Algirdas Bartkus

Šiame straipsnyje panagrinėsime socialinio draudimo problemas, pasitelkdami vieną radikalų pavyzdį. Pagrindinė šios dienos socialinio draudimo sistemos problema – šios sistemos biudžeto deficitas. Lengviausias būdas bent vienam mėnesiui panaikinti einamąjį deficitą – mažinti visas išmokas 25 proc., t.y. įvesti indeksavimo koeficientą visoms Sodros išmokoms, kuris būtų lygus 0.75. Vietoj vieno lito, Sodra išleistų 75 ct., bet kurioms savo išmokoms.

Kelintą kartą į viešąją erdvę pakliūnantis pasiūlymas Sodros išmokų dydį sieti su realiomis Sodros gaunamomis pajamomis yra trumparegis ir galintis padaryti didelę žalą Lietuvos ekonomikai. Ekonominiu požiūriu tai neefektyvus problemos sprendimo variantas, kuris didina infliaciją ekonomikos augimo laikotarpiais ir didina nedarbą ekonomikos nuosmukio laikotarpiais.

Jau pusė metų kaip socialinio draudimo biudžeto subalansavimo problemos kartas nuo karto iškyla į paviršių. Vėl ir vėl pasigirsta pasiūlymų mažinti socialinio draudimo išmokas. Prireikus tiksliai įvardinti kokias, siūlytojai dažniausiai nurodo motinystės išmokas arba senatvės pensijas. Priežastis, kodėl minimos būtent šios išmokos yra aiški, – būtent šiose išmokų rūšyse įvykę pasikeitimai išbalansavo socialinio draudimo sistemą. Pateiksiu keturis alternatyvius problemos sprendimo variantus.

Visuomenės senėjimas – gyventojų struktūros pokyčiai, kai daugėja pensinio amžiaus ir mažėja darbingo amžiaus gyventojų – neigiamai veikia socialinio draudimo biudžetą, t. y. mažėja įmokas mokančių ir daugėja išmokas gaunančių gyventojų skaičius. Šią savaitę spaudoje ir interneto dienraščiuose buvo diskutuojama apie tai, kaip galima būtų sumažinti neigiamą visuomenės senėjimo poveikį socialinio draudimo biudžetui.