Karas Ukrainoje

Popiežius Pranciškus sekmadienį pareiškė apgailestaujantis dėl Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos ir paragino Kremliaus šeimininką nutraukti karą, o Ukrainos prezidentą – būti atvirą deryboms. „Labai apgailestauju dėl tolimesnių tarptautinės teisės principams prieštaraujančių veiksmų pastarosiomis dienomis, sukūrusių labai sunkią situaciją.

Rusijos prezidentas pagrasino panaudoti Ukrainoje taktinius branduolinius ginklus, tačiau toks žingsnis duotų mažai naudos ir galėtų pradėti plataus masto branduolinį konfliktą su Vakarais. Tokie grasinimai nėra naujiena, bet šį kartą karą Ukrainoje Putinas apibūdino, kaip egzistencinį mūšį su Vakarais, kurie, anot jo, nori susilpninti, suskaldyti ir sunaikinti Rusiją. JAV prezidentas Joe Bidenas kritikavo Putino atviras branduolines grėsmes Europai.

Rusija sekmadienį „dronais-mirtininkais“ užpuolė Ukrainos prezidento gimtąjį miestą, o Ukraina, susigrąžinusi strategiškai svarbaus rytinio miesto kontrolę, tęsia kontrpuolimą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Lymano miestas, kuris yra viename iš keturių Ukrainos regionų, aneksuotų Rusijos, „visiškai išvalytas“ nuo rusų karių. „Nuo 12 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Lymanas visiškai išvalytas.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasarį pradėjo karą prieš Ukrainą, verslininkas Dmitrijus Skurichinas savo kaimo parduotuvės vitrinoje kabino žinutes prieš karą ir Kremliaus agresiją, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  D. Skurichinas jau gavo ne vieną baudą dėl aktyvizmo, tariamai „diskredituojančio“ Rusijos kariuomenę. „Kasdien galvoju apie savo saugumą. Bet dar svarbiau, kad žmonės suprastų mano požiūrį. Darysiu viską, kad tai pasiekčiau.

Rugsėjo 21-ąją Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus „dalinę“ mobilizaciją pasirodo vis daugiau įrodymų, kad į kariuomenę pašaukti rusai tai vertina labiau kaip progą girtauti, o ne „ginti tėvynę“ nuo Kremliaus įvardijamų priešų. Paviešintame vaizdo įraše vienoje iš karinių bazių Rusijoje matyti rikiuotėje stovintys ir instruktažo besiklausantys mobilizuotieji. Vienas jų net nelabai slėpdamasis stovi rankoje laikydamas nugertą degtinės butelį.

Rusijos nelaisvėje kelis mėnesius išbuvęs jūrų pėstininkas Mychailo Dianovas papasakojo apie jam ir jo kolegoms tekusius išbandymus: jie buvo mušami, kankinami ir marinami badu. M. Dianovas buvo laikomas toje pačioje Olenivkos kolonijoje Donecko srityje, kurioje per pačių rusų surengtą sprogdinimą buvo nužudyta mažiausiai 50 ukrainiečių belaisvių. Viena iš versijų yra, kad rusai tokiu būdu bandė slėpti kankinimus. Mychailo šią vietą vadino konclageriu ir pasakojo, kad jie buvo marinami badu.

Bulgarai sekmadienį pradėjo balsuoti ketvirtuosiuose per pastaruosius pusantrų metų visuotiniuose rinkimuose, nerimaudami dėl sparčiai augančių kainų ir energijos sąnaudų prieš žiemą, kurią temdo karas Ukrainoje. Praėjusį lapkritį vykusiame balsavime daugiausia dėmesio buvo skiriama įsišaknijusiai korupcijai, o dabar rinkėjams labiausiai rūpi ekonominės problemos. Skurdžiausioje Europos Sąjungos valstybėje narėje metinė infliacija siekia beveik 20 proc.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad Ukrainos kariai sekmadienį smogė penkioms Rusijos okupantų vadavietėms, trims jų amunicijos sandėliams ir 14 priešo darbo jėgos, ginklų ir karinės technikos laikymo zonų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pažadėjo iš Rusijos pajėgų atkovoti daugiau teritorijų šalies rytiniame Donbaso regione. „Visą šią savaitę Donbase buvo iškelta daugiau Ukrainos vėliavų. Po savaitės jų bus dar daugiau“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi. Jis kalbėjo po to, kai Kyjivas pranešė, kad Ukrainos pajėgos pradėjo judėti į svarbų rytinį Lymano miestą, o Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kariai laiko geltonai mėlyną Ukrainos vėliavą.

