Karas Ukrainoje

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinius grasinimus vertina kaip dar vieną psichopato „žingsnį link visiškos beprotybės“. Jis tvirtino, kad Rusijos vadovo grasinimus Vakarai girdi ne pirmą kartą dar prieš invaziją į Ukrainą, tačiau jie nebūtinai išsipildo. „Pagaliau karas Ukrainoje su visais grasinimais nušluoti šitą valstybę. Ar tai įgyvendinta?“ – žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Rusijos nesėkmės Ukrainoje privertė net ištikimiausius V. Putino gerbėjus abejoti priimamų sprendimų teisingumu. Kremliaus propagandininkas Vladimiras Solovjovas, kalbėdamas savo pastarųjų dienų laidose, kėlė retorinius klausimus „tai kur tos pergalės fronte?“ ir „kur dingo milijoninė armija?“ „<...> Kiekvieną sykį, kai skaitai, kad ukrainiečiai ir vėl kažką ten ar ten atėmė, užėmė, tai gal jau galima būtų ten įvesti kokius dalinius, užtikrinti artilerijos ar žvalgybos priemonių veikimą? ...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, Rusijos pajėgos penktadienio rytą apšaudė civilius Zaporižioje, nes niršta dėl savo nesėkmių fronte. Ukrainos lyderis įspėjo Rusiją, kad ši atsakys už išpuolį, kuris nusinešė mažiausiai 25 civilių gyvybes. „Teroristinė valstybė šaudo raketomis į civilius Zaporižios, Mykolajivo, Dniepropetrovsko srityse, Ukrainos regionams smogia iš daugybės raketų paleidimo įrenginių ir bepiločių orlaivių.

Estijos Užsienio reikalų ministerija pasiūlė įvesti „lojalumo deklaraciją“ rusams, kai jie gauna šalies pilietybę arba pratęsia leidimą gyventi šalyje. Tai per spaudos konferenciją penktadienį pranešė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu. Pagal jo siūlymą Rusijos Federacijos piliečių būtų klausiama apie jų požiūrį į karą Ukrainoje. „Manau, kad dabartinėje situacijoje yra visiškai tikslinga prašyti, kad žmonės iš tikrųjų pateiktų lojalumo deklaraciją.

Ukrainos pajėgoms šiąnakt raketomis apšaudžius Chersono centrą buvo nukautas daugiau nei 25 metus Rusijos FSB ir sienos apsaugos struktūrose dirbęs Aleksejus Kateriničevas, vos prieš pusantro mėnesio paskirtas į vadovaujančias pareigas Chersono srityje. Pirmasis Rusijos okupuotos Chersono srities vadovo pavaduotojas A. Kateriničevas, atsakingas už saugumo klausimus, žuvo naktį įvykdyto apšaudymo metu, „RIA Novosti“ patvirtino Rusijos Visuomenės rūmų atstovas Aleksandras Malkevičius.

Penktadienio rytą Rusijos pajėgos apšaudė pietų Ukrainos esančios Zaporižios miesto pakraštį. Pranešama, kad išpuolio aukomis tapo civiliai gyventojai. Kol kas žinoma apie mažiausiai 25 žuvusius žmones. „Priešas pradėjo raketų ataką srities centro pakraštyje. Pirminiais duomenimis, yra aukų. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – „Telegram“ pranešė Zaporižios srities administracijos vadas Oleksandras Staruchas.

Rusijai rengiantis aneksuoti keturis Ukrainos regionus, Kyjivo pajėgos baigia išstumti Maskvos kariuomenę iš penktojo ir grasina rusų tiekimo linijoms. Penktadienį Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionai per ceremoniją Kremliuje bus inkorporuoti į Rusiją, nors to nepripažins dauguma pasaulio valstybių. Tačiau aneksija neapims Charkivo regiono, į kurį Maskva nusitaikė pačioje vasario 24 dieną pradėtos invazijos pradžioje.

Atsargos generolas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas mano, kad mažai tikėtina, jog Rusija imsis panaudoti taktinius branduolinius ginklus, nes tai būtų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkos savižudybė. Jis pakomentavo savo ankstesnį pareiškimą, kad reaguodamos į Rusijos branduolinio ginklo panaudojimą, JAV gali sunaikinti Rusijos Juodosios jūros laivyną.

