Karas Ukrainoje

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas pranešė, kad Ukraina su Rusija derasi apsimainyti į nelaisvę paimtais kariais. Pasak K. Budanovo, tariamasi apsikeisti visais kariais. „Vyksta derybos su Rusijos Federacija dėl mainų „visi už visus“, – sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas, susitikęs su Ukrainos karo belaisvių giminaičių ir draugų atstovais.

Sakartvelo opozicijos šalininkai trečiadienį protestavo prieš „nekontroliuojamą“ migraciją iš Rusijos, beveik padvigubėjusią nuo tada, kai rusų prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie mobilizaciją karui Ukrainoje. Mojuodami Sakartvelo ir Ukrainos vėliavomis, dešimtys protestuotojų susirinko prie Kazbegio pasienio kontrolės punkto. Šioje vietoje Rusijos piliečiai sieną masiškai kerta nuo praėjusios savaitės, kai buvo paskelbta dalinė mobilizacija.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 1,1 mlrd. dolerių (eurų) vertės ginkluotės ir atsargų paketą Ukrainai, skirtą vidutinės trukmės ir ilgalaikiam ukrainiečių pajėgų stiprinimui. Gynybos departamento pranešime teigiama, kad JAV kariuomenės tiekėjų užsakymų paketą sudaro „Himars“ raketų sistemos ir šaudmenys, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos, radarai ir šarvuotos transporto priemonės.

Jungtinė Karalystė „niekada nepripažins Rusijos bandymų aneksuoti“ Ukrainos teritoriją, trečiadienį po pokalbio su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė britų ministrė pirmininkė Liz Truss. Dauningo gatvės atstovas spaudai sakė, kad L. Truss pabrėžė, jog Britanija „tvirtai remia [Ukrainą] Rusijos fiktyvių referendumų Ukrainoje akivaizdoje“. „Premjerė aiškiai pareiškė, kad JK niekada nepripažins Rusijos bandymų aneksuoti suverenią teritoriją.

Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamo Luhansko regiono lyderis Leonidas Pasečnikas po čia surengto pseudoreferendumo trečiadienį oficialiai paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino aneksuoti šią teritoriją. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad referendumai dėl aneksijos, kuriuos prokremliška valdžia šią savaitę surengė keturiuose Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, apsunkina pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo karui. Šie R. T. Erdogano komentarai buvo jo biuro pareiškime, paskelbtame po trečiadienį įvykusio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Už plėtrą ir kaimynystės politiką atsakingas Europos Komisijos narys Oliveris Vargei paskelbė, kad ES pervedė Ukrainai 500 mln. eurų, skelbia „Ukrinform“. Tai jis pareiškė per bendrą instruktažą su ministro pirmininko pavaduotoja europinei ir euroatlantinei integracijai Olga Stefanyšina Kyjive. „Žinoma, kalbėjome apie savo pagalbą Ukrainai, nes teikiame ne tik moralinę, bet ir karinę bei finansinę pagalbą. Mes remiame reformas finansiškai, taip pat Ukrainos išlikimą šiame kare.

Ukrainos valdžia teigia atpažinusi penkis Rusijos karius, kurie tariamai šaudė į civilius automobilius Kyjivo srityje pirmosiomis karo dienomis, skelbia „The Guardian“. Ukrainos tyrėjų surinktoje vaizdo medžiagoje matyti, kad Rusijos daliniai šaudo į civilius automobilius keliuose prie pat Hostomelio, miesto į šiaurės vakarus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo. Viename iš klipų automobilis užsidega, kai jį apšaudė priešais esančiame miške dislokuoti kariai.

