Andresa Repšytė

Toliau į Lietuvą plūstanti nelegalių migrantų banga iš Baltarusijos – iššūkis ne tik tarnyboms, bet ir pabėgėlius priglaudusioms pasienio savivaldybėms. Savivaldybių atstovų teigimu, nors migrantus glaudžia jau ne pirmą savaitę, tačiau išlieka daug neatsakytų klausimų. Labiausiai ramybės neduoda maitinimo kompensavimo tvarka.

Vakcinų trūkumo nuo COVID-19 šalyje kurį laiką šalyje nėra. Skiepų tempams sulėtėjus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir savivaldybės sprendžia, kaip pritraukti norinčiuosius pasiskiepyti. Jie raginami loterijomis, skrajutėmis, skambiais pasisakymais, važiavimais tiesiai į namus. Daugelyje šalies vietų pasiskiepyti galima be išankstinės registracijos.

Neteisėtų migrantų banga iš Baltarusijos toliau keliauja į Lietuvą. Ne mažą pabėgėlių skaičių priglaudusių pasienio savivaldybių atstovai pasakoja, kad teritorijų gyventojai, kuriose yra apgyventi pabėgėliai, jaučiasi itin sunerimę, nes nebuvo pasiruošę savo kaimynystėje sutikti kitataučius. Visgi, nors ir keisto migrantų elgesio jie nepastebi, tačiau tikisi, kad migrantai greitu metu bus perkelti į kitas vietas.

 Nelegalūs migrantai iš Baltarusijos pasienio toliau plūsta į Lietuvą. Valstybės apsaugos tarnyba (VSAT) informuoja, kad daugiausia pabėgėlių – iraniečiai, jų – beveik tūkstantis. Siekiant pažaboti migrantų krizę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išvyko susitikti su Irako užsienio reikalų ministru Fuadu Husseinu. Sutarta ieškoti bendradarbiavimo galimybių siekiant pažaboti nelegalią migraciją.

Ketvirtadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Didžiausias procentas abiturientų išlaikė chemijos egzaminą, mažiausias – matematikos. Pastebima, kad visų valstybinių egzaminų rezultatai labiausiai išsiskiria padidėjusiais aukščiausiais – šimto balų – įvertinimais.

Kasdien į Lietuvą plūstančių nelegalių migrantų iš Baltarusijos skaičiui augant, tampa vis didesnis iššūkis tarnyboms surasti, kur juos apgyvendinti. Didžiausias krūvis tenka pasienio savivaldybėms, nes tik kelios šalies savivaldybės atsiliepė į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) prašymą padėti joms ir suteikti patalpas apgyvendinti migrantus. Tačiau sutikusių savivaldybių gyventojai tam priešinasi ir renka parašus – reikalauja nepriimti migrantų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį išplatino pranešimą, kuriame nurodo, jog visos valstybės privalo užtikrinti tos pačios lyties santykių įteisinimą. Jame pabrėžiama, kad dauguma negali spręsti mažumos teisių klausimų. Su tuo sutinka ir Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Komentuodama EŽTT sprendimą, B. Sabatauskaitė teigia, kad Lietuva privalo numatyti tam tikras nuostatas, kurios užtikrintų visų asmenų teisių apsaugą.

Lietuvos šeimų sąjūdis surengė dar vieną – trečiąjį protestą. Sekmadienį 150 žmonių protestavo ne dėl Partnerystės įstatymo ar Stambulo konvencijos, bet dėl į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai plūstančių migrantų. Naujienų portalo tv3.lt kalbintas komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas neabejoja – šiuo protestu „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai siekia išlaikyti savo judėjimą.

Per Baltarusijos pasienį toliau plūstant neteisėtiems migrantams Seimas neeilinės sesijos metu planuoja priimti pataisas, kurios sutrumpintų prieglobsčio prašymo procedūras iki dešimties dienų. Nesutinkantys su Vyriausybės sprendimais valdant migrantų krizę ir reikalaujantys nebepriimti pabėgėlių organizuoja mitingus. Reikalaujama pabėgėlius uždaryti į Lukiškes.

