Asta Laurinaitytė

Šiuo metu galima pastebėti vis daugiau ir daugiau žmonių besipuošiančių gintaru. Gintaras vertinamas ne tik dėl savo unikalumo, bet ir dėl įvairių gydomųjų savybių, o „Amber boutique“ pardavimų vadovė Jurgita Baltramonaitienė sako, kad gintaras nuo seno žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Sakoma, kad delčia – puikus metas didelėms permainoms. Siūloma pakeisti darbą, gyvenamąją vietą ar net gyvenimo partnerį. Astrologė Vaiva Budraitytė sako, kad šis metas ypač palankus nepageidaujamų svečių atsikratymui. Anot astrologės, delčia simbolizuoja mažėjimą: „Delčios metu patariama atsikratyti svorio, ligos, palankus metas operacijoms. Taigi, delčios metu patariama atsikratyti visko, ko nepavykdavo atsikratyti seniau.

Gruzdiškių kaime, Raseinių rajone liepos 31-ąją dieną Mindaugas Kleišmantas užfiksavo neįtikėtino grožio grėsmingą kadrą. Hidrometeorologijos ir aplinkotyros specialybes įgijęs vyras sako, kad šiam reiškiniui nėra tikslaus lietuviško pavadinimo. „Tai yra kamuolinio lietaus debesies padas/pagrindas/šerdis – galima įvardinti visaip, nes lietuvių kalboje aiškaus termino nėra. Angliškai meteorologai tiesiog sako „base““, – pasakoja orų entuziastas.

Tikriausiai dauguma žmonių yra nors kartą patyrę bitės įgėlimą. Šio gyvūno įgėlimo nereikėtų bijoti, nes žmogui, neturinčiam alergijos, jis visai pavojingas, tačiau turintiems alergiją, toks nekaltas įgėlimas gali baigtis tragiškai. Kauno rajono GMPS pasidalino alergiško bičių įgėlimams žmogaus istorija, kuri tik dėl asmens sąmoningumo baigėsi laimingai. Vyras sako, kad savo istorija dalinasi todėl, nes tikisi, kad ji gali kam nors pagelbėti ateityje.

Didelės sėkmės sulaukusią, vestuvėse ir krikštynose dainuojančią Gabiją Kardauskaitę daina lydi nuo pat mažų dienų, o pati mergina sako, kad visada buvo artistiška ir troško būti matoma. Gabija pasakoja, kad pradėjo dainuoti dar būdama visai maža, norėjo, kad žmonės jos klausytųsi ir atkreiptų dėmesį. „Pamenu, kai su kiemo draugėmis rengdavome dainų ir šokių pasirodymus, kuriuos vėliau rodydavome tėvams. O rimčiau dainuoti pradėjau, kai pradėjau lankyti muzikos mokyklą“, – prisimena Gabija.

Ši šiluma džiuginanti vasara vis nesiliauja stebinusi. Šiaulių rajone buvo užfiksuotas neįtikėtinas vaizdo įrašas, kuriame siaučia grėsmingas viesulas. LHMT Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė teigia, kad iš sinoptikų buvo gautas pranešimas apie šį reiškinį, tad gali patvirtinti, kad toks viesulas tikrai buvo. „Konvekcijai sąlygos buvo tikrai labai geros, buvo didelis nepastovumas.

Jauniausia Lietuvos olimpinės rinktinės narė, jaunimo olimpinių žaidynių prizininkė ir Europos jaunimo čempionė Kotryna Teterevkova sako, kad plaukimas – neatsiejama jos asmenybės dalis. K. Teterevkova pateko į olimpinių žaidynių pusfinalį užfiksavusi savo asmeninį rekordą, mergina įveikė distanciją per 1:06.82 min. Galutinėje įskaitoje lietuvė sportininkė užėmė 15-ąją vietą.

Dažnai ramų poilsį gamtoje sutrukdo kraujasiurbiai uodai. Laimė, kad dabar turime be galo daug apsisaugojimo priemonių, o viena iš jų – apyrankės nuo uodų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamų ligų specialistės entomologės Mildos Žygutienės klausiame, ar šios apyrankės tikrai veiksmingos? Šių apyrankių beveik nebeįmanoma nusipirkti, nes viskas išparduota.