Po sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose, į Baltijos jūrą kas valandą išteka bent keli milijonai kubinių metrų rusiškų dujų. Ir tai tęsis mažiausiai savaitę. Europos lyderiai pripažįsta – tai tyčinis išpuolis, tik ne visi drįsta įvardinti, kas už to stovi. Visgi Lenkija sako, kad tai dar vienas Rusijos šantažo ir bauginimo įrankis Europai. Lietuviai dar griežtesni.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad prašys sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl „Nord Stream“ nuotėkių, Maskvai atmetant kaltinimus, kad ji kaip nors prie jų prisidėjo. „Rusija ketina sušaukti oficialų JT Saugumo Tarybos posėdį dėl provokacijų, susijusių su dujotiekiais „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paskambinęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad Berlynas niekuomet nepripažins Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose surengtų aneksinių referendumų rezultatų. „Vokietija niekada nepripažins fiktyvių referendumų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose, kuriuose neva dauguma pasisakė už prijungimą prie Rusijos, rezultatų“, – V. Zelenskį patikino O. Scholzas, kurį cituoja jo atstovas Steffenas Hebestreitas.

Viena Baltarusijos opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį pareiškė, kad autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka įvykdytų „politinę savižudybę“, jei įtrauktų šalies kariuomenę į kaimyninėje Ukrainoje Rusijos sukeltą karą.

Maskva neišduos užsienio pasų karui Ukrainoje mobilizuojamiems rusams, trečiadienį pranešė valstybės informacinis portalas, tvyrant nuogąstavimams, kad bus ribojamas išvykimas iš šalies, iš kurios jau pabėgo dešimtys tūkstančių žmonių. „Jei pilietis šaukiamas į karinę tarnybą arba gavo šaukimo [į kariuomenę] laišką, jam bus atsisakyta išduoti pasą“, – skelbiama svetainėje.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadas Williamas Burnsas tvirtina, kad, net jei Rusijoje bus mobilizuota 300 tūkst. žmonių, jų visų išmesti į frontą kaip patrankų mėsą nepavyks. Ir vis tik, jo teigimu, karių trūkumas yra tik viena iš Rusijos kariuomenės problemų. Ten taip pat trūksta parengimo ir reikalingos įrangos.

Rusija praėjusį vakarą raketomis apšaudė antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, kur pataikė į traukinių depą ir nutraukė elektros tiekimą daugiau kaip 18 tūkst. namų ūkių, trečiadienį pranešė pareigūnai. Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synehubovas sakė, kad Rusijos pajėgos leido raketas S-300. Jos buvo sukurtos kaip priešlėktuviniai ginklai, bet dabar jomis dažnai apšaudoma civilinė infrastruktūra Ukrainos miestuose.

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai, Maskvos primestiems pareigūnams keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose paskelbus pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos. „Ukraina ragina Europos Sąjungą, NATO ir Didįjį septynetą nedelsiant reikšmingai padidinti spaudimą Rusijai, įskaitant griežtų sankcijų įvedimą, ir reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai“, – sakoma ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Kremlius tikisi, kad dėl paskelbtos „dalinės“ mobilizacijos mūšiuose Ukrainos teritorijoje jiems pavyks perimti iniciatyvą Charkivo ir Odesos kryptimis. Ekspertai pažymi, kad tai sunkiai tikėtina, o 300 tūkst. rusų mobilizuotųjų užtektų, geriausiu atveju, pristabdyti Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą. „Bloomberg“ šaltiniai Kremliuje tikina, kad Rusijos vadovybė vis dar tikisi perimti iniciatyvą mūšio lauke ir po įvykdytos dalinės mobilizacijos užimti Charkivą ir Odesą.

Kai kurie Rusijos šviežiai mobilizuoti kariai jau pateko į Ukrainos karių nelaisvę. Vienas tokių karo belaisvių kreipėsi į kitus savo tautiečius, kad šie geriau nekeltų kojos į Ukrainą. „Aš, Aleksejus Vladimirovčius Baškovas, gimęs 1977 metais, į tarnybą Sovietų kariuomenėje paimtas Maskvos karinės prievolės tarnyboje, 2022 m. rugsėjo 21 d.“ – „Twitter“ išplitusiame vaizdo įraše kalba vienas į nelaisvę paimtas ką tik mobilizuotas rusų karys.

Europai aktyviai importuojant suskystintas gamtines dujas (SGD), jai artėjančią žiemą veikiausiai turėtų pakakti šio elektros ir šilumos energijai gaminti skirto kuro, kompensuoti tiekimo iš Rusijos netektį, pažymi agentūros „Bloomberg“ strateginių tyrimų padalinys BNEF. Antradienį BNEF paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad šią žiemą Europa gali importuoti beveik 40 proc.

Sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių galima vertinti kaip perspėjimą, kad energetinė infrastruktūra Europoje nėra saugi, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kiek teko stebėti ekspertų pasisakymus, akivaizdu, kad tai yra tam tikra diversija, kažkokio veiksmo pasekmė. Šie incidentai parodo, kad iškastinio kuro infrastruktūra nėra saugi.

Rusijos okupuotose Ukrainos srityse įvykdyti pseudoreferendumai ir praėjusią savaitę paskelbta mobilizacija rodo Kremliaus nenorą priimti realybę, jog Ukraina pajėgi atsikovoti teritorijas, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Tiek tie taip vadinamieji „referendumai“, tiek praeitą savaitę paskelbta mobilizacija yra tolimesnė karo eskalacija.

Ukrainos gynėjai švenčia dar vieną reikšmingą pergalę – jiems pavyko atkovoti Charkivo srities Kupjansko-Uzlovos gyvenvietę. Apie tai skelbia Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas. Teritorijos išlaisvinimą patvirtino ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kartu pasidalindamas vaizdo įrašu, kur Ukrainos karys vietos Rusijos vėliavos gyvenvietėje iškelia Ukrainos dvispalvę. „Kupjanskas-Uzlova vėl po Ukrainos vėliava. Galiausiai galime patvirtinti šį įvykį.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad JAV neprieštarauja tam, jog Ukraina panaudotų suteiktą Vakarų ginkluotę teritorijoms, kuriose Rusijos Federacija organizavo „referendumus“, susigrąžinti. A. Blinkenas tai pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su Indijos užsienio reikalų ministru Subramanyamu Jaishankaru.

Jungtinės Tautos antradienį dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, kai keliose karo draskomos šalies dalyse promaskvietiška valdžia paskelbė pergalę balsavimuose dėl aneksijos, kuriuos tarptautinė bendruomenė pasmerkė kaip fiktyvius.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba netrukus paskelbs veiksmų planą savo piliečiams, jei Rusija Ukrainoje sugalvotų surengti branduolinę ataką, skelbia tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. „Kalbame apie taktinius [branduolinius] ginklus. Jeigu jie bus panaudoti, nuo šiandien yra tam tikros procedūros. Sukūrėme instrukcijas, kurias artimiausiomis dienomis stengsimės kuo labiau paviešinti", – „Laisvosios Europos radijui/Laisvės radijui“ sakė O. Danilovas.

Kyjivas negalės derėtis su Rusija po Maskvos organizuotų „referendumų“ dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Tai, kad Rusija šiuos pseudoreferendumus pripažįsta „normaliais“, įgyvendina vadinamąjį Krymo scenarijų ir vėl bando aneksuoti Ukrainos teritorijų, reiškia, kad nėra apie ką kalbėti su dabartiniu Rusijos prezidentu“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pareiškime.

Keturių Maskvos okupuotų Ukrainos regionų pareigūnai antradienį paskelbė pergalę pseudoreferendumuose dėl susijungimo su Rusija, tarptautinei bendruomenei pasmerkus šiuos fiktyvius balsavimus. Pietinėje Zaporižios srityje vietos rinkimų institucija paskelbė suskaičiavusi visus balsus ir pareiškė, kad 93,11 proc. rinkėjų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Vis dėlto institucija nurodė, kad šie rezultatai yra preliminarūs.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis mano, kad incidentas dėl dujų nuotėkio Rusijos dujotiekiuose „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ gali reikšti, kad Rusija ruošiasi eskaluoti karą su Ukraina.

„The Times“ šaltiniai britų gynyboje skelbia, kad Rusija greičiausiai susprogdino „Nord Stream“ dujotiekį povandeniniu dronu. Pasak šaltinio, įtariama Rusijos sabotažo ataka prieš „Nord Stream“ dujotiekį buvo „tikriausiai iš anksto apgalvota ir suplanuota“, naudojant sprogstamąjį užtaisą, numestą į jūrą likus kelioms savaitėms iki jo susprogdinimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JT Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad jei Rusija pripažins pseudoreferendumų rezultatus, tuomet jis ir Putinas nebeturės apie ką kalbėti. „Rusija jau niekina JT Chartiją. Rusija jau laužo bet kokias šio pasaulio taisykles. Taigi tik laiko klausimas, kada ji sunaikins šią paskutinę dar galinčią veikti tarptautinę instituciją. Dabar kviečiu imtis veiksmų.