JAV Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip aukščiausiasis vadas kare, tikėtina, tiesiogiai bendradarbiauja su karo lauke esančiais karininkais, kuriems reikia pastiprinimo, nes prarado pasitikėjimą savo Gynybos ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ketvirtadienį pirmą kartą pakomentavo incidentus „Nord Stream“ dujotiekiuose. Ir nors paties V. Putino reakcija nebuvo įspūdinga, Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininkas Nikolajus Patruševas ėmėsi tiesiogiai kaltinti Vakarus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono regionų nepriklausomybę, rodo vėlai ketvirtadienį, šių teritorijų aneksijos išvakarėse, paskelbti prezidentiniai įsakai. Jais pripažįstami šių Ukrainos sričių „valstybinis suverenitetas ir nepriklausomybė“, Rusijai rengiantis penktadienį oficialiai aneksuoti šiuos du regionus ir Ukrainos rytines Donecko bei Luhansko sritis.

Ukrainos atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas dalijasi įžvalgomis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki lapkričio 15 dienos veikiausiai baigs pagrindinį karo etapą ir pradės derybas su Ukraina. Jis priduria, kad Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime V. Putinui galėjo būti suteiktas sąlyginis terminas karui Ukrainoje užbaigti.

Remiantis nauja Levados centro apklausa, Rusijos piliečių susirūpinimas Ukraina pasiekė aukščiausią lygį. Dabar 56 proc. gyventojų nerimauja dėl įvykių Ukrainoje, palyginti su 37 proc. praėjusį mėnesį, skelbia „Skynews“. Levados centras yra Rusijos nevyriausybinė apklausų ir tyrimų organizacija. Paramos Rusijos ginkluotosioms pajėgoms lygis šiek tiek sumažėjo – nuo 76 proc. iki 72 proc. Tačiau tik 44 proc. mano, kad karinės galimybės turėtų būti tęsiamos, o 48 proc.

Virš Mykoljivo srities danguje buvo numušti du Rusijos atakos lėktuvai Su-25, skelbia UNIAN.  Apie tai socialiniame tinkle „Facebook “ pranešė Operatyvinė grupė „Pietūs“. „Rugsėjo 29 d., apie 17 val., Mykolajivo srities Baštanskio rajone Odesos oro pajėgų vadovybės priešlėktuvinių raketų brigados kariai numušė du Rusijos atakos lėktuvus Su-25“, – rašoma pranešime.

Ukrainos atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas sako, kad tikėtina, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas persvarstys naujo puolimo prieš Kyjivą idėją ir gali siųsti savo karius per Baltarusiją, skelbia UNIAN.  „Putinas vis dar nepakeitė savo strateginių planų šiai karinei kampanijai – visiškam Ukrainos okupavimui. Jis tikisi įgyvendinti savo idėją per masinę mobilizaciją“, – sakė jis. Kartu O. Ždanovas pažymėjo, kad situacija labai pasikeitė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusija negaus Ukrainos teritorijos, kurią siekia aneksuoti.  Apie tai jis kalbėjo vakariniame pranešime.  „Rusija negaus naujos Ukrainos teritorijos. Rusija prisidės prie katastrofos, kurią ji atnešė į okupuotą mūsų šalies teritoriją.

Per dieną Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atmušė Rusijos karių atakas 11 gyvenviečių rajonuose. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė feisbuke, praneša „Ukrinform“. Generalinio štabo teigimu, rugsėjo 29 d. 18 val. Rusijos kariai ir toliau sutelkia savo pastangas į visišką Donecko srities okupaciją ir užgrobtų teritorijų išlaikymą bei aktyvių gynybos veiksmų trikdymą.

Ketvirtadienį Ukrainos žvalgyba paskelbė labai rimtai vertinanti Rusijos grasinimus panaudoti taktinį branduolinį ginklą.  Apie tai kalbėjo Vyriausiosios žvalgybos direktorato atstovas Vadimas Skibickis, skelbia NEXTA.  Jis sako, kad Rusija galėtų smogti palei fronto liniją, kur yra daug technikos ir personalo, taip pat ir komandų postuose. „Kad to išvengtume, Ukrainai reikia priešraketinių sistemų“, – sakė V. Skibickis.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas abejoja Rusijos branduolinių ginklų tinkamumu, skelbia UNIAN.  „Rizikos visada yra. Turint tokį kaimyną, turintį branduolinį potencialą, visada yra tikimybė, kad jis išprotės. Kiek tai procentais? Nedrįstu pasakyti. Ar jie turi nešiotojų? Taip, jie turi. Jį gali perduoti „Iskander“, „Kalibr“ ir lėktuvai. Kokios kokybės ir būklės – turiu abejonių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 30-ąją kreipsis į tautą, pranešdamas apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją. Neseniai jis pagrasino, kad „neblefuoja“, jog Rusija pasinaudos teise smogti branduolinį smūgį, jeigu valstybei kils pavojus, į ką JAV atsakė „asmeniniu perspėjimu aukščiausiu lygiu“. Pastarosiomis dienomis danguje šalia Rusijos teritorijos stebimas išaugęs NATO žvalgybinių orlaivių skaičius.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašys susitarimus dėl okupuotų Ukrainos teritorijų įtraukimo į Rusijos Federaciją. Jis taip pat teigė, kad rugsėjo 30-ąją, penktadienį, Kremlius šaukia operatyvinį Rusijos saugumo tarybos posėdį.