Lietuvą užklupusiai pabėgėlių iš Baltarusijos krizei – dešimt dienų. Per šį trumpą laiką buvo sumušti visi rekordai – nelegalių migrantų sulaikyta 20 kartų daugiau nei per visus praėjusius metus. Pranešama, kad juos išsiųsti į jų kilmės šalis Vidaus reikalų ministerija (VRM) turi du variantus. Taip pat žinoma dalis informacijos, kaip organizuojami pabėgėlių patekimo į Lietuvą procesai.

Sulaikomų nelegalių migrantų iš Baltarusijos skaičiai po truputį mažėja, tačiau problema išlieka opi. Ne tik pasienio, bet ir kitų Lietuvos savivaldybių atstovai teigia, kad komunikacijos iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir kitų institucijų trūksta. Merai nežinioje – sprendimai paskelbiami anksčiau nei su jais savivaldybes kažkas supažindina.

Nelegaliems migrantams užplūdus šalį Vyriausybė imasi sprendimų – statys spygliuotą tvorą su Baltarusija, griežtins įstatymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų teisėmis Lietuvoje. Taip pat norima, kad pabėgėliams būtų uždrausta laisvai judėti po šalies teritoriją. Šiais pakeitimais siekiama iki 10 dienų sutrumpinti migracijos procedūras.

Apie spragas švietimo srityje kalbama nuolat, todėl dabar yra rengiamas nacionalinis partijų susitarimas, kuris užtikrintų progreso vykdymą šioje srityje iki 2030-ųjų. Socialdemokratų partijos nariai išskyrė dalykus, į kuriuos privaloma atsižvelgti ruošiant dokumentą. Vienas iš jų – privačių mokyklų ir darželių privilegijų panaikinimas.

Kasdien pasienio pareigūnams sulaikant didelius pabėgėlių skaičius iš Baltarusijos, gyventojai gyvena baimėje – tenka ir patiems nelegalius migrantus sutikti miškuose. Kapčiamiestyje sutinkami pabėgėliai apsimeta turistais, miestelio bendruomenė ragina apie juos pranešti pareigūnams. Ne mažiau raminanti situacija ir dėl jau apgyvendintų migrantų – baiminamasi dėl tokių kaimynų, prašoma sustiprinti policijos pajėgas.

Praėjusį ketvirtadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius su šalies prezidento Gitano Nausėdos patarėjais aptarė Partnerystės įstatymą. Nors su pačiu prezidentu parlamentarui susitikti nepavyko, tačiau jo teigimu, dialogą su patarėjais užmezgė. Ekspertai prezidento pasirinkimą pačiam nesusitikti su T. V. Raskevičiumi kritikuoja, nes esą laiko, kaip pasikelti reitingus, G. Nausėda atranda.

Pirmadienį sostinėje pristatytas naujas vakcinavimo punktas – Lukiškių aikštėje buvusioje testavimo vietoje. Po apsilankymo punktė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo, kad visi norintys jau pasiskiepijo, todėl reikia keisti skiepijimo taktiką. Pradėjus plisti Delta atmainai, R. Šimašiaus teigimu, didžiausias iššūkis ir būtinybė – paskiepyti kuo didesnę judriausią visuomenės dalį.

Pasienio su Baltarusija savivaldybės teigia nebeturinčios daugiau vietų priimti nelegaliai Lietuvos sieną kirtusių migrantų. Ne viena jų savo patalpose glaudžia nuo keliasdešimties iki pusantro šimto migrantų, todėl ragina ir kitas šalies savivaldybes pasidalinant našta daryti tą patį.  Pirmadienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius žurnalistams komentavo apie šalį neraminančią pabėgėlių situaciją.

Beveik aštuonis mėnesius Lietuvoje trukęs karantinas liepos 1-ąją dieną baigėsi. Šalyje išlieka ekstremalioji padėtis, tačiau pašalinus kai kuriuos ribojimus žmonės gali gyventi laisviau. Epidemiologai, palyginę pirmąją ir antrąją COVID-19 pandemijos bangas ir abu karantino laikotarpius, negaili kritikos abiem Vyriausybėms. Ekspertai taip pat neabejoja, kad žmonės nuo pat pradžių buvo klaidinami, o valdžios priimtus sprendimus prilygina savam dviračio išradinėjimui.