Lietuvos sporto pasaulyje sužibo nauja žvaigždė – Taline vykusiame Europos jaunimo iki 20 metų lengvosios atletikos čempionate aštuoniolikmetis Mykolas Alekna iškovojo aukso medalį. M. Alekna neslepia, kad pradėti mėtyti diską patarė daugybę įsimintinų pergalių iškovojęs tėtis Virgilijus Alekna. Jauniausiojo V. Aleknos sūnaus rezultatas – antras per visą jaunimo varžybų istoriją ir tai geriausias šio sezono rezultatas pasaulyje.

Kėdainiškė Lina Gudavičienė kreipiasi į geros valios žmones ir prašo jų padėti. Moters vyrui Kastyčiui Gudavičiui nustatytas žaibiškas hepatitas B, tad Lina prašo, kad žmonės nuvyktų į Kauno klinikų kraujo centrą ir paaukotų kraujo, grupė nesvarbi, nes kraujas bus išskaidytas. „Apie 70% vyro kepenų jau yra pažeisti, situacija tikrai labai bloga, vyras stebimas reanimacijoje.

Suomijoje gyvenanti Kristina Tuhola sugalvojo, kad iš senų sijų, lentų ir langų reikėtų pastatyti savo dukroms tokį namelį, apie kokį svajoja daugelis pasaulio vaikų. Moteris tv3.lt portalui pasakoja, kad dukros nameliu rūpinasi it tikros šeimininkės, o kitų veiklų paprasčiausiai nebereikia. Kristina sako, kad šio namelio statybos įvyko neplanuotai, kai šeima grįžusi iš Amerikos į Suomiją laikinai apsigyveno, vyro giminei priklausančiame, vasarnamyje prie ežero.

Kartais sunku suprasti, kaip žmogus gali visą savo gyvenimą paskirti kitiems, nelaukdamas už tai jokio atlygio. Būtent toks žmogus ir yra Vydmantų parapijos klebonas ir Telšių vyskupijos jaunimo centro vadovas kun. Karolis Petravičius, kuriam, pradėjus dirbti parapijoje, net teko nakvoti palapinėje.

Šią vasarą, Lietuvos orų entuziastai nenustoja dalintis įspūdingo grožio debesų nuotraukomis. Biržų rajone gyvenantis Aidas Survila su tv3.lt portalo skaitytojais dalinasi nuotrauka, kurioje galime pamatyti dar vieną gamtos stebuklą.

Liepa, tai liepžiedžių metas. Tikriausiai daugelis iš mūsų negali atsikvėpuoti nuostabaus jų kvapo žydėjimo metu. Tačiau dar tikrai ne visi žino, kaip panaudoti liepų žiedus sveikatos gerinimui. „Facebook“ puslapio „Mano žolelės“ įkūrėja Jolanta Sautens patars, kada žiedus reikėtų rinkti ir kaip juos panaudoti. „Aš labiausiai mėgstu liepžiedžių kvapą. Kai tik pajaučiu jį, tai ir kvėpuoju pilna krūtine. Manau, kad tas kvapas turi harmonizuojantį, nuotaiką keliantį poveikį, jis unikalus.

Liepos 16 diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia, dar kitaip ši diena vadinama Škaplierine arba prapjovomis. Seniau, šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo paragauti savo šeimai. Etnologas Libertas Klimka sako, kad ši šventė yra religinė, nes Lietuvoje įvedus krikščionybę, šią dieną pradėta šlovinti Šv. Mergelė Marija. Liaudyje paplito tikėjimas, kad būtent šią dieną Mergelė Marija išvaduoja sielas iš skaistyklos.

Pajūryje besiilsintys lietuviai skundžiasi neįtikėtinu kiekiu vabzdžių. Kai kurie netgi bijo, kad pastarieji gali būti pavojingi sveikatai, tačiau Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad bijoti tikrai nėra ko, nes vabzdžiai tikrai nepavojingi, o jų kiekis nėra išskirtinis. Ekologas sako, kad vabzdžiai jo nei kiek nestebina: „Jeigu gamtos nenuodijame pesticidais – tai natūralu, kad pajūryje yra vabzdžių.

Nors vestuvių sezonas jau įsibėgėjo, daugeliui vis dar kyla klausimų dėl  COVID-19 pandemijos metu taikomų reikalavimų. Be to, žmonėms rūpi, ką dovanoti jauniesiems ir kaip vestuvių šventėje kovoti su karščiu. Vedybų planuoja Teresa Ulozienė atsakys į visus rūpimus klausimus ir atskleis keletą naudingų patarimų.

