tačiau apie tualetą, dušą į patalynės užvalkalus teks pamiršti. Tiesa, nakvynę galima rinktis ir prabangesniame viešbutyje. Čia nakvynė nuo 120 Eur. Šventosios verslininkai poilsiautojų skaičiumi nesiskundžia. Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė į Šventąją kviečia tuos, kurie tikisi ramaus poilsio ir gamtos.

Pristatyta Jūros šventės programa. Šiemet ji kaip niekad stilinga bei turtinga renginių. Joje ne tik pasaulinė premjera, bet ir menininkų iš Japonijos bei Vokietijos pasirodymai, Baltic Sail burlaiviai, įspūdingi koncertai, užburianti Teatro aikštė, kino skveras bei jau pamilti šokantys fontanai. Šventės dalyviai ners ne tik į muzikos, bet ir skonių jūrą. Renginių netruks net ir šventės išvakarėse.

Turizmo specialistai sako, jog vienas Lietuvos kurortų, jau dešimtį metų sėkmingai gyvuoja įveikęs sezoniškumo problemą. Verslininkams dėl poilsiautojų ir turistų galvos sukti nereikia nei vasarą, nei žiemą. Atvykę į Druskininkus žmonės pramogų ras bet kuriuo metų laiku. Tačiau kiek tai kainuos? Druskininkai jau prieš dešimtį metų sėkmingai įveikė sezoniškumo problemą. Vasarą daugiausiai čia lankosi svečiai iš užsienio, o pavasarį, rudenį ir žiemą – lietuviai.