Aktualijos

Kas dešimtas 65-erių ir vyresnis Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas. Jo duomenimis, atotrūkis tarp to, kiek 65-erių ir vyresnių žmonių jaučiasi vieniši, lyginant su 50-64 metų amžiaus grupės asmenimis, yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, su kuriuo nebūtų susiję giminystės ryšiais. Mažiau nei 5 proc. visai neturi sau reikšmingų asmenų.

Visuomenininkas ir „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas tęsia akciją „Skaidrinam“. Šį sykį jis viešina Jonavos savivaldybės tarybos narių lėšas. Kaip skelbia A. Tapinas, Liberalų sąjūdžio narys Žilvinas Galimovas pateikė „įžūlias“ ataskaitas, kuriose, nurodoma, kuras buvo pilamas po 4 kartus per dieną. Paaiškėjo, kad 2022 metais atsiskaitoma buvo 20 skirtingų kortelių.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen tapo rimta pretendente vadovauti NATO. Politikė visai neseniai gavo kvietimą apsilankyti Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas paskelbė, kad prezidentas Joe Bidenas kitą mėnesį priims Frederiksen, o tai pakurstė gandus NATO būstinėje, kad JAV gali palaikyti Danijos kandidatę vadovauti NATO. Tradiciškai šis postas yra skirtas europiečiui, tačiau jam reikia Vašingtono palaiminimo, rašo Politico.

Politinę sistemą perkrauti norintys konservatoriai sako, kad biudžeto lėšas taškė ne tik savivaldybių tarybų nariai, bet ir parlamentarai. Kai kurių jų išlaidos transportui išaugo tais metais, kai šalyje siautė koronavirusas, buvo įvestas karantinas ir ribojamas judėjimas tarp savivaldybių.

Vilniaus arkivyskupijos kurija ketvirtadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl kunigo Kęstučio Palikšos, žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams vertus lytiškai santykiauti su nepilnamečiu, pats kunigas nusišalino nuo visų pareigų bažnyčioje.  Taip ji reagavo į anksčiau portalo „Delfi“ paskelbtą 19-mečio jaunuolio liudijimą, kad su Vilniaus arkivyskupijos kancleriu ir parapijos rezidentu K. Palikša palaikė intymius santykius, kai jam tebuvo 15 metų.

Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigiamai įvertino prezidento poziciją kol kas nekomentuoti Civilinės sąjungos įstatymo. Politikas taip pat šmaikščiai pakomentavo A. Širinskienės iniciatyvą nukelti įstatymo įsigaliojimo datą, jei šis būtų priimtas. Prezidento patarė Asta Skaisgirytė „Žinių radijui“ teigė, kad kai G. Nausėda pamatys galutinė Civilinės sąjungos įstatymo variantą, tada ir spręs dėl jo pasirašymo.

Seimas ketvirtadienį priėmė valstybės tarnybos reformą, kuri keičia viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką, vadovams leidžia lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.  Už naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė 45 parlamentarai. Pagrindinis įstatymas įsigalioja nuo 2024 metų sausio 1 dienos, išskyrus kai kurias atskiras dalis.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė pradėti apkaltą parlamentarui Petrui Gražuliui ir kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išvados dėl šio proceso pagrįstumo. Už balsavo 69 Seimo nariai, prieš 26, susilaikė 16. P. Gražulis 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už greta jo sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską.

Premjerė Ingrida Šimonytė nelinkusi atvirai kalbėti, ar atsistatydinus šiai Vyriausybei, dar ryžtųsi stoti už naujos vairo. Ji atskleidė, ką mano apie Petro Gražulio iniciatyvą dėl pirmalaikių rinkimų ir kokiu atveju jai tektų tikrintis pasitikėjimą prieš šios kadencijos Seimą. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis viešai pasakė, kad po Vyriausybės atsistatydinimo įmanomas variantas, kad bus „naujas-senas premjeras“, taip leisdamas suprasti, kad kalba apie I. Šimonytę.

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemato reikalo trauktis jos partijos deleguotam kultūros ministrui, kadangi, anot jos, Vyriausybės dienos ir taip suskaičiuotos. V. Čmilytė-Nielsen nepalankiai žvelgia į konservatorių norą šaukti pirmalaikius Seimo rinkimus. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmoji politikė, kuri grąžino iš savivaldybes gautas kompensacijas. Vėliau jos pavyzdžiu pasekė dalis politikų. „Kiekviena situacija yra individuali.

