Kaip naujienų portalui tv3.lt teigė Šeimos medicinos ekspertų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas, jau seniai įrodyta, kad toks laiko keitimas visiškai neduoda ekonominės naudos, o neigiama įtaka žmogaus organizmui yra akivaizdi.
„Šeimos gydytojai jau žino, kad pakeitus laiką sulauks daugiau pacientų, besiskundžiančių neurologiniais sutrikimais. Dalis pacientų kreipiasi dėl to, kad sunku užmigti, nesimiega, pabundama ne laiku, atsiranda širdies ritmo sutrikimų.
Nustatyta, kad pablogėja dėmesio koncentracija darbe, didėja užmaršumas ir pan. Iš esmės yra įrodyta, kad laiko sukimas į vieną ar kitą pusę yra nereikalingas ir žalingas“, – kalbėjo jis.
Pradeda kaupti miego skolą
Aiškindama, kodėl laiko pakeitimas kenkia, neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė visų pirma priminė, kad žmonių gyvenimui ir veiklai didelę įtaką turi trys laiko rodikliai – vidinis biologinis (cirkadinis), saulės (dienos ir nakties ritmo) ir socialinis, tai yra laikas, kada prasideda ir baigiasi darbas ar veikla mokykloje.
„Idealiu atveju visi šie trys laikrodžiai turėtų būti suderinti – tai užtikrintų geriausias sąlygas sveikatai, produktyvumui ir gerai nuotaikai. Žmogaus vidinis laikrodis yra reguliuojamas šviesos ir tamsos ciklo ir natūraliai turėtų atitikti saulės ritmą, tačiau šiais laikais dėl dirbtinės šviesos ir modernaus gyvenimo būdo žmonių vidinį laikrodį labiau reguliuoja socialinis laikrodis.
„Daugumai žmonių užtrunka kelias dienas ar net savaites prisiderinti prie naujo ritmo, tad visą tą laiką žmogus miega trumpiau ir kaupia miego skolą, neišsimiega“, – pastebi L. Bojarskaitė.
Kai saulės ritmas nesutampa su socialiniu ritmu, išsireguliuoja mūsų vidinis biologinis laikrodis, o tai siejama su prastesne fizine ir psichine sveikata. Laiko keitimai padidina šį laikrodžių nesuderinamumą ir dėl to kenkia sveikatai“, – įžvalgomis dalijosi miego tyrėja, knygos „300 klausimų ir atsakymų apie miegą“ autorė.
Kas nutinka pavasarį pasukus laikrodžius viena valanda į priekį? Pasak mokslininkės, taip tiesiog prarandame vieną valandą miego, nes mūsų organizmas taip greitai nepersiderina.
„Daugumai žmonių užtrunka kelias dienas ar net savaites prisiderinti prie naujo ritmo, tad visą tą laiką žmogus miega trumpiau ir kaupia miego skolą, neišsimiega“, – aiškino L. Bojarskaitė.
Pavasarinis laiko sukimas – rizikingesnis
Nors įprastą miegą sutrikdo tiek rudeninis, tiek pavasarinis laikrodžių sukimas, pastarąjį medikai įprastai įvardija kaip labiau rizikingą.
„Pasak tyrimų, vasaros laiko įvedimas siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Taip pat, vertinant sveikatos duomenis, pastebima, kad per pirmąsias 10 dienų po laikrodžio pakeitimo didėja svoris ir kraujyje nustatomi padidėję uždegiminių žymenų kiekiai“, – dėstė L. Bojarskaitė.
Pasak jos, pastebėta, kad žmonės lengvai prisitaiko prie rudens laiko pakeitimo, tačiau gerokai sunkiau prisitaiko prie vasaros laiko. Ypač sunku prie vasaros laiko priprasti vėlyvo chronotipo žmonėms, t. y. pelėdoms.
J. Kalibatas antrino, kad pagal vidinį žmogaus biologinį laikrodį veikia visos mūsų organizmo sistemos – jos aktyvuojamos arba slopinamos.
„Vasaros laiko įvedimas ypač kenksmingas, nes žmonėms reikia keltis anksčiau, o tai trikdo jų sveikatą. Tyrimai rodo, kad atsiranda daugiau migrenos priepuolių, epilepsijos priepuoliai pasunkėja ir padažnėja.
Net buvo atlikti tyrimai vienoje iš Dž. Britanijos ligoninių – buvo tiriama, kaip keičiasi medikų darbo kokybė, ir pasirodė, kad praktiškai savaitę po laiko įvedimo padaugėja medicininių klaidų.
Štai Kanadoje aiškintasi, kaip po laiko pasukimo kinta situacija kalnakasybos šachtose. Pasirodo, įvyksta daugiau avarijų, didėja nedarbingumo dienų skaičius“, – komentavo profesorius.
Pasak jo, japonų mokslininkas Joseph'as Takahashi dar 1997 m. rado cirkadinį geną, kuris reguliuoja cirkadinius ritmus. „Jis pabrėžia, kad bandymai keisti žmogaus biologinį laikrodį kenkia praktiškai visoms – širdies ir kraujagyslių, imuninei, endokrininei – sistemoms. Jo nuomone, laiko pasukimą jaučia kiekviena ląstelė. Mokslininkas padarė labai rimtą išvadą – laiko pakeitimas yra viena iš onkologinių susirgimų atsiradimo priežasčių“, – sakė J. Kalibatas.
Sprendimai dėl laiko sukimo įstrigo
Nors Europos Sąjunga svarstė panaikinti sezoninį laiko keitimą, galutiniai sprendimai europinėse institucijose yra užstrigę.