Ukrainos kariai tęsia savo teritorijų išlaisvinimą. Jie jau iškėlė vėliavą prie strategiškai svarbaus Lymano, įžengė šį miestą Donecko srityje ir, kaip skelbia, apsupo ten daugiau nei 5000 okupantų. O jų karo nusikaltimų įrodymų vis daugiau. Štai prie Kupjansko Ukrainos pajėgos aptiko sušaudytų civilių koloną su  10 nužudytų vaikų. Savo ruožtu Vladimiras Putinas, vakar pasauliui surengęs Ukrainos žemių aneksijos spektaklį, šventė visą naktį.

Rugsėjo viduryje, pasirodžius naujiems pranešimams apie Rusijos žiaurumus prieš Ukrainos civilius gyventojus Lietuvos užsienio reikalų ministras savo kolegoms Vakarų Europoje pasakė paprastą, bet aiškią žinią: „Tankai kalba garsiau nei žodžiai“. Ta žinia buvo nesubtili užuomina ir jos taikinys greičiausiai buvo Vokietija, rašo „Foreign Policy“. Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vadovaujama vyriausybė pastarosiomis savaitėmis patyrė didėjantį Rytų Europos sąjungininkų ir savo šalies politinių j...

Rudens pradžioje Ukrainos kariai atgavo Balaklijos kontrolę. Šis miestelis net šešis mėnesius buvo okupuotas Rusijos karių. Kaip teigia vietos gyventojai ir tyrėjai, vietinių įkalinimas ir kankinimas jau buvo tapęs kasdienybe, rašo „Spiegel International“. Oleksandras Šutovas buvo įkalintas net 36 dienas. Pirmąsias 26-ias jis praleido kameroje su dar septyniais žmonėmis, kurioje buvo girdėti kitų kalinčiųjų riksmai.

Dronai kamikadzės, kuriuos Iranas perdavė Rusijai, mūšio lauke patyrė daugybę gedimų, rašo „Ukrinform“, remdamasi JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja politikai teigimu. „Mes turime tam tikrų įrodymų, kad bepiločiai orlaiviai, kuriuos perdavė Iranas, patyrė daugybę gedimų mūšio lauke Ukrainoje“, – sakė Sasha Baker. Be to, ji pridūrė, kad nėra jokių detalių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Iranas pasiekė tam tikrų laimėjimų karinių technologijų srityje.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Italijos „Eni“, paaiškinęs, jog Austrijoje susidūrė su „transportavimo problema“, šeštadienį pranešė Italijos energetikos milžinė. „Gazprom“ mums pasakė, jog negali patvirtinti šiai dienai reikalingų kiekių pristatymo, ir aiškino, jog negali transportuoti dujų per Austriją“, – rašoma „Eni“ paskelbtame pranešime. Taigi „rusiškų dujų srautas bendrovei „Eni“ per Tarvizijaus įleidimo tašką bus nulinis“, nurodė bendrovė.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas šeštadienį pranešė, kad derybos su Rusija bus galimos tik tuo atveju, jeigu Kremlius išrinks naują prezidentą. „Twitter“ žinutėje M. Podoliakas tikino, kad nėra prasmės derėtis su [Vladimiru Putinu ir kitais Rusijos pareigūnais], kurie tik „šoka ant kapo“. „Sudėliokime išvadas: 1. Nėra prasmės derėtis su tais, kurie „šoka ant kapo“ – su V. Putinu ir jo aplinkos [žmonėmis]. Jų žodžių vertė neturi reikšmės.

Ukraina šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos apsupo kelis tūkstančius Rusijos karių netoli strategiškai svarbaus rytinio Lymano miesto, kurį nuo pavasario kontroliuoja Maskva. Kiek vėliau paskelbta, kad Ukrainos pajėgos įžengė į Lymano miestą. „Rusijos grupuotė šalia Lymano yra apsupta“, – ukrainiečių žiniasklaidai sakė Kyjivo pajėgų atstovas Serhijus Čerevatas. Pasak jo, anksčiau šiame rajone buvo „apie 5–5,5 tūkst.