Okupuotoms Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims Maskvos primesta valdžia antradienį jau skelbė pergalę pseudoreferendumuose dėl prisijungimo prie Rusijos: už aneksiją esą pasisakė 87–98 proc. balsavusiųjų. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas. Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį  pareiškė, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo. Kopenhaga prognozuoja, kad neveikiančių, bet dujų pilnų vamzdynų nuotėkis tęsis „mažiausiai savaitę“ – tol, kol baigsis iš po vandeniu nutiestų vamzdžių išsiskiriantis metanas, spaudos konferencijoje sakė Danijos energetikos ir klimato ministras.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmadienį sunaikino 5 okupantų valdymo punktus, iki 15 priešo personalo ir įrangos koncentracijos zonų, 2 oro gynybos pozicijas ir 3 amunicijos sandėlius. Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Generalinio štabo teigimu, nuo rugsėjo 27 d. 18 val.

Švedijos policija pradėjo preliminarų tyrimą po pranešimų apie dujų nuotėkį dujotiekyje „Nord Stream 1“, rašo „Sky news“. Pagrindinis dujotiekis driekiasi tarp Rusijos ir Vokietijos, o apie „pavojingą“ nuotėkį pirmą kartą pranešta vakar. Vakar buvo užfiksuoti žemės drebėjimai, o filmuotoje medžiagoje matyti, kaip burbulai veržiasi į paviršių virš „Nord Stream“ 1 ir 2 dujotiekių. Švedijos nacionalinės policijos atstovas spaudai sakė, kad dėl to pradedamas tyrimas.

Keturiuose Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose Maskvos organizuoti neteisėti balsavimai dėl šių teritorijų aneksijos yra „referendumų imitacijos“ ir jais aiškiai buvo pažeista tarptautinė teisė, antradienį sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pranešė, kad tiems piliečiams, kurie padeda organizuoti Rusijos pseudoreferendumus, gresia iki penkerių metų kalėjimo, skelbia „The Guardian“. „Turime sąrašus žmonių, kurie tam tikru būdu buvo susiję“, – interviu Šveicarijos laikraščiui „Blick“ sakė M. Podoliakas ir pridūrė, kad ukrainiečiai, kurie buvo priversti balsuoti, nebus baudžiami.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ duomenimis, praėjusią savaitę į Europos Sąjungą atvyko beveik 66 000 Rusijos piliečių, skelbia „Sky news“. Kazachstanas anksčiau pranešė, kad nuo mobilizacijos paskelbimo į šalį atvyko 98 000 rusų. Rusų, vykstančių į ES, skaičius per savaitę išaugo 30 proc., daugiausiai rusai vyksta į Suomiją ir Estiją.

„Facebook“ teigia aptikęs ir sustabdęs besiplečiantį netikrų paskyrų tinklą, skleidžiantį Rusijos propagandą apie invaziją į Ukrainą visoje Vakarų Europoje, praneša AP. „Meta“ teigia, kad tinklas sukūrė daugiau nei 60 svetainių, kurios imitavo teisėtus naujienų šaltinius. Daugiau nei 1600 netikrų „Facebook“ paskyrų buvo panaudota propagandos sklaidai Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Ukrainoje.

Okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios pareigūnai antradienį skelbia, kad, remiantis preliminariais rezultatais, pseudoreferendumuose už prisijungimą prie Rusijos esą pasisakė 97–98 proc. balsavusiųjų. Suskaičiavus 12–20 proc. balsalapių, apsišaukėliškoje Donecko „liaudies respublikoje“ prisijungimą prie Rusijos tariamai palaikė 98 proc. balsavusiųjų, Luhansko „liaudies respublikoje“ – 98 proc., okupuotame Chersono regione – 97 proc., o Zaporižios srityje – 98 procentai.