Nors pajūryje dirbantys gelbėtojai įspėja, kad Baltijos jūra labai pavojinga ir joje maudytis tikrai nėra saugu, kai kurie žmonės, kankinami Lietuvoje vyraujančių karščių, į šiuos įspėjus numoja ranka. Laimė, kad yra tokių žmonių kaip Vytautas Eidukevičius, kuris pamatęs skęstančią moterį iškart puolė į pagalbą. Įspėjo mergaitės V. Eidukevičius pasakoja, kad leido laiką netoli kranto, kai dvi mergaitės jam pasakė, jog viena senyvo amžiaus moteris nuėjo maudytis ir jau ilgą laiką nesugrįžta.

Karantino metu daugelis iš mūsų susigalvojo įvairiausių naujų veiklų namuose. Kai kurie žmonės pradėjo žiūrėti daugiau filmų, užsiėmė sportu ar paprasčiausiai skyrė daugiau laiko artimiesiems. Tačiau 29-erių metų grafikos dizainerei ir „Facebook“ puslapio „Iškritę iš mėnulio“ įkūrėjai Miglei Pužaitei, nauju hobiu tapo itin realistiškų tortų kepimas.

Žmogaus gimimas nuo seniausių laikų buvo apipintas paslaptimis, ritualais ir prietarais. Tačiau šių dienų civilizuotame pasaulyje, kai moterys gimdyti dažniausiai vyksta į ligoninę, nauja gyvybė į pasaulį atkeliauja prižiūrint kompetentingiems specialistams, o greta gimdyvės neretais atvejais būna ir artimieji, apie gimdymo potyrius ir aplinką kalbama vis atviriau. Deja, kartais iš medicinos įstaigos moterys išeina nešinos ne tik kūdikiu, bet ir neigiama patirtimi bei nuoskaudomis.

Vasaros metu neretai pamirštame tinkamai apsisaugoti, neįvertiname kaitrios saulės stiprumo ir nukenčiame – nudegame saulėje. VUL Santaros klinikų gydytoja dermatovenerologė, projekto „Odos akademija“ koordinatorė Iveta Gylienė pataria, kaip reikėtų tinkamai apsisaugoti save ir vaikus, kaip atpažinti nudegimo laipsnį ir kokių priemonių imtis. Nudegimo laipsnis Pirmiausia, vertėtų atpažinti nudegimo laipsnį, kad žinotume ar galime gydytis patys namuose, ar turėtume kreiptis į gydytojus.

Mėnulio jaunatis yra ypatingas laikas, kuomet mėnulis atsiduria prie pat saulės, o iš Žemės jo beveik neįmanoma matyti. Anot astrologės Vaivos Budraitytės, ši mėnulio fazė ypatinga ir tuo, kad palaiko bet kokias naujas pradžias, naujus darbus, užsiėmimus. Ką simbolizuoja? „Jaunatis – tai didžiausio augimo metas. Jaunaties metu reikia sodinti, persodinti, sėti įvairiausius augalus“, – sako astrologė.

Vasara – tai puikus metas praleisti daugiau laiko gamtoje. Tačiau reikėtų išlikti budriems, kadangi padidėja tikimybė užsikrėsti kai kuriomis infekcinėmis ligomis. ULAC specialistės Joana Korabliovienė ir Aušra Bartulienė papasakos apie dažniausiai pasitaikančias ligas ir kaip reikėtų tinkamai apsisaugoti vasaros metu.

Grybavimas – tai ne vienam lietuviui geriausias būdas atsipalaiduoti, pasimėgauti gamta, pamiršti kankinančius rūpesčius. Kai kurie, nors ir nemėgsta grybauti, traukia į miškus dėl didelės meilės patiekalams iš grybų. Kaip bebūtų, lietuvaičiai miško gėrybes renka ir dalinasi gausaus grybų derliaus nuotraukomis. Dalinasi patarimais Skaitytoja Jurga Paukštytė, kuri grybavo Švenčionių rajone, tikslios grybavimo vietos išduoti neskuba: „Tikslios vietos išduoti negaliu – tai grybautojo paslaptis.

Lietuvą kankinant karščiams gamtos stichijos vis nesiliauja stebinti. Šilalės rajone gyvenančiai Akvilei Beinoriūtei pavyko užfiksuoti pavojingus ir tuo pat metu žavinčius viesulus. Mergina sako, kad visada svajojo gyvai pamatyti viesulą, tačiau, kai juos pamatė netgi du, šiek tiek išsigando. Danguje viesulai sukosi apie 10 min., galiausiai liko tik vienas, kurį buvo galima matyti dar 5 min. Laimė, viesulai žemės taip ir nepasiekė, jų šokį buvo galima išvysti tik danguje.