Per praėjusią parą nustatyti 67 COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo ketvirtadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 30,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 9 procentus. Ligoninėse gydomas 61 COVID-19 sergantis pacientas, du iš jų – reanimacijoje. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Situacija šalyje kilus abejonėms dėl politikų skaidrumo naudojant kanceliarines išmokas išaugo iš kelių ministrų rėmų, ją reikia deeskaluoti, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.  „Šiuo atveju situacija jau tiek užsikamavusi, tiek daug emocijų aplink ją yra kuriama, kad kažkaip deeskaluoti reikėtų.

Surengti priešlaikinius rinkimus sumąstę Gabrielius Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė vadovaujasi savita logika, kurią trečiadienį bandė išdėstyti partijos frakcijos nariams. Abu šie politikai mano, kad į čekučių skandalą patekusius kolegas iš Vyriausybės reikia ginti iki paskutinio šūvio, nes šie esą nepadarė nieko blogo. Tiesiog buvo įtvirtinta prasta savivaldos politikų kanceliarinių išlaidų kompensavimo sistema.

Birželį bus atnaujintas eismas žiemą įgriuvusiu tiltu per Nevėžį Kėdainiuose, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Sprendimas atnaujinti eismą priimtas įvertinus eksperto pateiktas rekomendacijas, pranešime nurodo direkcija. Eismas bus reguliuojamas šviesoforu ir leidžiamas viena juosta, juo galės važiuoti transportas iki 5,5 tonos svorio, tiltu taip pat galės naudotis pėstieji, pranešime nurodo direkcija. Iki to laiko ant tilto bus paklota nauja asfalto danga.

Lietuvoje norima dar labiau apriboti galimybes įsigyti elektroninių cigarečių su aromatais – nuo lapkričio siūloma uždrausti elektronines cigaretes ir jų pildykles su skysčiu, kuriame būtų cukraus ir saldiklių.  Tokias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas Seime įregistravo grupė konservatorių.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti penki neteisėti migrantai, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje trečiadienį užsieniečiai sieną nelegaliai bandė kirsti 63 kartus, Lenkijos pareigūnai į šalį antradienį neįleido 112 migrantų. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 1093 neteisėtiems migrantams. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Klaipėdos taryba ketvirtadienį turėtų tvirtinti trečio vicemero poziciją, į ją BNS šaltinių žiniomis bus siūlomas ilgametis Klaipėdos uosto direkcijos infrastruktūros vadovas Algirdas Kamarauskas.  Jis uosto direkcijoje su pertraukomis yra dirbęs apie du dešimtmečius, vėliau darbą tęsė vienoje uosto bendrovių.  2010 metais Klaipėdos uostui pradėjus vadovauti Eugenijui Gentvilui, A. Kamarauskas buvo atleistas dėl esą netinkamai atliekamų pareigų.

Seimo opozicinėje darbotvarkėje įtrauktas Seimo narių Mišrios grupės atstovo Petro Gražulio parengtas nutarimo projektas dėl pirmalaikių rinkimų. Juos siūloma rengti rugsėjo 3 dieną, nutarimo projekte konstatuojant, kad „dabartinė Vyriausybė negali ir negalės susitvarkyti su Lietuvą ištikusiais iššūkiais“. Iniciatyvą skelbti pirmalaikius rinkimus paskelbė valdantieji konservatoriai.

Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti Rinkimų kodekso pataisas, kurios turėtų spręsti per savivaldos rinkimus išryškėjusius rinkimų organizavimo nesklandumus. Rinkimų kodekse siūloma nustatyti ilgesnį laiką pateikti pareiškinius dokumentus, riboti debatuose dalyvaujančių kandidatų skaičių, įtvirtinti melagingos informacijos sąvoką. Taip pat norima nustatyti, kad likus 65 dienoms iki rinkimų kandidatas turėtų būti ne tik atlikęs teismo skirtą bausmę, bet ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl valstybės tarnybos reformos, kurią Vyriausybė vadina vienu svarbiausių šios kadencijos darbų.  Ketvirtadienį numatytas paskutinis balsavimas dėl naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo priėmimo. Palyginti su Vyriausybės teikti pradiniu variantu, pertvarka Seime pakoreguota – lieka priedas už stažą valstybės tarnyboje, kurio iš viso siūlyta atsisakyti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį šaukia frakcijų seniūnų pasitarimą, per kurį bus aptartos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto rengiamos pataisos dėl savivaldos politikų išmokų. „Žinau, kad yra visų noras sutvarkyti šį klausimą kuo greičiau, todėl radus sutarimą dėl principų ir koncepcijos visiškai realu iki liepos 1 dienos priimti reikiamus įstatymų pakeitimus“, – feisbuke paskelbė V. Čmilytė-Nielsen.

