kertė terminas, reikšmė

kert|ė (4)
1. patalpos ar daikto kampas: Šluota ~ėje padėta. Jis stovi ~ėje. Visas ~eles išlandžiojau. Važiuodamas užkliuvo už namo ~ės.
2. garbinga vieta už stalo kampe.
3. įkarta rąste, medyje: Iškirtau pušyje kertę. Troba statyta į ~es(suneriant rąstų galus).
4. nedidelis sklypas, pakraštys: Miško k., ~elė. Liko ~elytė rugių nepjauta