Išpirkti lėktuvų bilietai. Prie pasienio punktų – kilometrinės eilės. Rusams, norintiems pabėgti nuo prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos, ištrūkti nėra taip paprasta, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  Sakartvelas lieka viena iš nedaugelio išsigelbėjimo krypčių Prie Verchnij Lars pasienio punkto – vienintelio, jungiančio Rusiją su Sakartvelu – nusidriekė kilometrinės automobilių eilės.

Nuo karo pradžios Rusijos valdžia visais įmanomais būdais vengia savo veiksmų Ukrainoje įvardijimo, kaip „okupacija“. Tačiau būtent tai šiuo metu ir vyksta – V. Putinas ne tik įvedė savo kariuomenę į kitos šalies teritoriją ir dalyje jos paskelbė fiktyvius „referendumus“, bet ir faktiškai visoms vadovaujančioms pozicijoms paskyrė rusus. Nepriklausomi tyrėjai iš „Projekt“ nustatė, kad po okupacijos DLR, LLR, Chersono, Zaporižės ir Charkivo srityse vadovauti buvo paskirti 36 asmenys.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas patikino, kad puolimo iš Baltarusijos atveju okupantai sulauks tokio atsakymo iš Ukrainos, kokio nesitikėjo. „Suprantame, kad Putinas kasdien daro spaudimą Lukašenkai, kad jis pradėtų ginkluotą agresiją iš Baltarusijos pusės. Mes viską žinome. Šia tema buvo net neseniai įvykęs susitikimas Sočyje“, – interviu kanalui „Current Time (Nastojaščeje Vremia)“ sakė O. Danilovas.

„Apple“ trečiadienį patvirtino, kad dėl Didžiosios Britanijos įvestų sankcijų iš savo programėlių parduotuvės „App Store“ visame pasaulyje pašalino populiarųjį Rusijos socialinį tinklą „VKontakte“.  Didžiosios Britanijos vyriausybė pirmadienį įvedė sankcijas 92 Rusijos asmenims ir subjektams, kai prezidento Vladimiro Putino režimas keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose surengė referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos – kuriuos Kyjivas ir jo sąjungininkai pavadino „pseudoreferendumai...

Europos žvalgybos agentūros pirmadienį ir antradienį pastebėjo Rusijos karinio jūrų laivyno pagalbinius laivus netoli nuotėkio „Nord Stream“ dujotiekyje, kurį, panašu, sukėlė povandeniniai sprogimai. Apie tai CNN rašo remdamasi dviem Vakarų žvalgybos atstovais ir kitu su šia problema susipažinusiu šaltiniu. Šie ir kiti šaltiniai teigia, kad neaišku, ar laivai turėjo ką nors bendro su šiais sprogimais, tačiau tai vienas iš daugelio veiksnių, kuriuos tyrėjai išnagrinės.

Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad prorusiškų pareigūnų nurodytas vietos rinkėjų, dalyvavusių Maskvos organizuotame pseudoreferendume dėl prisijungimo prie Rusijos, skaičius neatitinka regione po septynių karo mėnesių likusių žmonių skaičiaus. „2012 metų spalį, kai [rinkimuose] balsavo visa Luhansko sritis, rinkėjais buvo įregistruota 1,829 mln. žmonių. Dabar jie „atvedė į rinkimus“ 1,662 milijono“, – sakė S. Haidajus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Rusijos okupantus, norinčius gyventi, pasiduoti į Ukrainos karių nelaisvę, bėgti ar kovoti su diktatūros režimu savo šalyje. „Kalbant apie situaciją fronte, mums viskas aišku, todėl kartoju dar kartą. Tiems, kurie supranta tik rusiškai. Jei norite gyventi, bėkite. Jei norite gyventi, pasiduokite. Jei norite gyventi, kovokite SAVO gatvėse už SAVO laisvę. Iš jūsų ir taip jau paėmė viską.