Po labai šiltos savaitės sulauksime vėsesnių orų, praneša sinoptikai.  Ketvirtadienį Lietuvoje kai kur numatomas trumpas, nedidelis lietus, galima perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra 22–27, vakariniame šalies pakraštyje 17–21 laipsnis šilumos. Penktadienį be žymesnio lietaus.

Statybinių atliekų kalnai ir milijoninė žala gamtai. Tokią nelegalų savartyną aplinkosaugininkai rado viename iš Vilniaus rajono kaimų. Verslininkai įniršę dėl žurnalistų dėmesio, seniūnas gina įmonę, o Vilniaus rajono savivaldybė nustebo, kad nežino, kas vyksta jos teritorijoje. Viena iš Vilniaus rajono Šatrininkų seniūnijos kaimo gatvių – iš pirmo žvilgsnio čia nieko neįprasto nėra. Tačiau metalinė tvora slepia didžiulę gamtai padarytą žalą.

Sostinės centre medkirčiai toliau pjauna šimtamečius medžius. Naujasis meras konservatorius Valdas Benkunskas verslininkams, nupjovusiems šimtametį ąžuolą, grasina 140 tūkstančių eurų bauda. Tuo pat metu pačiame centre, Gedimino prospekte, Lukiškių aikštėje, darbininkai nupjovė 6 šimtametes liepas. Sostinės gyventojai stebisi savivaldybės dviveidiškumu, mat Lukiškių aikštėje liepos nudžiūvo, spėjama, dėl Vilniaus vadovų sprendimo trinkelizuoti Lukiškių aikštę.

Dėl šylančių orų mažėja žmonių, aukojančių kraują, todėl dauguma šalies gydymo įstaigų ėmė skųstis senkančiomis kraujo atsargomis. Trūksta jau ne tik retų, bet ir populiarių grupių kraujo. Medikai prašo žmonių nemoti ranka, mat kartais būna tokių atvejų, kai išgelbėti vieno paciento gyvybę prireikia net ir trisdešimties donorų kraujo, tad atsargos privalo būti. Išgirdę pagalbos prašymus, padėti gydymo įstaigoms stojo ir Lietuvos šauliai.

Dauguma valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narių palaiko partijos prezidiumo siūlymą surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, sako frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas.  „Didžioji frakcijos dalis palaiko prezidiumo priimtą nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų. Šį penktadienį, kaip ir sakė partijos pirmininkas, ketiname registruoti pirmalaikių Seimo rinkimų nutarimą.

Lėšų grobstymo savivaldybėse skandalo įkarštyje nuskambėjęs konservatorių pasiūlymas rengti pirmalaikius Seimo rinkimus nėra pats racionaliausias problemos sprendimo būdas, sako buvęs premjeras, europarlamentaras Andrius Kubilius. Anot jo, pirmiausia reikėtų atlikti auditą savivaldybėse ir Seime, tuomet sutarti, kaip lėšas grobsčiusių politikų padarytą žalą valstybei atlyginti, o tik tada kelti klausimą, ar dabartinis Seimas gali dirbti toliau.

Utenos rajono savivaldybės taryboje konservatoriams atstovaujanti Eglė Zarankaitė pranešė į rajono biudžetą grąžinusi 19,3 tūkst. eurų – visą per buvusią kadenciją jai kanceliariniams poreikiams išmokėtą sumą.   „Būdama Tarybos nare buvau studentė, nedirbau, pajamų neturėjau, mane finansiškai remdavo artimi šeimos nariai. Panaudotos aštuonios skirtingos kortelės mokėjimams buvo tik artimų šeimos narių.

Savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimo klausimą būtina spręsti kuo greičiau, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tikrai labai atidžiai seksiu diskusiją dėl teisės aktų, dėl įstatymų pokyčių Seime. Manau, kad jokių atidėliojimų negali būti, turime tai daryti, kaip galima greičiau, ir viskas visiems turi būti aišku, kaip atlyginama savivaldybių tarybų narių veikla nuo dienos X, kuri, tikiuosi, bus greitai“, – trečiadienį Lietuvos žurnalistams Paryžiuje sakė valstybės vadovas.

