bėgūnas terminas, reikšmė

1 bėgūn|as (2)
1. medinis durų vyris: Girgžda kaip durys ant ~ų.
2. žr. bėgynė.
3. žr. sukynė
1.
4. tarm. smagratis 2 bėgūn|as, ~ė dkt. (2)
1. kas visur bėgioja, nepabūna vietoje, nerimsta namie, lakstūnas.
2. flk. pasiuntinys.
3. tarm. ristūnas Žiūrėk {bėgynė} [ sukynė ]