Europos Komisijos parengtame aštuntojo sankcijų Rusijai paketo projekte numatyti draudimai importuoti kai kuriuos rusiškus plieno ir juvelyrikos gaminius, taip pat apriboti kai kurių maisto produktų eksportą į Rusijos Federaciją. Apie parengtą planą skelbia „Politico“, remdamasi leidinio žinioje buvusiu Europos Komisijos dokumentu.

Ketvirtadienį Mykolajive griaudėjo sprogimai. Pranešta, kad okupantai atakavo miestą kasetiniais ginklais. Miesto meras Aleksandras Senkevičius skelbė, kad apšaudyta viešojo transporto stotelė, neišvengta aukų. Vėliau pranešta, kad apšaudymo metu žuvo trys žmonės, dar virš 10 – sužeisti.

Ukrainos atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas neatmeta, kad Rusija ruošiasi perkelti mobilizuotus rusus į Baltarusiją. Jis sako, kad Rusija gali pradėti mobilizuotųjų perkėlimą į Baltarusiją ir bandyti ten suformuoti puolamąją grupuotę, kuri grįžtų į Ukrainą, skelbia UNIAN.  „Visiškai tikėtina, kad Rusija, tikėdamasi iki metų pabaigos iškviesti 500 tūkst. mobilizuotų karių, nori dislokuoti Baltarusijoje karių grupę.

Ukrainos prezidentas Volodymuras Zelenskis trečiadienį išplatintame vaizdo pranešime sako, kad Rusijai nepavyks išsisukti nuo to, ką daro okupuotose teritorijose.  „Jei kas nors ten, Rusijoje, mano, kad gali „pabėgti“ nuo visko, ką daro okupuotoje teritorijoje, jei kas nors ten, Rusijoje, tikisi, kad pasaulis išduos savo vertybes, išsigandęs dar vieno Rusijos pranešimo. aneksijos, tada jie Rusijoje klysta“, – sako V. Zelenskis.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas skelbia, Ukraina reaguos į Baltarusiją naujų atakų iš jos teritorijos atveju.  Apie tai jis kalbėjo interviu „Current Time“.  „Suprantame, kad Putinas kasdien daro spaudimą Lukašenkai pradėti ginkluotą Baltarusijos agresiją. Mes viską žinome. Šia tema buvo net neseniai įvykęs susitikimas Sočyje.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas pranešė, kad Ukraina su Rusija derasi apsimainyti į nelaisvę paimtais kariais. Pasak K. Budanovo, tariamasi apsikeisti visais kariais. „Vyksta derybos su Rusijos Federacija dėl mainų „visi už visus“, – sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas, susitikęs su Ukrainos karo belaisvių giminaičių ir draugų atstovais.

Sakartvelo opozicijos šalininkai trečiadienį protestavo prieš „nekontroliuojamą“ migraciją iš Rusijos, beveik padvigubėjusią nuo tada, kai rusų prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie mobilizaciją karui Ukrainoje. Mojuodami Sakartvelo ir Ukrainos vėliavomis, dešimtys protestuotojų susirinko prie Kazbegio pasienio kontrolės punkto. Šioje vietoje Rusijos piliečiai sieną masiškai kerta nuo praėjusios savaitės, kai buvo paskelbta dalinė mobilizacija.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 1,1 mlrd. dolerių (eurų) vertės ginkluotės ir atsargų paketą Ukrainai, skirtą vidutinės trukmės ir ilgalaikiam ukrainiečių pajėgų stiprinimui. Gynybos departamento pranešime teigiama, kad JAV kariuomenės tiekėjų užsakymų paketą sudaro „Himars“ raketų sistemos ir šaudmenys, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos, radarai ir šarvuotos transporto priemonės.

Jungtinė Karalystė „niekada nepripažins Rusijos bandymų aneksuoti“ Ukrainos teritoriją, trečiadienį po pokalbio su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė britų ministrė pirmininkė Liz Truss. Dauningo gatvės atstovas spaudai sakė, kad L. Truss pabrėžė, jog Britanija „tvirtai remia [Ukrainą] Rusijos fiktyvių referendumų Ukrainoje akivaizdoje“. „Premjerė aiškiai pareiškė, kad JK niekada nepripažins Rusijos bandymų aneksuoti suverenią teritoriją.

Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamo Luhansko regiono lyderis Leonidas Pasečnikas po čia surengto pseudoreferendumo trečiadienį oficialiai paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino aneksuoti šią teritoriją. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad referendumai dėl aneksijos, kuriuos prokremliška valdžia šią savaitę surengė keturiuose Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, apsunkina pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo karui. Šie R. T. Erdogano komentarai buvo jo biuro pareiškime, paskelbtame po trečiadienį įvykusio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Už plėtrą ir kaimynystės politiką atsakingas Europos Komisijos narys Oliveris Vargei paskelbė, kad ES pervedė Ukrainai 500 mln. eurų, skelbia „Ukrinform“. Tai jis pareiškė per bendrą instruktažą su ministro pirmininko pavaduotoja europinei ir euroatlantinei integracijai Olga Stefanyšina Kyjive. „Žinoma, kalbėjome apie savo pagalbą Ukrainai, nes teikiame ne tik moralinę, bet ir karinę bei finansinę pagalbą. Mes remiame reformas finansiškai, taip pat Ukrainos išlikimą šiame kare.

Ukrainos valdžia teigia atpažinusi penkis Rusijos karius, kurie tariamai šaudė į civilius automobilius Kyjivo srityje pirmosiomis karo dienomis, skelbia „The Guardian“. Ukrainos tyrėjų surinktoje vaizdo medžiagoje matyti, kad Rusijos daliniai šaudo į civilius automobilius keliuose prie pat Hostomelio, miesto į šiaurės vakarus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo. Viename iš klipų automobilis užsidega, kai jį apšaudė priešais esančiame miške dislokuoti kariai.

Po sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose, į Baltijos jūrą kas valandą išteka bent keli milijonai kubinių metrų rusiškų dujų. Ir tai tęsis mažiausiai savaitę. Europos lyderiai pripažįsta – tai tyčinis išpuolis, tik ne visi drįsta įvardinti, kas už to stovi. Visgi Lenkija sako, kad tai dar vienas Rusijos šantažo ir bauginimo įrankis Europai. Lietuviai dar griežtesni.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad prašys sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl „Nord Stream“ nuotėkių, Maskvai atmetant kaltinimus, kad ji kaip nors prie jų prisidėjo. „Rusija ketina sušaukti oficialų JT Saugumo Tarybos posėdį dėl provokacijų, susijusių su dujotiekiais „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paskambinęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad Berlynas niekuomet nepripažins Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose surengtų aneksinių referendumų rezultatų. „Vokietija niekada nepripažins fiktyvių referendumų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose, kuriuose neva dauguma pasisakė už prijungimą prie Rusijos, rezultatų“, – V. Zelenskį patikino O. Scholzas, kurį cituoja jo atstovas Steffenas Hebestreitas.

Viena Baltarusijos opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį pareiškė, kad autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka įvykdytų „politinę savižudybę“, jei įtrauktų šalies kariuomenę į kaimyninėje Ukrainoje Rusijos sukeltą karą.

Maskva neišduos užsienio pasų karui Ukrainoje mobilizuojamiems rusams, trečiadienį pranešė valstybės informacinis portalas, tvyrant nuogąstavimams, kad bus ribojamas išvykimas iš šalies, iš kurios jau pabėgo dešimtys tūkstančių žmonių. „Jei pilietis šaukiamas į karinę tarnybą arba gavo šaukimo [į kariuomenę] laišką, jam bus atsisakyta išduoti pasą“, – skelbiama svetainėje.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadas Williamas Burnsas tvirtina, kad, net jei Rusijoje bus mobilizuota 300 tūkst. žmonių, jų visų išmesti į frontą kaip patrankų mėsą nepavyks. Ir vis tik, jo teigimu, karių trūkumas yra tik viena iš Rusijos kariuomenės problemų. Ten taip pat trūksta parengimo ir reikalingos įrangos.

Rusija praėjusį vakarą raketomis apšaudė antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, kur pataikė į traukinių depą ir nutraukė elektros tiekimą daugiau kaip 18 tūkst. namų ūkių, trečiadienį pranešė pareigūnai. Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synehubovas sakė, kad Rusijos pajėgos leido raketas S-300. Jos buvo sukurtos kaip priešlėktuviniai ginklai, bet dabar jomis dažnai apšaudoma civilinė infrastruktūra Ukrainos miestuose.

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai, Maskvos primestiems pareigūnams keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose paskelbus pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos. „Ukraina ragina Europos Sąjungą, NATO ir Didįjį septynetą nedelsiant reikšmingai padidinti spaudimą Rusijai, įskaitant griežtų sankcijų įvedimą, ir reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai“, – sakoma ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.