Pastarąją parą Valstybės sienos apsaugos tarnyba  (VSAT) sulaikė rekordinį skaičių – 150 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Sulaikyti migrantai sieną kirto penkiose savivaldybėse, daugiausia – Druskininkuose. Po šio įvykio ekstremalių situacijų operacijų centras pateikė siūlymą Vidaus reikalų ministerijai (VRM) paskelbti ekstremalią situaciją valstybės lygiu.

Pastarąją parą Valstybės sienos apsaugos tarnyba  (VSAT) sulaikė rekordinį skaičių – 150 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Dauguma iš šių neteisėtų migrantų jau pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. VSAT praneša, kad kai kurių sulaikytų užsieniečių  tapatybės dar nenustatytos.

Ekspertai įspėja apie viešojoje erdvėje sutinkamą jokiais moksliniais šaltiniais nepagrįstą, žmones klaidinančią informaciją apie skiepus ir žalą sveikatai. Sunerimę ir skiepų nauda neabejojantys gyventojai piktinasi, kad dezinformaciją skleidžiantys asmenys klaidinančias skrajutes neša jau tiesiai ir į pašto dėžutes.

VU TSPMI dėstytojas dr. Vilius Bartninkas teigia, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kone daugiausiai kalba apie šalies ateitį ir griebiasi vakarietiškajam pasauliui įprastų idėjų. Išanalizavęs seną konservatorių tikslą „Lietuva 2030“ jis dalinosi patarimais, kurie padėtų išvengti patekti į strateginio mąstymo duobę ateityje.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė viliasi kad žmonės supras valdžios funkcijas. Anot jos, valdžia ne pasyvi stebėtoja, bet įgalinanti žmones, bendruomenes, institucijas veikti ir išskleisti savo stiprybes. Vis dėlto premjerė pripažįsta, kad dalies gyventojų konservatizmo supratimas yra liūdinantis, nes jis – tai realistinis požiūris į pasaulį.

Valdantiesiems pateikus siūlymą Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, opozicija negaili kritikos. Jų teigimu, statuso suteikimas jokios papildomos garbės profesoriui nepridės, todėl siūlo paieškoti svarbesnių darbų.

Lietuvą skandalingais pasisakymais už tradicinę šeimą, siekiais nuversti valdančiuosius sudrebinęs „Šeimos gynimo maršas“ yra  aptarinėjamas iki šiol. Pirmadienį ryte surengtoje spaudos konferencijoje Petras Gražulis ir Šeimos gynimo maršo organizatoriai pranešė apie dar vieno mitingo datą ir iniciatyvą – siekį visiškai uždrausti bet kokią informaciją apie LGBT ir translytiškumą nepilnamečiams.

Praėjusią savaitę dainomis, vėliavos plevėsavimais ir skandalingais pasisakymais praūžęs tris dienas trukęs „Šeimos gynimo maršas“ yra aptariamas iki šiol.

Per Jonines – ne tik linksmybės. Birželio 23-24 dienomis ugniagesiams prie vandens telkinių teko nemenkai paplušėti – iš vandens ištraukė net keturis nuskendusius žmones. Pajūryje trims asmenims šventė vos nesibaigė tragiškai, tik per plauką išvengta nelaimės.

Poilsis su šeima prie ežero karštą vasaros dieną kartais apkarsta. Nėra, kur pasistatyti mašinos, o ir radus vietą – būtina pasitikrinti, ar joje statyti leidžiama. Kitu atveju – baudos. Vilniaus savivaldybė praneša, kad ir kokia chaotiška parkavimo situacija prie vandens telkinių, baudų neišvengia tik patys įžūliausieji. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Kristina, kuriai ramus poilsis prie ežero atsipirko bauda.

Šilti orai niekur iš Lietuvos nesitraukia, tačiau tropinius karščius jau šįvakar pakeis liūtys ir kruša. Sinoptikai neabejoja – Joninių naktį škvalo sulauksime daugelyje šalies vietovių.  PAGD prie VRM įspėjo gyventojus trumposiomis sms žinutėmis, kad šįvakar ir ateinančios nakties pradžioje Lietuvoje numatoma labai smarki audra: daug kur liūtys su perkūnija, kai kur lis smarkiai, kris kruša.