Antradienį Kyjivas pareiškė, kad Kremliaus remiamų pareigūnų surengti pseudoreferendumai dėl aneksijos keturiose Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose neturės jokios įtakos jų kariniams tikslams praėjus septyniems Maskvos invazijos mėnesiams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jo šalis šiemet turėtų nuimti rekordinį grūdų derlių – apie pusantro šimto milijono tonų. „Preliminarus [2022 metų grūdų derliaus] įvertis jau siekia 150 mln. tonų, įskaitant apie 100 mln. tonų kviečių. Tai bus rekordas Rusijos istorijoje“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame pasitarime žemės ūkio temomis. „Jau prikulta 138,7 mln. tonų grūdų“, – pridūrė prezidentas.

JAV pakilo retas žvalgybinis lėktuvas „Cobra Ball“. Rugsėjo 24-osios naktį JAV į dangų pakilo vienas iš retų unikalių šalies orlaivių RC-135S „Cobra Ball“, kuris skirtas tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM) skrydžiams sekti. Remiantis „flightradar24“ svetaine, „Cobra63“ buvo danguje virš Aliaskos.

Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad taikys sankcijas pseudoreferendumų dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų prisijungimo prie Rusijos organizatoriams. „Visiems žmonėms, kurie dalyvauja nelegaliuose, nelegitimičiuose referendumuose, bus taikomos pasekmės“, – sakė žurnalistams ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai Peteris Stano.

Kremlius antradienį perspėjo, kad Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose vykstantys balsavimai „dėl prisijungimo prie Rusijos“ turės pasekmių saugumui, o Maskvos pareigūnai neseniai pagrasino panaudoti branduolinį ginklą. „Teisinė situacija iš esmės pasikeis tarptautinės teisės požiūriu, o tai turės pasekmių ir šių teritorijų saugumui“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Iki šiol ištikimai Kremliaus dainelę savo lūpomis dainavę Vladimirui Putinui atsidavę propagandistai Margarita Simonian ir Vladimiras Solovjovas vienos iš savo laidų metu ėmė demonstratyviai piktintis, kodėl Rusijoje mobilizuojami vyresni nei 35-erių vyrai.

Ukrainos pajėgų atkovotoje Charkivo srityje rasta dar viena įtariama masinė kapavietė po apšaudytu ir apleistu paukštynu, esančiu prie sienos su Rusija ir nusėto nuolaužomis po kautynių. Kiek ten guli būti žmonių palaikų, nėra žinoma: kariai ir pareigūnai kalba apie 90–100 kūnų, bet nepatikslina, iš kur jie tai žino. Aplinkui esančiuose griuvėsiuose yra pastarojo meto smurto ženklų.

Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad šalis pasilieka teisę panaudoti branduolinį ginklą ir pasvarstė apie „teorinę galimybę“ panaudoti jį Ukrainoje. Nepaisant to, kad eilinį sykį apie branduolinio ginklo panaudojimą pirmasis prabilo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, savo „mobilizacinėje“ kalboje pagrasinęs, kad Rusija „ne blefuoja“, D. Medvedevas kažkodėl įžvelgė Vakarų atstovų iniciatyvą šiuo klausimu.

Ukrainos generalinio štabo vadas Valerijus Zalužnas atsidūrė ant „Time“ viršelio. Ne tik sugebėjęs atmušti Rusijos puolimą karo pradžioje, bet ir rugsėjį surengęs sėkmingą kontrpuolimą ukrainiečių lyderis atsidūrė dėmesio centre. Dar šių metų birželį duotame interviu jis pripažino, kad nuolat mokėsi iš savo pagrindinio oponento – Rusijos generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo. Žurnalas „Time“ interviu iš V. Zalužno paėmė 2022-ųjų birželį.

Rusijos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad okupuotos Ukrainos teritorijos po aneksijos gali būti prijungtos prie 2014-aisiais iš Ukrainos atimto Krymo ir suformuota nauja „Krymo federalinė apygarda“, kuriai vadovautų buvęs „Roskosmos“ vadas Dmitrijus Rogozinas.