„Kodėl sunku susitarti dėl laiko Europoje? Problema ta, kad šiaurės šalys nori vieno laiko, pietinės – kito, tad niekaip nesusitariama. O tam, kad būtų priimtas sprendimas, reikia vieningo sutarimo.
Šis procesas užsitęsė ir, atrodo, niekaip nesibaigs, nepaisant to, kad medicinine prasme įrodyta, jog laiko kaitaliojimas turi labai neigiamą įtaką sveikatai“, – pastebėjo J. Kalibatas.
Jei nekeistume laiko, kurį palikti?
Jei laikrodžių sukimas būtų sustabdytas, kurį laiką pasilikti? Nors nemažai lietuvių pasisako, kad norėtų gyventi vasaros laiku, pasak L. Bojarskaitės, ne viena įtakinga miego medicinos institucija Europoje ir Amerikoje nurodo, kad vis tik geriausia būtų palikti žiemos laiką.
Manoma, kad būtent šis laikas yra arčiau žmogaus vidinio biologinio laikrodžio nei vasaros laikas, taigi ir mažiausiai kenkia žmogaus sveikatai.
Mokslininkė priminė, kad 2021 m. Europos Parlamente pritarta sezoninio laiko keitimo atsisakymui, o Meksika 2022 m. atsisakė vasaros laiko keitimo ir paliko žiemos laiką.
„Įvedus vasaros laiką, rytai tampa tamsesni, o vakarai šviesesni, o tai visiškai prieštarauja natūraliai mūsų organizmo biologijai, kuriai rytais reikia šviesos, o vakarais – tamsos. Pasirinkus žiemos laiką, žiemą rytais būtų daugiau šviesos, o vasarą – mažiau vakarinio apšvietimo.
Pasak ilgalaikių tyrimų, stebint žmonių sveikatą ir vertinant jų miegą bei įvairius biologinius rodiklius keletą mėnesių po laiko pakeitimo, organizmas blogai prisitaiko prie vasaros laiko, o vidinio laikrodžio išsiderinimas stebimas net keletą mėnesių po vasaros laiko įvedimo“, – aiškino L. Bojarskaitė.
J. Kalibatas dėl laiko pasirinkimo toks kategoriškas nebuvo – svarbiausia, kad būtų nustota jį kaitalioti.
„Lietuva buvo pripratusi prie vasaros laiko ir dauguma gyventojų nori vasaros laiko. Tai tikrai nebūtų bėda – pasilikti vasaros laiką, daug svarbiau, kad jo nekaitaliotume.
Žmogui susiformuoja įpročiai, kada keltis, kada gultis, o štai ateina diena, kai viskas sugriaunama. Tai nėra gerai. Galbūt jaunimas gali greičiau adaptuotis, bet kuo žmogus vyresnis, tuo šie įpročiai stipresni“, – sakė profesorius.
Kaip palengvinti prisitaikymą prie naujo laiko?
Pasak L. Bojarskaitės, adaptacija prie pakeisto laiko – labai individualus dalykas. Tai iš dalies nulemta genetiškai, taip pat priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės ir geografinės vietos.
„Kai kurie žmonės prie laiko pokyčių prisitaiko per kelias dienas, kiti kenčia savaitę ar net mėnesį. Kol žmogus prisitaiko prie naujo miego ritmo, tai panašu į jetlagą. Miegama trumpiau, miego kokybė prastėja, dažniau prabundama naktį, sunku keltis, dieną jaučiamas didesnis mieguistumas, prastėja nuotaika ir sumažėja proto aštrumas“, – konstatavo ji.
Norint palengvinti perėjimą prie naujo laiko, neuromokslininkė patarė po truputį pradėti eiti miegoti ir keltis pagal naują laiką, kiekvieną vakarą einant miegoti 15 ar 20 minučių anksčiau ar vėliau (pavasarį ir rudenį atitinkamai) 4–5 naktis prieš keičiant laiką.
Kad laikrodžių persukimą būtų lengviau išgyventi, L. Bojarskaitė patarė dieną ar dvi po laiko pakeitimo pasistengti pagal galimybes neplanuoti svarbių susirinkimų ar didelių darbų, vengti, jei įmanoma, pernelyg daug veiklos, numatyti kuo lengvesnes dienas.
„Be to, labai rekomenduojama po laiko pakeitimo ryte atsibudus kuo greičiau gauti daug saulės šviesos, pajudėti, pavalgyti ir pabendrauti su žmonėmis, nes visos šios veiklos yra ženklas vidiniam biologiniam laikrodžiui, kad jau rytas ir prasidėjo diena, ir tai padės organizmui greičiau prisitaikyti prie naujo laiko.
Jei dieną jaučiatės labai mieguisti, gali padėti dienos miegas, tačiau svarbu, kad pamiegotumėte trumpai ir ne per vėlai, nes kitaip tai dar labiau sutrikdys jūsų naktinį miegą. Taigi „popietukas“ turėtų būti ne ilgesnis kaip 30 minučių ir geriausia iki 14 valandos“, – patarė mokslininkė.
Ji pridūrė, kad kaip tik startavo nemokama miego gerinimo iniciatyva MIEGU, kur galima rasti moksliniais tyrimais pagrįstų patarimų geram miegui.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Tai, kodėl tik lietuvius perspėja?
Juk tai - DYSKRYMYNATSYJĄ. Vatiniai, veilokiniai ir bulbiniai jaučiasi diskriminuojami.