Įsibėgėjus vasarai, miško gėrybių rinkėjai suskumba ieškoti pirmųjų grybų. Jau birželio mėnesį galima atrasti ir ne taip plačiai žinomą grybą – poniabudę. Sklinda kalbos, kad šis grybas pasižymi įvairiausiomis gydomosiomis savybėmis, tačiau gamtininkas Almantas Kulbis neskuba sutikti su tokia nuomone. Seniau, pavyzdžiui Viduramžiais, šis grybas buvo šlovinamas, apipintas mistika, nes buvo naudojamas įvairioms burtininkų ir raganų apeigoms.

Tikriausiai neįmanoma nesižavėti įspūdingu levandų mėlynumu ir kvapu. Prieš 10 metų šiuo prieskoniniu ir vaistiniu augalu susidomėjo ir Loreta Zajankauskienė, kuri dabar jau gali pasigirti įstabiu levandų lauku ir netgi kiekvienais metais Kurdimakščių kaime organizuojamu „Levandų festivaliu“. O kaip gi viskas prasidėjo? Loreta pradėjo auginti levandas dar 2011 metais, bet tai netapo jos pagrindiniu užsiėmimu.

Tikriausiai kiekvienas lietuvis apibūdintų mėgstamo šakočio skonį skirtingai. Vieniems gardesni kieti šakočiai, kiti ieško tik minkštų. Trečius žavi smulkūs ragiukai, ketvirti  tikisi storų. Tačiau jeigu norime paragauti tikro, senoviško šakočio, privalome kreiptis į Jolantą Šiugždienę, gyvenančią Vilkaviškio rajone, Žynių kaime, kurios šakočiai jau tapo žinomi visoje Lietuvoje ir net yra pelnę aukso medalį parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ 2020 metais.

Vasarai įsibėgėjus dauguma mėgstančių gamtą lietuvių skuba į miškus ne tik pakvėpuoti grynu oru ar prisirinkti grybų, bet ir prisiuogauti mėlynių, kurių sezono pradžia jau galime džiaugtis. Rinkti nedideles uogas – sunkus ir varginantis darbas, tad kai kurie žmonės gudrauja ir naudoja Lietuvoje draudžiamą įrankį, liaudiškai vadinamą „šukomis“. Gamtininkas Almantas Kulbis sako, kad tokių įrankių naudojimas gali gadinti uogynus.

Pilnatis – mitais ir legendomis apipintas metas. Anot astrologės Vaivos Budraitytės, pilnatis kiekvieną žmogų veikia skirtingai ir negalima sakyti, kad jos efektas visuomet neigiamas. Tačiau yra tam tikros taisyklės, kurias patartina žinoti pilnaties metu. Astrologė sako, kad ši pilnatis nėra pavojinga, kadangi dabar nėra užtemimų. „Pilnatis pavojinga, pavyzdžiui, penktadienį 13 dieną arba tuomet, kai yra užtemimai. Dabar dienos ilgos, tad ir bijoti nėra ko“, – sako V. Budraitytė.

Kartais į sunkias ir liūdnas situacijas reikia pažvelgti su humoru ir tai visai nereiškia, kad nesuprantame jų rimtumo. Prasidėjus masinei vakcinacijai, Ieva Karsabutaitė nusprendė pasinaudoti proga ir sukurti originalią gimtadienio dovaną savo tetai. Moteris sako, kad panašią idėją pamatė užsienietiškame interneto puslapyje ir nusprendė, kad būtų labai įdomi ir kitokia dovana. Kadangi moters teta dar nebuvo pasiskiepijusi, Ieva pagalvojo, kad gali padovanoti netikrą vakciną vyno butelyje.

Tikriausiai ne vienas lietuvis vaikystėje girdėjo pasakymą „neik į vandenį, nes įtrauks varlė“. Galbūt todėl ir įprasta manyti, kad varlės tai nemalonus, grėsmę keliantis gyvūnas. Kai kurie žmonės netgi sako, kad turi barachtofobiją – varlių baimę. Šakių rajone, Lukšiuose gyvenanti „Varlių namelio“ įkūrėja Reda Pečiulienė-Šilingė sako, kad negali sutikti su tokia nuomone, nes varlė jai – pats mieliausias gyvūnas. „Meilė varlėms atėjo ne šiaip sau, ji man tikriausiai įgimta“, – sako moteris.