Darbuotojų blaivumo darbe problema Lietuvoje vis dar aktuali. Trečiadienį vykstančioje spaudos konferencijoje „Nauji duomenys apie (ne)blaivumą darbe Lietuvoje“ ekspertai pateikė naujausius duomenis šalyje remiantis 12 mln. blaivumo testų duomenų analize. Ištirta, kad į darbą ateina vidutiniškai tris kartus daugiau neblaivių darbuotojų. Spaudos konferencijoje dalyvauja: Prof. dr.

Prasidėjus alinantiems karščiams neišvengiama ir sveikatos sutrikimų. Šis oras, anot ekspertų, itin pavojingas sergantiems lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus asmenims. Skaičiuojama, kad per šį rekordiškai karštą savaitgalį 20 proc. padaugėjo skambučių į greitosios pagalbos centrus, iš jų – 5 dėl skendimų. Per šeštadienį ir sekmadienį Bendrojo pagalbos centro (BPC) duomenimis Lietuvoje buvo užregistruota 3698 pranešimai dėl pagalbos poreikio.

Pirmadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai lankėsi Užsieniečių registracijos centre Pabradėje ir įvertino, ar stichinės kaitros sąlygomis palapinių miestelyje yra užtikrinami baziniai humanitariniai poreikiai – higiena, maitinimas, apsauga ir kitos paslaugos. Pasak komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, vaizdas, kurį jis išvydo – šokiruojantis.

Nuo liepos mėnesio – pokyčiai socialinės apsaugos srityje. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, daugiau lėšų – vienišiems asmenims, ligos išmokos, didesnis dėmesys neįgaliesiems. Ketinama palengvinti neįgaliųjų integraciją į gyvenimą, opi problema – per pandemiją išaugęs nedarbas. Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žurnalistams pristatė pasikeitimus socialinės apsaugos srityje nuo liepos mėnesio.

Lietuvą pastarosiomis dienomis kepina kaitrūs saulės spinduliai ir daugiau nei 30 laipsnių karštis. Mūsų šalyje vyrauja ir tropinės naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau dvidešimties laipsnių, vargina nemiga, sunku kvėpuoti. Sinoptikai jau prakalbo, ko galima tikėtis per Jonines.

Šių metų sausio 1 dieną įsigaliojęs įsakymas, draudžiantis rūkyti daugiabučių balkonuose, regis, turi spragų. Norėdami išvengti baudų gyventojai rūko laiptinėse, kambariuose ir visas tas dvokas pro ventiliacijos angas pasklinda po kaimynų butus. Žmonės griebiasi už galvų – nežino, ką daryti –  draudimas atsisuko prieš juos pačius.

Birželio 15-18 dienomis vykęs  „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ mitingas ketvirtadienį trumpam buvo nukeltas prie prezidentūros. Protesto dalyvius pasitiko prezidento patarėjo Povilo Mačiulio kreipimąsis, kuris buvo palydėtas plojimais. Pasigirdo įvairių pastabų ir kritikos, apie tai penktadienį pakomentavo prezidento patarėjas P. Mačiulis. Anot jo, prezidentas su žmonėmis kalbėsis net ir tuomet, kai nuomonės išsiskirs.

Konstitucinio Teismo sprendimu tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl Liberalų sąjūdžio iniciatyva Seime registruotos dvi alternatyvios jos pataisos. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, tai turėtų įvykti jau netrukus. Šį klausimą aptarti kartu su savivaldybių atstovais ėmėsi prezidentas Gitanas Nausėda.

Vilniaus Šeškinės mikrorajono gyventojai griebiasi už galvų – nežino, ką daryti su nepjauta žole, nevežamomis šiukšlėmis. Jų teigimu, tokia aplinka sukelia diskomfortą, neleidžia pasidžiaugti vasara. Už aplinkos tvarką atsakingos bendrovės atstovai pastebi, kad šiemet kaip niekad greit auga žolė, o šiukšlės – neatsakingų žmonių.

Trečiadienį valstiečių tarybos posėdžio metu pranešta, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Tomas Tomilinas dėl vertybinių nuostatų pažeidimų atšauktas iš partinių postų. Politologai įsitikinę – „atšaukimo“ taktika „valstiečiams“ nepasiteisins. LVŽS tarybos posėdyje trečiadienį T. Tomilinas buvo atšauktas iš „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės socialinių reikalų ir darbo ministro pareigų.