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinegubovas pranešė, kad Kupjansko mieste rusų kariai apšaudė automobilių kolona, kurioje buvo civilių gyventojų, rašo UNIAN. Kaip teigė O. Sinegubovas, rusų kariai pražudė mažiausiai 20 žmonių. „Remiantis pirmine informacija, nužudyta 20 žmonių, kurie buvo automobiliuose <...> Okupantai įvykdė puolimą prieš civilius, kurie bandė bėgti nuo apšaudymo. Tai yra žiaurumas, kurio neįmanoma pateisinti“, – kalbėjo jis.

Ukrainos pusėje kovojęs britas Aidenas Aslinas penkis mėnesius praleido Rusijos nelaisvėje. Jis pasakoja galvojęs, kad tikrai mirs, o rusai jam vis grasino, jog jo mirtis gali būti arba graži, arba greita. Pirmajame savo interviu po išlaisvinimo 28-erių metų britas „The Sun“ pasakojo apie įkalinimą mažytėje kameroje, kur buvo mušamas, badomas bei verčiamas klausytis sovietinių dainų.

Ukrainos žvalgyba paviešino perimtą rusų kario pokalbį, kuriame jis pripažino, kad Ukrainos kariuomenė apsupo karinius dalinius, rašo UNIAN. Pokalbio metu rusų okupantas pripažino, kad išsigelbėti nepavyks, todėl nedelsdamas atsisveikino su savo žmona.  „Mus apsupo, meile. Netrukus mes susimausime. Aš skambinu tik tam, kad atsisveikinčiau. Ar girdi ką nors? Tik niekam neprasitark. Trumpai tariant, susimovėm“, – drebančiu balsu kalbėjo rusų karys.

Nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje pradžios iš viso mūšio lauke žuvo arba buvo sužeista 59 tūkst. 610 rusų karių, „Ukrinform“. Be to, pranešama, kad per pastarąją parą Ukrainos gynėjai pajėgos nukovė 530 rusų karių.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo savo karą Ukrainoje, jis tikėjosi atkurti Sovietų Sąjungos šeštojo dešimtmečio šlovės laikus, kuomet ši valstybė buvo savo galios viršūnėje. Bet, vietoje to, jis sukėlė chaosą, kurio mastą pasaulis paskutinį kartą matė 1991 m., kai žlugo SSRS.

Rusai penktadienį sulaikė Zaporižios atominės elektrinės direktorių Ihorį Murašovą, pranešė Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“. Teigiama, kad I. Murašovas buvo sulaikytas penktadienį, 16 val. vietos laiku, kuomet jis važiavo iš elektrinės į Enerhodaro miestą. Pranešime teigiama, kad elektrinės direktorių rusai ištempė iš mašinos užrištomis akimis ir nuvežė nežinoma kryptimi. Atominė elektrinė yra Rusijos dalinai užimtoje Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyks įbauginti Jungtinių Valstijų ir NATO, taip pat perspėjo, kad Vakarų karinis Aljansas gintų „kiekvieną centimetrą“ savo teritorijos, jei būtų užpultas. „Amerika ir jos sąjungininkės nesileis bauginamos, – Baltuosiuose rūmuose kalbėjo J. Bidenas. – [V. Putinui] nepavyks mūsų išgąsdinti.

Spalio mėnesį Ukrainos karo fronte gali prasidėti nauja eskalacijos banga, rašo UNIAN, remdamasi Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijaus Danilovo teigimu. Pasak O. Danilovo, eskalacija karo fronte greitu metu prasidės dėl vykdomos mobilizacijos Rusijoje, tačiau jis pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė yra pasirengusi atremti okupantų puolimą. „Rusija mums bandys padaryti maksimalią žalą.

Šeštadienį patvirtinta, kad Ukrainos kariuomenė sėkmingai įžengė į Lymano miestą, čia iškelta šalies vėliava. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 19.58 | R. Kadyrovas siūlo Rusijai Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklus Rusija turėtų apsvarstyti galimybę Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklus, pareiškė Čečėnijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas po to, kai Maskvos pajėgos šeštadienį buvo išstumtos iš svarbaus miesto Ukrainos rytinėje dalyje.

Kišeninės Kremliaus Rusijos liberalų demokratų partijos (LDPR) pirmininkas, Rusijos Dūmos parlamentaras Leonidas Sluckis penktadienį sureagavo į Ukrainos narystės NATO paraiškos pateikimą.  Skambiais pasisakymais garsus ir Kremliui lojalus parlamentaras metė niekuo nepagrįstą kaltinimą, neva Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo veiksmu „tiesiogiai“ pakvietė aljansą leistis į karinį konfliktą su Rusija.

Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Ukraina prie NATO galėtų prisijungti kitų metų liepą, kai vyks NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, skelbia UNIAN.  „Aljansas taip pat turėtų suteikti galbūt kandidato statusą. Po to smogti branduoliniais ginklais ir iš tikrųjų kautis su šalimi kandidate į NATO yra šiek tiek sunkiau. Iškart po mūsų pareiškimo ir abipusės NATO paramos, branduolinio smūgio Ukrainai tikimybė gerokai sumažėjo“, – sako.

Europos Sąjunga penktadienį pristatė griežtesnius reikalavimus dėl vizų išdavimo rusams, sudarysiančius sudėtingų, o kai kuriems net neįmanomų kliūčių jiems atvykti į bloką. Išimtys numatytos tik norintiesiems atvykti dėl humanitarinių priežasčių.

JAV Kongresas penktadienį patvirtino 12,3 milijardo dolerių pagalbą Ukrainai, skelbia „The Guardian“. Į paketą, kuris buvo patvirtintas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo keturis Rusijos neteisėtai okupuotus Ukrainos regionus, apima 3 milijardus dolerių ginklams, atsargoms ir atlyginimams Ukrainos kariuomenei, o prezidentas Joe Bidenas įgalioja Pentagoną perleisti 3,7 milijardo dolerių vertės ginklus ir kitą amuniciją Ukrainai Tai...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio pranešime sako, kad šiandieną Ukraina priėmė sprendimą gintis. Tai jis sakė kalbėdamas apie šiandien Rusijos oficialiai aneksuotas neteisėtai okupuotas Ukrainos teritorijas.  „Turime išlaisvinti visą savo žemę, ir tai bus geriausias įrodymas, kad tarptautinės teisės ir žmogiškųjų vertybių negali pažeisti jokia teroristinė valstybė, net tokia įžūli kaip Rusija. Šiandien Ukraina priėmė sprendimą gintis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį „absurdišku“ ir „piktinančiu“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginį apie dujotiekių „Nord Stream“ nuotėkius sukėlusį tariamą Vakarų sabotažą.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė paramą Ukrainos priėmimui į NATO „kuo greičiau“. Taip jie sureagavo į Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos prašymą paspartinta procedūra nagrinėti klausimą dėl šalies stojimo į Aljansą.

JK gynybos štabo viršininkas sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas mobilizacijai atskleidė didėjantį spaudimą Kremliui, skelbia „Skynews“. Admirolas seras Tony Radakinas pridūrė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos rodo „didėjančio silpnumo ir netvirtumo“ ženklus kare Ukrainoje. „Yra spaudimo taškų. Rusijos ginkluotosiose pajėgose yra tam tikras trapumas“, – sakė jis žurnalistams Vašingtone. Tačiau staigaus Rusijos žlugimo mūšio lauke jis nenumatė.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė, kad niekada nepripažins Rusijos įvykdytos dar keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos ir fiktyvių „referendumų“. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos aneksuoti Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionus „yra naujas žemiausias Rusijos įžūlaus tarptautinės teisės nepaisymo taškas“, sakoma ministrų pareiškime.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje dar kartą patvirtino paramą karo niokojamai Ukrainai.  Pasak NATO vadovo, agresorė šiandieną suteikė daugiau priežasčių svarstyti Ukrainą kaip NATO dalį, kalbėdamas apie anksčiau šiandieną Rusijoje oficialiai aneksuotas neteisėtai okupotas Ukrainos dalis.  J. Stoltenbergas pažymėjo, kad NATO niekada nepripažins agresoriaus aneksuotų teritorijų.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasmerkė apgaulingą Rusijos pareiškimą, kad ji aneksavo keturis Ukrainos regionus, ir sakė, kad Maskva pažeidžia tarptautinę teisę. „Jungtinės Valstijos smerkia šiandieninį apgaulingą Rusijos bandymą aneksuoti suverenią Ukrainos teritoriją. Rusija pažeidžia tarptautinę teisę, pamina Jungtinių Tautų chartiją ir rodo nepagarbą taikioms tautoms“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