Trečiadienį lankydamasis Prancūzijos sostinėje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė išgirdęs Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono supratimą, kad Vilniuje turi būti pasiųsta aiški žinutė dėl Ukrainos artėjimo link NATO. „Tikrai labai svarbu, mūsų abiejų supratimu, pasiųsti aiškią žinutę dėl Ukrainos artėjimo link NATO. Vilniaus viršūnių susitikimas šia prasme bus labai svarbus“, – po susitikimo su Prancūzijos vadovu Lietuvos žurnalistams sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda atmeta dalies valdančiųjų politikų kritiką dėl prezidento rinkimų kampanijos finansavimo. „Tai, kad prezidentas rinkimų kampanijai išleido dvigubai mažiau pinigų, rinkdamas privačias lėšas, jam reikia aiškintis“, – Paryžiuje žurnalistams sakė G. Nausėda. „Tačiau kad partiniai kandidatai, išleisdami biudžetines lėšas gerokai didesnes, taškė pinigus į kairę, į dešinę, jiems tai nekelia klausimų.

Teismui vis dar sunkiai sekasi judėti į priekį riaušių prie Seimo byloje. Nors šiandien buvo surengtas jau trečias visą dieną trukęs posėdis, tačiau vėl teko klausytis nesibaigiančių kaltinamųjų ir jų advokatų prašymų. Šį kartą teisiamieji riaušininkai priekaištavo dėl salės – prisirinkus žmonių esą tampa tvanku ir sąlygos pasidaro nežmoniškos. Skambėjo siūlymai posėdžius rengti Seime, o Celofano advokatas paprašė, kad dėl bylos vilkinimo būtų nubaustas prokuroras.

40 Europos Parlamento (EP) narių paragino Bendrijos nares įvesti Vengrijai sankcijas pagal vadinamąjį Magnitskio įstatymą. Kaip trečiadienį pranešė europarlamentaro Petro Auštrevičiaus biuras, šios Rusijos teisininko garbei pavadintos sankcijos Vengrijai turėtų būti įvestos už tai, kad ji blokuoja bendrą Europos Sąjungos (ES) sprendimą dėl sankcijų Kremliui už opozicijos lyderio Vladimiro Kara-Murzos įkalinimą.

Daugiau nei 7600 eurų į rankas algos per mėnesį gaunantys europarlamentarai, kaip ir mūsų savivaldybių tarybų nariai, kas mėnesį gauna išmokas darbo išlaidoms po beveik 5000 eurų. Nors jų niekas reguliariai netikrina, išlaidų neprašo, dalis lietuvių parlamentarų tikina čekius kaupiantys. „Noriu pripažinti iš karto, kol neprasidėjo tyrimai ir kas nors nepradėjo ko nors aiškintis, būdamas Europos parlamento nariu aš taip pat gavau reprezentacines lėšas ir čekių neturiu.

Bandydami nuslopinti savivaldos politikų čekučių skandalą bei pasipiktinę, kad opozicija šiuo skandalu naudojasi, konservatoriai sugalvojo ėjimą žirgu: bandys skelbti priešlaikinius rinkimus, o jeigu tai nepavyks – tuomet Ingridos Šimonytės Vyriausybė atsistatydins po NATO vadovų susitikimo.  Planą pirmiausia įgarsino Gabrielius Landsbergis, jį patvirtino partijos prezidiumas, o trečiadienį planas pristatytas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime.

Žmonos Almos Adamkienės netekęs kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, praėjus dienai po laidotuvių, jautriai kreipėsi į lietuvius.  V. Adamkus padėkojo kiekvienam, kuris mintimis ar asmeniškai palydėjo jo žmoną į amžinąją kelionę.  „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie mintimis, malda ar asmeniškai į paskutinę kelionę palydėjo Almą Adamkienę.

Pirmalaikiai Seimo rinkimai yra viena iš nedaugelio išeičių iš esamos situacijos, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Dabartinėmis aplinkybėmis, kuomet nueita taip toli ir vietoje to, kad Vyriausybės problemos būtų sprendžiamos tiesiog atskirų ministrų pasitraukimais, šiame etape, na, atrodo, kad tai belieka viena iš nedaugelio išeičių“, – Paryžiuje žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.

Europos Komisija (EK) atkreipia dėmesį, kad mokytojo profesija Lietuvoje nėra patraukli, o pedagogams trūksta karjeros galimybių. Dėl šios priežasties šalyje trūksta mokytojų, kenčia ir mokinių pasiekimai. Vis dėlto Komisija pažymi, kad Lietuva neseniai ėmėsi „tam tikrų veiksmų mokytojų trūkumo problemai spręsti, be kita ko, siekdama tobulinti pedagoginių darbuotojų kompetencijas per nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas“. „Be to, 21,4 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas pagal partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio valią apsisprendė siekti priešlaikinių Seimo rinkimų, o jeigu tai nepavyksta – pabaigti šios Vyriausybės egzistavimą iškart po NATO vadovų susitikimo. Tačiau po šio veiksmo galimi įvairūs scenarijai, kuriais sutiko pasidalinti keletas konservatorių atstovų, kurie nenorėjo būti įvardinti.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį paskelbus naujas rekomendacijas Lietuvai, šalies deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Lietuva daugiausia namų darbų yra atlikusi energetikoje, tačiau dar daug reikia nuveikti sveikatos apsaugos ir socialinės srityse.

