Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė patvirtino, kad suaktyvėjęs grybavimo sezonas daugiau darbo duoda ir medikams.
„Situacija kiekvienais metais priklauso nuo grybavimo sezono, tačiau pacientų, kurie dėl suvalgytų grybų kreipiasi pagalbos, vis dar turime. Bet tai dažniau yra ne tikrieji apsinuodijimai nuodingais grybais, o negalavimai, susiję su paruošimu, laikymu ar tuo, kad grybai apskritai yra sunkiai virškinamas maistas“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo ji.
Ir valgomi grybai gali pridaryti didelių problemų
Pašnekovės pastebėjimu, gyventojai dažnai pažįsta grybus, tačiau pamiršta, kaip juos tinkamai laikyti arba kad tai nėra lengvai virškinamas maistas.
„Grybai būna geri, bet netinkamai vartojami – žmonės per ilgai laiko juos paruoštus arba palieka šilumoje, pavyzdžiui, balkone ar kambario temperatūroje, o vėliau suvalgo.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad grybai patys savaime yra sunkiai virškinami dėl juose esančio chitino. Situaciją dar labiau apsunkina šalia papildomai vartojamas riebus maistas – spirgai, grietinė, daug aliejaus.
Žmogui, turinčiam skrandžio ar kitų virškinimo sistemos sutrikimų, net ir visiškai valgomas grybas gali sukelti ryškių negalavimų“, – pastebėjo toksikologė.
„Grybai būna geri, bet netinkamai vartojami – žmonės per ilgai laiko juos paruoštus arba palieka šilumoje, pavyzdžiui, balkone ar kambario temperatūroje, o vėliau suvalgo.“
Ji įspėjo, kad neapdairiai vartojant grybus pasekmės gali būti labai įvairios. „Netinkamai laikomi ar paruošti valgomi grybai dažniausiai sukelia apsinuodijimui maistu būdingus simptomus – pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą ir viduriavimą.
Sunkiais atvejais dėl gausaus vėmimo ir viduriavimo gali išsivystyti dehidratacija ir kitos komplikacijos“, – sakė G. Mikulevičienė.
Pašnekovė prisiminė ir atvejus, kai apsinuodijimą sukėlė itin didelis valgomųjų grybų kiekis: „Pacientas kasdien suvalgydavo po gerą keptuvę žaliuokių (nors šios nėra priskirtos nuodingiems grybams), kol po kelių dienų atsirado rimtas raumenų ir inkstų sistemos pažeidimas. Tad net ir patys saugiausi grybai gali būti pavojingi vartojami netinkamais kiekiais.“
Pasekmės suvalgius nuodingų grybų – dramatiškos
Pasak G. Mikulevičienės, nors būtent nuodingų grybų supainiojimas su valgomaisiais yra retesnė, bet pati pavojingiausia situacija.
„To pasekmės gali būti liūdnos ir negrįžtamos. Kai kurie grybų toksinai gali pažeisti kepenis ir inkstus, o sunkiausiais atvejais apsinuodijimas gali baigtis mirtimi.
Ypač klastinga tai, kad rimtų apsinuodijimų simptomai ne visada prasideda iš karto, ir žmogus kreipiasi pagalbos jau praėjus nemažai laiko po grybų valgymo“, – konstatavo gydytoja.
Natūralu – nereiškia, kad nekenksminga
Paklausta, ar vis dar „ant bangos“ bandymas pagerinti sveikatą vartojant raudonąsias musmires, gydytoja konstatavo, kad ši „mada“, panašu, neatslūgo. Tiesa, sunkių pacientų į ligoninę dėl to beveik nebepakliūna.
„Pavojingų rūšių negalima bandyti atpažinti pagal vieną požymį ar vadovautis liaudiškais „patikrinimo“ metodais. Jei kyla nors menkiausia abejonė – grybo neimkite.“
„Iš socialiniuose tinkluose sklandančios informacijos matau, kad raudonųjų musmirių vartojimas įvairiais „sveikatinimosi“ tikslais vis dar populiari tendencija, nors tokių pacientų pastaruoju metu beveik nebepasitaiko.
Galbūt su tuo susiję Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento iniciatyva įvesti apribojimai dėl muscimolio ir iboteninės rūgšties turinčių produktų prekybos“, – svarstė pašnekovė.
Toksikologė įspėjo, kad musmirių vartojimas nėra saugus ar moksliškai pagrįstas gydymo būdas: „Natūrali kilmė nereiškia, kad medžiaga yra nekenksminga. Grybų veikliųjų medžiagų kiekis gali skirtis, todėl žmogus iš esmės negali tiksliai žinoti, kokią dozę suvartoja.
Žmonės kartais nuvertina riziką, nes internete randa daug nepatikrintos informacijos ir asmeninių „sėkmės istorijų“. Tačiau apsinuodijimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant virškinimo bei nervų sistemos sutrikimus. Todėl eksperimentuoti su nuodingais grybais sveikatos tikslais tikrai nereikėtų.“
Didžiausios klaidos renkant grybus
Paprašyta įvardyti dažniausias žmonių klaidas, kurios atveda į ligoninę ir net gali kainuoti gyvybę, gydytoja pabrėžė, kad pavojingiausia rinkti ir valgyti grybus, kurių žmogus nepažįsta šimtu procentų.
„Pavojingų rūšių negalima bandyti atpažinti pagal vieną požymį ar vadovautis liaudiškais „patikrinimo“ metodais. Jei kyla nors menkiausia abejonė – grybo neimkite.
Kita dažna klaida – manyti, kad užtenka grybą gerai išvirti ar iškepti ir jis taps saugus. Kai kurių grybų, pavyzdžiui, bobausių, pavojingos medžiagos gali būti pašalinamos tinkamai juos apdorojant, tačiau pavojingiausių nuodingų grybų toksinų nei virimas, nei kepimas, nei šaldymas nesunaikina.
Galiausiai, labai svarbi klaida yra delsimas kreiptis į medikus. Jei po neaiškių grybų valgymo prasideda stiprus viduriavimas, vėmimas ar bloga savijauta, nereikėtų laukti, kol simptomai praeis savaime. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytojus, kad įvertintų, ar tai yra nuodingo grybo sukelta pavojinga gyvybei būklė, ar tiesiog sunkus apsinuodijimas maistu“, – patarė G. Mikulevičienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