Joninių išvakarėse, po Lietuvą kamavusių karščių, prasidėjo audros, kurios nors ir baugina, bet kiekvieną vasarą pribloškia stulbinančiais vaizdais. Įspūdingą kadrą Alytuje pasisekė užfiksuoti fotografui Mantui Žiličiui, kuriam pavyko sėkmingai pabėgti nuo viską griaunančio audros debesies. „Monstras virš Alytaus...Su savim besinešantis didžiulius vėjus, lietų, krušą ir šimtus žaibų per minutę.

Vasara tai tobulas metas praleisti daugiau laiko gamtoje, pasisemti įkvėpimo ir sveikatos. Gamta mus apdovanoja ne tik savo grožiu, bet ir natūraliais vaistais, kurių naudą puikiai išmano vaistininkas-žolininkas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas. Dažniausiai pasijutę blogai pirmiausia griebiamės vaistų ir visiškai nesusimąstome, kad gamta mus apdovanojo naudingais augalais, kurie yra ne tik nemokami, bet dar ir auga visai šalia mūsų, miškuose ir pievose.

Kad išvystume stebuklą, kartais tiesiog pakanka pakelti akis į viršų. Būtent taip ir padarė Jurbarko rajone gyvenanti Jurgita Baltrušaitienė, kuriai pavyko užfiksuoti neįtikėtino grožio kadrus. Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas sako, kad tokie debesys susidaro dėl labai karšto ir tropinio oro, kai vyksta labai intensyvus garavimas, tad galima sakyti, kad nuotraukose matome Lietuvą varginančio karšto oro ir stipraus garavimo pasekmę.

Į pajūrį vykstame atsipalaiduoti, pailsėti nuo darbų, pasikaitinti saulėje ir, žinoma, pasimaudyti Baltijos jūroje. Tačiau, kol mes ilsimės, gelbėtojai dirba išsijuosę. Jiems tai ne pramogų vieta, o pavojinga zona, kurios grėsmių dažnai neįvertiname.

Nenumaldomo karščio bangai pasiekus Lietuvą daugelis skundžiasi, kad išsimiegoti tapo beveik neįmanoma. Žmonės išbando keisčiausius būdus bandydami išvengti perkaitimo: deda pagalves į šaldytuvus, miega šlapiais plaukais, purkštuku drėkina patalynę, o kai kurie netgi užšaldo patalynę šaldiklyje. Ar šie būdai iš tiesų padeda, o gal tai tik mitai? Miego trenerė Agnė Rudžianskaitė sako, kad tai visai ne mitai, o netgi labai veiksmingos priemonės.

Raguoti meškai, liūtas, povas ir papūgai. Keistų rūbų spinta, stebuklinga kėdė bei tortas iš sandarinimo putų. Galbūt vieniems tai skamba keistai, o kitus nukelia į vaikystę, į pasaką „Pepė Ilgakojinė“, sukurtą žymios švedų rašytojos Astridos Lindgren.

Žydintis ir spalvingas balkonas – beveik kiekvieno miestiečio svajonė. Juk daug maloniau leisti šiltus vasaros vakarus ar gaivinančius rytus žiedų apsuptyje. Tačiau tokia prabanga gali mėgautis ne kiekvienas, nes augindami balkone gėles žmonės daro daug klaidų. Daktarė Ingė Auželienė atskleidžia, kokias klaidas daro gėlių augintojai. Pirmiausia, anot ekspertės, žmonės pasirenka augalus, kurie yra netinkami auginti jų balkone.

Įsibėgėjus vasaros sezonui ir prasidėjus karštiems orams daugelis Lietuvos gyventojų patraukia Baltijos jūros link. Tačiau mėgaudamiesi atostogomis turėtume nepamiršti, kad taip, kaip saugomės nuo svilinančios vasaros saulės, reikia saugotis ir pavojų, tykančių vandenyje.

Tikriausiai visiems augintinių šeimininkams su savo keturkojais bičiuliais patinka leisti ilgas, saulėtas vasaros dienas lauke. Tačiau „TV pagalbos" veterinaras Paulius Morkūnas įspėja: karšti orai gali sukelti didelį pavojų jūsų augintiniui. Kartu su veterinaru papasakosime, kaip išvengti vasarą gresiančių pavojų, kaip tinkamai pasirūpinti savo augintiniu ir ką daryti, jeigu gyvūnas perkaito.