Aleksandras Sytinas

Rusijos politologas Aleksandras Sytinas, daugelį metų dirbęs Kremliaus kuruojamame institute, ir puikiai žinantis visą vidaus virtuvę, tv3.lt skaitytojams pristato dabartinio prezidento Vladimiro Putino iškilimo ir įsitvirtinimo vienos iš galingiausių pasaulio valstybių valdžioje istoriją. Pirmąją teksto dalį, apie netikėtą „vaikėzo iš Peterburgo pavarčių“ atsiradimą valdžioje, galite skaityti paspaudę čia.

Rusijos politologas Aleksandras Sytinas, daugelį metų dirbęs Kremliaus kuruojamame institute, ir puikiai žinantis visą vidaus virtuvę, tv3.lt skaitytojams pristato dabartinio prezidento Vladimiro Putino iškilimo ir įsitvirtinimo vienos iš galingiausių pasaulio valstybių valdžioje istoriją. Pirmąją dalį, apie netikėtą „vaikėzo iš Peterburgo pavarčių“ atsiradimą valdžioje, galite skaityti paspaudę čia.

Vladimiro Putino režimas stojo į galutinę krizės stadiją. Ir, jeigu nenutiks kokių nors stebuklų, neįsitenkančių į racionalių įvykių ribas, tokių kaip naftos kainų šuolis, netikėtas sankcijų atšaukimas, migrantų „Europos užkariavimas“ ar JAV karas su Kinija, Rusijoje įsitvirtinusio politinio režimo krachas yra neišvengiamas. Šios „ekonominės apokalipsės“ prognozės išsipildymas gali tęstis nuo kelių mėnesių (2016-ųjų pavasario) iki 1,5-2 metų.

Šiais metais Rusija, greičiausiai, egzistuos vis stiprėjančiomis strateginės krizės ir, palyginti, stabilia „šios minutės taktika“. Ekonominę situaciją apžvelgiantys ekspertai yra linkę remtis dviem nuomonėmis. „Optimistinė“ vizija, kurią išsakė V. Inozemcevas, teigia, kad šalies ekonomika tyliai pūs toliau su daugiau ar mažiau lygiaverčiu BVP kritimu pora procentų per metus. Šis procesas išsitęs, anot eksperto, iki 2023 metų.

Kalbėti apie JAV ir Rusijos santykius metų perspektyvoje – gana sudėtingas užsiėmimas. Visų pirma, šiandien ne tik JAV ir Rusijos Federacijos, tačiau bet kuris kitas stambesnis tarptautinių santykių subjektas neturi aiškiai nubrėžtos strategijos, tuo labiau strateginių ir geopolitinių sprendimų algoritmo. Visų antra, Barackui Obamai tai paskutiniai metai Baltuosiuose Rūmuose.

Viename viešame ekspertų susitikime prieš kelis metus iš tuo metu pagrindinės „Ukrainos politikos specialistės“ T. Guzenskovos, įgavusios skandalingą žinomumą po šių eilučių autoriaus publikacijos „Nesėkmės anatomija“, nuskambėjo tokia tezė: „jūs netgi neįsivaizduojate, ką mes (Rusija) galime padaryti, siekiant išsaugoti savo pozicijas Ukrainoje. Iš tiesų niekas tyliame Rusijos strateginių tyrimų instituto kambaryje negalėjo įsivaizduoti, ko jie galėtų imtis.

Šiandien daugelis kalba, kad Kremliaus politika tęsia SSRS tradicijas. Tai tikslu tik pačia bendriausia prasme. Su visomis to sąnaudomis, SSRS politika turėjo savo logiką, kuri Vakarų pasaulio vertybių kontekste, nors ir sunkiai, tačiau galėjo būti vertinama.

Ar Rusija atsisakė planų susigrąžinti Baltijos šalis į savo glėbį? Kaip Rusijos žmonės ir valdžios elitas vertina Lietuvą? Šias ir kitas lietuviams mažai žinomas tiesas tv3.lt skaitytojams atskleidžia Ukrainos aneksijos planus kūrusio instituto buvęs darbuotojas, politologas Aleksandras Sytinas. Išskirti Lietuvą kaip atskirą Rusijos išorinės politikos kryptį yra ganėtinai sudėtinga. Tai susiję su keliais faktoriais.