Trečiadienį Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen Seimo opozicijos atstovai įteikė parašus dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nario Žygimanto Pavilionio atstatydinimo iš Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko posto po paviešinto pokalbio su Rusijos opozicijos apsišaukėliais. Anot frakcijos atstovų, jei politiks liks poste, jos atstovai pasitrauks iš URK.

Antradienį 8 val. ryto prasidėjo įspėjamasis „Didžiojo šeimos maršo“  trijų dienų mitingas, kurio metu protesto dalyviai reikalauja vykdyti dar anksčiau iškeltus jų reikalavimus.Tarp jų – nušalinti kai kuriuos Seimo narius.

Pabradėje per savaitgalį pastatytas palapinių miestelis neteisėtiems migrantams jau pradeda veikti. Planuojama, kad pirmieji migrantai palapinių miestelyje bus apgyvendinti pirmadienį vakare arba antradienį iki pietų.  VSAT Užsieniečių registracijos centro (URC) Pabradėje viršininkas Aleksandras Kislovas pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pristatė, kaip atrodys pradedantis veikti palapinių miestelis neteisėtiems migrantams.

Praėjusią savaitę startavus brandos egzaminų sesijai šį pirmadienį abiturientų laukė trečias išbandymas – anglų kalbos egzamino klausymo, skaitymo ir rašymo dalis. Pasak kalbintų dvyliktokų, egzaminas pasirodė sunkesnis nei pirmi du rašyti – lietuvių ir biologijos, tačiau neslepia, kad tikisi aukščiausių balų. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis šiemet anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą rinkosi laikyti 18,4 tūkst.

Dėl pandemijos daugiau nei metams atidėti kelionių planai tik paskatino jų laukimą. Ir nors per šiuos metus ypač išaugo turizmas Lietuvoje, kelionių agentūros pastebi ženkliai išaugusius pardavimus atostogoms užsienyje. Tiesa, kylančios kainos lietuvių negąsdina – už savaitės atostogas populiariausiuose Europos kurortuose nepagailima ir virš tūkstančio eurų.

Nuo šiol Lukiškių kalėjimas pradeda naują gyvenimą, kuriame įsikūrusi menininkų bendruomenė kvies vilniečius ir miesto svečius anksčiau žmones šiurpinusią vietą pamatyti kitu kampu – patekti į kūrybinę erdvę. Menininkai neabejoja, kad unikalią istoriją turintis pastatas bus pirmasis ne tik Europoje, bet ir pasaulyje – kalėjimas, kuriame vyks kultūriniai renginiai.

Nuo pirmadienio Lietuvoje jau galima išsiimti pirmuosius Europos Sąjungos (ES) žaliuosius sertifikatus, kurie nuo liepos 1 dienos leis lengviau keliauti tarp bendrijos ir Šengeno šalių. Lietuviams yra aktualus ne tik šis, bet ir Baltijos kelionių „burbulo“ klausimas, tačiau Sveikatos apsaugos viceministrė teigia, kad kurti Lietuvos, Latvijos ir Estijos „burbulą“ nebėra prasmės.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė savo antrąjį metinį pranešimą. Jame jis negailėjo kritikos valdantiesiems, sakydamas, kad jų sprendimuose pasigenda užtikrintumo, įsiklausymo į visuomenę, pabrėžia, kad tokiu metu labiausiai reikia tarpusavio pagalbos ir pasitikėjimo. Politologų teigimu, antrasis prezidento metinis pranešimas griežtesnis, tačiau abejoja, ar jis suvokia paminėtų problemų ištakas.

Pirmasis šių metų abiturientų išbandymas egzaminų sesijos metu buvo šį pirmadienį – dvyliktokai laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Pedagogai džiaugiasi, nes temos šiemet lengvesnės nei praėjusiais metais, tačiau neslepia, kad pasigedo aiškesnio jų suformulavimo. Bijoma, kad dalis mokinių galėjo ne taip suprasti temas.

Vilniuje pirmadienį prie „Litexpo“ vakcinacijos centro nutįso milžiniškos eilės, žmonės neslepia apmaudo. Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis Žukauskas pripažino, kad sprendimas kviesti žmones pasiankstinti „AstraZeneca“ vakcinos dozę yra klaida. Prie „Litexpo“ vakcinacijos centro kai kurie skiepo laukia jau po kelias valandas. Laukiantieji naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad karštyje stovėti sunku, jie jaučiasi pavargę.