JAV senatorius Lindsey Grahamas, komentuodamas Rusijos vykdomą Ukrainos teritorijų aneksiją ir nuolat eskaluojamą galimo branduolinio ginklo panaudojimo „kortą“, pareiškė, kad tai galėtų būti vertinama kaip NATO puolimas. Senatoriaus teigimu, branduolinio ginklo Ukrainoje panaudojimo atveju radiacija pasklistų į aplinkines valstybes, „įskaitant Lenkiją“, o tai reikštų, kad yra pažeidžiamas NATO 5-asis straipsnis, kuris numato visų aljanso valstybių atsaką vienos iš jų puolimo atveju.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad pateikė NATO dokumentus paskubintam stojimui į aljansą. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova „filosofiškai“ pakomentavo šią žinią.  Apie tai ji rašė „Telegrame“. „Zelenskio biuras pranešė, kad Ukraina skubiai kreipiasi į NATO. Šiandien kiekvienas pasirinko savo kelią. Kruvini mėsininkai, žudantys moteris ir vaikus, į NATO šiukšlyną. O mes esame ateityje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad šalis pateikė stojimo į NATO skubos tvarka dokumentus. Jo teigimu, Ukraina de facto jau atitinka visus aljanso standartus. „De facto mes jau praėjome savo kelią į NATO. De facto mes jau įrodėme savo suderinamumą su Šiaurės Atlanto sąjungos standartais. Jie realūs Ukrainai – realūs mūšio lauke ir visais mūsų bendradarbiavimo aspektais. Mes pasitikime vieni kitais, padedame vieni kietiems, ir saugome vieni kitus.

Latvijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, šiai šaliai įvykdžius Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionų neteisėtą aneksiją. Apie tai savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius. „Atsižvelgiant į neteisėtus Rusijos Federacijos veiksmus, paskelbus apie kelių Ukrainos regionų okupaciją ir aneksiją, 17 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kalbos Kremliuje metu paskelbė apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją. Jo teigimu, tai yra „milijonų gyventojų valios išraiška“ ir jis tvirtino neabejojantis, kad Rusijos Federacijos taryba patvirtins šį sprendimą.

Po penktadienį vykusios ceremonijos Kremliuje, kurio metu oficialiai aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus, „Chatham House“ Ukrainos forumo vadovė Orysia Lucevič įspėja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vykdo imperinę misiją, kuria siekia atkurti neva „istorinę“ Rusiją. „Rusijos žingsnius turėtume vertinti kaip besitęsiančią kaimynų teritorijos aneksijos bangą. Rusijos kontrolės lygis skiriasi – nuo Abchazijos iki Padniestrės, iki Krymo ir Baltarusijos.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pasmerkė Rusijos vykdomą Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionų neteisėtą aneksiją. Pareiškimą ministerija išplatino netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė sutartis dėl „regiono priėmimo į Rusiją“ su keturiais šiems okupuotiems regionams Maskvos primestais vadovais.

Lietuvos ir dar 12 Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai pasmerkė fiktyvius Rusijos „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose. Pareiškimą penktadienį paskelbė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vokietijos, Suomijos, Danijos ir Nyderlandų parlamentinių komitetų vadovai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Europos Sąjunga penktadienį pasmerkė „siaubingą Rusijos išpuolį“ prieš civilinę humanitarinę vilkstinę pietų Ukrainoje, pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „ES kuo griežčiausiai smerkia šį pasibaisėtiną išpuolį. Atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Borrellis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kalbos Kremliuje metu paskelbė apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją. Jo teigimu, tai yra „milijonų gyventojų valios išraiška“ ir jis tvirtino neabejojantis, kad Rusijos Federacijos taryba patvirtins šį sprendimą. V. Putinas taip pat pareiškė, kad Belovežo sutartis buvo „neteisėta“, ir „buvo sugriauta mūsų galingoji šalis“. „Tačiau praeities negrąžinsi ir Rusija to nesiveržia daryti“, – aiškino jis.

Anksčiau šią savaitę seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, Europos vadovai pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas. Manoma, kad to kaltininkė tikriausiai yra Rusija, norinti eskaluoti karą Ukrainoje.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad jam dar reikia patikslinti dviejų okupuotų Ukrainos regionų, kuriuos Rusija ketina aneksuoti, bet kurių visiškos kontrolės jos pajėgos neturi, ribas. „Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija pripažįsta 2014 metų ribose. Dėl Chersono ir Zaporižios sričių teritorijų turiu tai patikslinti, dabar negaliu atsakyti į šį klausimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Penktadienį Lietuvos ir dar 12 valstybių nacionalinių parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkai išplatino pareiškimą dėl Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijos organizuotų fiktyvių referendumų. Pareiškimą be Lietuvos pasirašė Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vokietijos, Suomijos, Danijos ir Nyderlandų atstovai, rašoma pranešime spaudai.