Medikai pataria įvertinti simptomus ir neignoruoti blogėjančios savijautos, nes tai gali būti gripo komplikacija, dažnai užklumpanti vaikus, senjorus, nėščiąsias ir lėtinėmis ligomis sergančius žmones.
Nors gripas – dažniausiai ambulatoriškai gydoma virusinė infekcija, tačiau labai sunkiai sergantys pacientai guldomi ir į ligoninę. Per šių metų sausio mėnesį (iki 28 d. ) ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus Molekulinėje laboratorijoje diagnozuoti 78 virusiniai susirgimai pacientams, gydytiems ligoninėje, rašoma pranešime spaudai.
Iš jų – 56 A tipo gripo virusai, 2 Covid-19 atvejai, respiracinis sincitinis virusas (RSV) diagnozuotas 7 pacientams. Rinoviruas (HRV) diagnozuotas 9 pacientams. Po du atvejus nustatyta paragripo (HPIV) ir adenovirusų (AdV).
Gripo komplikacijos guldo į ligonines
Gydymo ligoninėje dažniausiai prireikia dėl gripo komplikacijų. Šiuo metu iš 44 vaikų, gydomų Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų skyriuje, beveik pusė gydoma dėl gripo komplikacijų. Pasak skyriaus vedėjos Indrės Stankevičienės, dažniausiai gripu persirgusius vaikus užklumpa plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitas – bene pavojingiausios komplikacijos, kurios gali išsivystyti labai greitai.
Būdingi plaučių uždegimo simptomai: stiprus kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, aukšta temperatūra, silpnumas. Vaikams ir žmonėms, turintiems nusilpusį imunitetą, dažnai pasireiškia sinusitas, sukeliantis veido skausmą, spaudimą.
Pasak otorinolaringologės Jolitos Stankevičienės, į Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus Konsultacijų poskyrį dažnai kreipiasi vaikai ir suaugusieji, kuriuos, persirgus gripu, vargina kraujavimas iš nosies, diagnozuojami neuritai – klausos nervo pažeidimai, otitai. Dažna gripo komplikacija otitas ypač pasireiškianti vaikams (iki 20 proc. atvejų). Ji atsiranda virusui pažeidus nosiaryklės ir ausies trimito gleivinę. Pagrindiniai simptomai yra stiprus ausies skausmas, prikurtimas, pakilusi temperatūra, o gydymui dažnai naudojami antibiotikai arba lašai nuo uždegimo.
Pavojų didina lėtinės ligos
Suaugusiųjų Vidaus ligų skyriuje, pasak vedėjo Edgaro Klemanskio, po persirgto gripo dažniausiai pasitaiko pacientų, gydomų dėl plaučių uždegimo. Diagnozuota ir trombocitopenija – sumažėjęs trombocitų kiekis kraujyje. Tai, pasak gydytojo, reta gripo komplikacija. Nors ji nėra tarp dažniausiai minimų komplikacijų (kaip plaučių ar ausų uždegimas), medicininiai tyrimai rodo tiesioginį ryšį tarp sunkios gripo formos ir trombocitų kiekio mažėjimo.
Retais atvejais virusinė infekcija gali laikinai sutrikdyti trombocitų gamybą kaulų čiulpuose. Kuo sunkesnė gripo eiga, tuo didesnė trombocitopenijos rizika. Mažas trombocitų skaičius gali būti blogos prognozės ženklas hospitalizuotiems pacientams. Todėl patariama nedelsti, jei po gripo pastebėjote neaiškios kilmės mėlynes ar dažnesnį kraujavimą iš dantenų ar nosies, bet kreiptis į medikus ir atlikti bendrą kraujo tyrimą.
Žmonėms, sergantiems astma, diabetu ar širdies ligomis, gripas gali pabloginti bendrą būklę ir apsunkinti gydymą. Pasak Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjo Aido Kaušo, daugumą į skyrių guldomų pacientų, sergančių gripu, vargina ne sunkios būklės, bet senyvas amžius ir gretutinės ligos: astmos, cukrinio diabeto paūmėjimas. Neretai ši liga gali sukelti dehidrataciją, o tai ypač pavojinga mažiems vaikams ir senjorams, nes organizmas greitai netenka skysčių.
Pavojingiausios komplikacijos – širdies (miokarditas), smegenų (encefalitas) uždegimas, sepsis. Ggydytojai įspėja, jog gripo komplikacijų grėsmė išlieka net susilpnėjus ligos simptomams. Norint jų išvengti būtina laikytis gydytojo nurodymų, tinkamai gydyti gripą, kol visiškai nepasveikstama. Po sunkios ligos būtina sustiprėti, stengtis nepervargti, vengti stresų, rinktis visavertį vitaminingą maistą.
Kur didžiausias sergamumas gripu?
Kaip rodo naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys, Lietuvoje sausio 19–25 d. (4-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis stipriai šoktelėjo ir siekė 1253,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Prieš savaitę sergamumas buvo mažesnis – 965,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Epideminį lygį, kai peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, sergamumas pasiekė jau 9 savivaldybėse: Pagėgių, Rietavo, Kėdainių, Prienų, Šilutės, Tauragės, Vilniaus rajonuose, Šiaulių mieste ir rajone.
NVSC duomenimis, mažiausias sergamumas praėjusią savaitę buvo fiksuotas Alytaus ir Panevėžio apskrityse, didžiausias, kaip ir prieš savaitę, – Šiaulių apskrityje.
„Atkreipiame dėmesį, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinamas bendras sergamumas minėtomis kvėpavimo takų infekcijomis, gripo, COVID-19 ir kitų virusų. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos, situaciją ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlys skelbti epidemiją“, – rašoma centro pranešime spaudai.
Priduriama, kad sergamumo pakilimas yra būdingas šiam laikotarpiui – didžiausi sergamo gripu skaičiai dažniausiai registruojami sausio–vasario mėnesiais.
Dar 5 mirtys – primena, kam ligos rizika didžiausia
4-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti dar daugiau – 290 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 30. Dėl šių ligų 21 asmuo buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose.
Taip pat dar 4 asmenys mirė nuo gripo, asmenys priklausė 70–79 m., 80–89 m. (2) ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, visi nepasiskiepiję.
Vienas žmogus mirė nuo koronaviruso. Asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nebuvo pasiskiepijęs. Iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 33 asmenys, nuo koronaviruso – 34.
NVSC specialistai primena, kad didžiausia gripo ir COVID-19 ligos komplikacijų ir mirties rizika kyla rizikos grupių asmenims, ypač vyresniems nei 65 m. ir sergantiems gretutinėmis ligomis.
Kaip saugotis gripo ir kitų virusų?
NVSC specialistai primena, kad sergamumas gripu intensyvėja, todėl itin svarbu kruopščiai laikytis higienos taisyklių: plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti – jas dezinfekuoti; vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas; laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle arba tai daryti į sulenktą alkūnę.
„Pajutus į peršalimą panašius simptomus, rekomenduojama likti namuose, nesilankyti žmonių susibūrimuose, nevesti sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, kreiptis į savo gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų.
Slaugant sergantį asmenį rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius. Atkreipiame dėmesį, kad asmens sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.“ – patarė specialistai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