Savivaldybių lėšų grobstymo skandalas skandina vyriausybę. Kodėl konservatoriai siūlo priešlaikinius Seimo rinkimus? Ar visi TS-LKD atstovai tam pritaria? Ar krizių premjeras A. Kubilius svarstytų apie sugrįžimą ir kokius sprendimus matytų jis? Apie visa tai pokalbis „Dėmesio centre“ su buvusiu premjeru, europarlamentaru Andriumi Kubiliumi šįvakar 19.30 val.

Prašymą dėl Anykščių rajono merui Kęstučiui Tubiui skirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo nagrinės naujos sudėties Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, pranešė teismas. Trečiadienį Panevėžio apygardos teismo teisėjai Danutė Švitinienė ir Donatas Jatužis priėmė nutartį, kuria nušalino trečią teisėjų kolegijos narį – teisėją Valdą Ciesiūną nuo Probacijos tarnybos prašymo, susijusio su K. Tubiui skirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, nagrinėjimo.

Baltijos šalyse dislokuotos NATO sąjungininkų pajėgos kartu su Lietuvos, Latvijos bei Estijos atstovais žada didinti veiksmų koordinavimą ir derinimą.  Kaip trečiadienį pranešė kariuomenė, naujame „3+3 Formate“ Rukloje ketvirtadienį susitiks Baltijos šalyse dislokuotų sąjungininkų batalionų vadai ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos sausumos pajėgų vadovybė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo leisti darbuotojams streikuoti ir tada, kai šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis. Taip siekiama darbuotojų ir darbdavių santykių balanso tokios padėties metu.  Streiko ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, ekstremaliosios ir karo padėties metu nustatytų tokias situacijas reglamentuojantys įstatymai.  Komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiai Darbo kodekso pataisai.

Vilniaus rajone aptikus nelegalų skaldos sąvartyną Šatrininkų seniūnas Veslavas Starikovičius teigia, jog ši įmonė veikė 12 metų ir nusiskundimų nebuvo, tuo metu rajono meras Robertas Duchnevičius sako, kad ketinama atlikti panašaus pobūdžio veiklą vykdančių įmonių monitoringą.  Pirmadienį Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) paskelbė, kad Vilniaus rajone, Vėliučionių kaime, aplinkosaugininkai aptiko neteisėtą atliekų sąvartyną, dėl jo žala aplinkai gali viršyti 1,4 mln. eurų.

Prancūzija yra įsipareigojusi Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumui, sako šios šalies prezidentas Emmanuelis Macronas, trečiadienį Paryžiuje susitikęs su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda. „Prancūzija yra labai solidari su Lietuva šiame rytiniame flange, ir aš norėčiau dar kartą patvirtinti, kad Prancūzija yra tvirtai įsipareigojusi saugumui ir stabilumui Lietuvoje ir visame Baltijos regione“, – Eliziejaus rūmuose sutikęs Lietuvos prezidentą sakė Prancūzijos vadovas.

Siekiant užkardyti moksleivių rūkymą trūksta nuoseklumo, įsitikinę specialistai. Policija priduria, kad bėdų yra ne viena: tai vis dar gajūs stereotipai, mažas tėvų įsitraukimas ir menka atsakomybė elektroninių cigarečių bei pavojingų medžiagų platintojams. „Esu trijų vaikų tėvas ir galiu pasakyti – tėvų vaidmuo yra labai svarbus. Jei vaikai rūko, jokia mokykla, jokia institucija nepasirūpins. Labai svarbu dalinimasis informacija apie neigiamus reiškinius.

 Paryžiuje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad karo Ukrainoje kontekste vietos pilkosioms zonoms nėra. „Išgyvename tokius laikus, kuomet labai svarbu stovėti teisingoje istorijos pusėje, – trečiadienį žurnalistams Prancūzijos sostinėje kalbėjo Lietuvos vadovas. – Kompromisams, pilkosioms zonoms vietos nėra. Turime pasakyti, kad balta yra balta, juoda yra juoda.

Prezidentas Gitanas Nausėda vieši Prancūzijoje, kur susitinka su šios valstybės vadovu Emmanueliu Macronu.  Vienas pagrindinių vizito tikslų – aptarti liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę. Prancūzijos prezidentas E. Macronas prieš darbo pietus su G. Nausėda sakė, kad jo šalis yra įsipareigojusi Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumui.