Aktualijos

Iš sausio 6 į sausio 7-ąją šalyje prognozuojamos itin žiemiškos oro ir eismo sąlygos – lijundra, kuri gali akimirksniu pavirsti plikledžiu. Gatves ir kelius prižiūrinti bendrovė „Ecoservice“ praneša, kad dėl sudėtingų eismo sąlygų planuojama dirbti be pertraukų. Gatves ir kelius prižiūrinčios aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ darbuotojai stebi greitai besikeičiančias oro sąlygas, budės visą parą  ir yra pasirengę operatyviai išvažiuoti į gatves, teigiama pranešime spaudai.

Pirmadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei premjeras Gintautas Paluckas pareiškė užuojautą dėl buvusio Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovo metropolito emerito Chrizostomo mirties. „Jo Ekscelencijos Chrizostomo išmintinga laikysena ir pilietinė pozicija remiant siekį atkurti Lietuvos valstybę ir pasmerkiant sovietų karinę agresiją 1991 m. svariai prisidėjo prie tautinės santarvės ir darnios visuomenės puoselėjimo Lietuvoje“, – rašoma prezidento pranešime.

Pirmadienį darbą premjero Gintauto Palucko komandoje oficialiai pradėjo 12 narių. Ministro pirmininko patarėju ekonomikos klausimais paskirtas Gediminas Černiauskas. Pastaraisiais metais jis bendradarbiavo rengiant knygą apie Lietuvos socialinę-ekonominę raidą 2004–2024 metais bei koordinavo Privalomojo sveikatos draudimo plėtros projektą Azerbaidžane.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad prieš priimant sprendimus dėl priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos denonsavimo – būtina šį sprendimą visų pirma išdiskutuoti su kitomis regiono valstybėmis. Todėl ministrė akcentuoja, kad žingsnis trauktis iš konvenijos neturėtų būti skubotas.

Praėjusią savaitę Vakarų Lietuvos upėse pakilus vandens lygiui, ekstremalią situaciją dalyje seniūnijų paskelbusioje Kretingoje situacija stabilizavosi, sako rajono meras Antanas Kalnius. „Situacija tikrai pagerėjo ir problemų nebeturime. Sodų bendrijoje „Rasa“ dar stovi siurbliai, kurie pumpuoja iš apsauginio tvenkinio vandenį, bet situacija ir ten gerėja. Vanduo Kartenoje jau yra nukritęs“, – Eltai teigė A. Kalnius.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nėra pagrindo pradėti diskusijos dėl privalomosios karo tarnybos ilginimo, nes šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas divizijai vystyti. „Tikrai ši diskusija artimiausių mėnesių laikotarpiu negalėtų nei prasidėti, nei vykti, nes šiandien mes analizuojame kitus svarbius dalykus, Lietuvos nacionalinės divizijos kūrimo tempus“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjeras.

Artėjant Nacionaliniam mokinių pasiekimų patikrinimui, Lietuvos mokyklose šią savaitę vyks techninės įrangos bei sistemų bandymas. Jį organizuojančios Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) teigimu, tai – būtinas procesas, siekiant užtikrinti, kad moksleivių žinių patikrinimo metu būtų išvengta nesklandumų. „Mokinių pasiekimų patikrinimai prasidės sausio pabaigoje. Jie organizuojami elektroniniu būdu. Siekiant, kad viskas vyktų sklandžiai, rengiamas techninių galimybių bandymas.

TV3 žiniose, o vėliau ir kitose žiniasklaidos priemonėse pasirodžius informacijai apie nekuklius aplinkos ministro Povilo Poderskio norus, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikina, kad pats P. Poderskis automobilio neprašė. Esą jo reikia ministerijai, nes pasibaigė vienos transporto priemonės sutartis. P. Poderskis, vos sėdo į ministro kėdę, pateikė pageidavimų sąrašą.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus apie ketinimą siekti Seimo vicepirmininko posto nepaisant to, kokia bus vykstančių teisinių procesų baigtis, premjeras Gintautas Paluckas ragina neskubėti. Anot jo, viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos yra bereikšmės, nes susiklosčiusią situaciją spręs ne kas kitas, o koalicinė taryba.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad informacija, kurią apie aplinkos ministro Povilo Poderskio prašomą automobilį ir kitas darbo priemones pranešė žiniasklaida, gerokai skiriasi nuo tos, kurią jam pateikė pats ministras.

Vadovaujantis Vyriausybės programos nuostatomis, ministerijos iki sausio 30 d. turės suformuluoti po 3-5 prioritetus Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui. „Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, apims pagrindines Vyriausybės programos nuostatas ir numatys aiškius veiksmus šioms nuostatoms įgyvendinti“, – teigė Vyriausybės kancleris Laimonas Rudys.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos punktas penktadienį pradės veikti naujame korpuse Josvainių gatvėje, Šilainių mikrorajone. Trečiadienį stabdoma šios gydymo įstaigos Laisvės alėjos padalinio veikla, ten nebebus teikiamos jokios paslaugos, pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė  LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė Diana Žaliaduonytė.

Premjeras Gintautas Paluckas mano, kad Lietuva turėtų pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. „Šį klausimą nagrinėja Krašto apsaugos ministerija kartu su užsienio reikalų ministru, tai tikrai jį išspręs. Mano įsitikinimu, (Lietuva – ELTA) turėtų iš jos pasitraukti“, – pirmadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė G. Paluckas. Ministras pirmininkas nurodė, jog šio klausimo susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda metu neaptarė.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Seime pateikti 6–7 variantai dėl kaupimo antrojoje pensijų pakopoje pokyčių, įskaitant ir pasitraukimą. „Kol kas vyksta diskusija, bet kol kas Seime pateikta bene 6–7 įvairūs variantai“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Paluckas. Jo teigimu, šiuo metu diskutuojama apie keletą esminių pensijų kaupimo sistemos pokyčių, įskaitant pasitraukimą iš jos bei įvairias galimybes atsiimti sukauptą sumą, priartėjus prie pensinio amžiaus.

Jeigu Krašto apsaugos ministerija (KAM) nesiims inciatyvos dėl Lietuvos pasitraukimo iš priešpėstinių minų konvencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas žada rinkti dėl to piliečių parašus, kad Seimas svarstytų šį klausimą.

Siekiant padidinti burnos higienos ir ligų profilaktikos paslaugų prieinamumą bei kokybę šalies gyventojams, nuo šių metų pradžios sumažino maksimalų burnos higienistų aptarnaujamų gyventojų skaičių, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama vaikų dantų ėduonies ir suaugusiųjų burnos vėžio profilaktikai. Maksimalus burnos higienistų aptarnaujamų gyventojų skaičius sumažintas nuo 10 tūkst. iki 7 tūkst.

LRT taryba skelbia naują konkursą LRT Etikos kontrolieriaus pareigoms užimti. Pareigoms tinkamo asmens ieškoma jau nuo birželio mėnesio. „LRT Etikos kontrolieriaus darbas reikalauja specifinio profilio kompetencijų ir gebėjimų, todėl tęsiame geriausiai šias pareigas eiti galinčio kandidato paieškas. Ši pozicija yra atsakinga ir labai svarbi, jai keliami aukšti reikalavimai, kad būtų tinkamai tarpininkaujama tarp visuomenės ir žurnalistų.

Po Naujųjų metų socialiniuose tinkluose pasklido žinia, kad pirmąją 2025 metų dieną Lentvaryje dingo 2017 m. nužudyto Matuko tėtis Artūras Abromaitis. Sausio 7 d. vyras surastas gyvas ir sveikas. Apie vyro dingimą socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė artimieji. Jų teigimu, A. Abromaitis paskutinį kartą matytas gruodžio 31 d. Sausio 1 d. vyras išėjo iš Lauko g. Lentvaryje ir pradingo.

Premjero Gintauto Palucko komandą papildė nauji nariai, tarp jų – diplomatas Kęstutis Kudzmanas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas. Kaip BNS informavo partijos atstovas Justinas Argustas, K. Kudzmanas premjero komandoje darbą pradeda kaip vyriausias patarėjas tarptautinių santykių klausimais. Tuo metu Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju dirba iki šiol Socialdemokratų partijos atsakingojo sekretoriaus pareigas ėjęs Justas Pankauskas.

 Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nuo šių metų tampa Jungtinių Valstijų (JAV) analitikos centro „Atlantic Council“ Tarptautinės patarėjų tarybos nare. Kaip pirmadienį pranešė D. Grybauskaitės atstovė spaudai Goda Bacenskienė, prisidėti prie patarėjų tarybos buvusią Lietuvos vadovę pakvietė strateginių studijų centro vadovas Frederickas Kempe. Nariai į tarybą renkami trejiems metams. „Atlantic Council“ yra 1961 metais įkurtas NATO strateginių tyrimų centras.

Vyriausybė pirmadienį pradėjo platinti ketvirtąją gynybos obligacijų emisiją, už kurią bus mokama 2 proc. metinių palūkanų. Emisija platinama sausio 6–20 d., o bus išperkama 2026 m. sausio 21 d. Skolos vertybinius popierius platina bankai „Swedbank“ ir „SEB“ – jų įsigyti galima internetu ir atvykus į „SEB“ padalinį. Pirmoji gynybos obligacijų emisija platinta pernai spalio 10-28 dienomis, antroji – lapkričio 4-18 d., trečioji – gruodžio 2–16 d. Trimis emisijomis įsigyta beveik 13,3 mln.

Buvusiai Vyriausybei uždraudus lėktuvais eksportuoti tūkstančius dvejopos paskirties prekių į 10 trečiųjų šalių, aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ savininkas Arvydas Paukštys sako, kad sankcijos Rusijai turi būti vieningos visoje Europos Sąjungoje. „Kodėl negalime taikyti vienodų sankcijų, kaip visa Europos Sąjunga (...)? Sankcijos reikalingos, bet tada vieningai.

Naujųjų metų išvakarėse Biržų rajone dingo devyniolikmetis Jonas Maižikas. Sausio 5 d. prie paieškų prisijungė ir Raudonojo Kryžiaus atstovai bei Všį ,,K9 paieška“ savanorių grupė. Latvijos Respublikos sienos Biržų rajono šiaurinėje ir rytinėje dalyse suteikiama papildoma pagalba paieškoms. Biržų rajono policijos komisariatas savo „feisbuko“ paskyroje pasidalino naujausia informacija apie Jono paiešką.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina pavasarį sieksiantis Seimo vicepirmininko posto, nepaisant to, kokia bus šiuo metu vykstančių ikiteisminių tyrimų dėl galimo šmeižto ir neapykantos kurstymo baigtis. Politiko teigimu, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis privalo laikytis neva duoto žodžio į vicepirmininkus teikti būtent R. Žemaitaičio kandidatūrą. „Žmogus turi laikytis duoto žodžio. Viskas, man daugiau niekas neįdomu.

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis, pirmadienį pranešė Vilniaus arkivyskupija. Dėl to popiet Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje rengiama spaudos konferencija.

 Pirmadienio naktį, eidamas 91-uosius metus, mirė metropolitas emeritas Chrizostomas Martiškinas, nuo 1990 iki 2010 metų vadovavęs Lietuvos Stačiatikių Bažnyčiai. Metropolitas Chrizostomas rėmė lietuvių tautos laisvės ir nepriklausomybės siekį, 1991 metų sausio įvykių Vilniuje metu jis griežtai pasmerkė Sovietų Sąjungos valdžios veiksmus ir buvo apdovanotas Lietuvos valstybės Sausio 13-osios atminimo medaliu. Nuo 1990 m. sausio 26 d. jis buvo Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas.

 Lietuvos pasienyje su Baltarusija 15 parą iš eilės neapgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje sekmadienį taip pat nefiksuota bandymų neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai šeštadienį apgręžė aštuonis į šalį norėjusius patekti užsieniečius. Paskutinį kartą migrantai Lietuvos pasienyje su Baltarusija buvo apgręžti gruodžio 21-ąją.

Pirmadienį posėdžiausianti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) registruos Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ dalyvauti pirmalaikiuose Panevėžio mero rinkimuose. Nors kovo mėnesį pirmalaikiai merų rinkimai vyks trijose savivaldybėse, demokratai kelia kandidatą tik vienoje jų – Panevėžyje. Kaip skelbė portalas sekunde.lt, „Vardan Lietuvos“ kandidatė į miesto vadovus – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Solveiga Dagė.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su ministru pirmininku Gintautu Palucku. Kaip Eltai teikė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, numatomas darbinis politikų susitikimas. Tuo metu premjero atstovas Justinas Argustas Eltą informavo, jog Vyriausybės vadovas su prezidentu ketina aptarti politines aktualijas, regiono saugumo ir gynybos klausimus, II-osios pensijų pakopos pertvarkymo, mokesčių sistemos tobulinimo planus.

Daugybės ilgalaikių skaudulių kamuojama sveikatos sistema – pavargę pacientai ir medikai – laukia pokyčių. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė skuba vardyti prioritetus, kaip ne tik gerins situaciją, bet ir didins atsparumą karo grėsmėms.

Penkiolikmetis nusprendė paduoti savo tėvus į teismą dėl nuolatinio spaudimo sportuoti. Pasak paauglio advokatės, jis skundžiasi nebeturintis laiko ne tik mokslams ar draugams, bet ir poilsiui. Vaikas šiuo metu sportinių aukštumų siekia užsienyje, tačiau Lietuvoje likę tėvai esą ir toliau griežtai stebi bei reikalauja, kad atžala sutelktų visas jėgas į sportą, laikytųsi griežto režimo, mitybos plano.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sportas – sveikata ir suaugusiems, ir vaikams.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) bei ir mirštamumas nuo jų Lietuvoje išlieka pirmoje vietoje. Negana to, esame tarp „lyderių“ ir europiniame kontekste. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi skelbia, kad situacija turėtų gerėti, mat nuo gegužės 25 d. įsigalios kardiologiniams pacientams svarbios naujovės. Higienos instituto duomenimis, 2023 metų mirčių struktūroje mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė net 52,1 proc.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad saugumo situacija Lietuvoje išlieka stabiliai įtempta. Jis atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais prie tradicinėmis tapusių Rusijos keliamų kibernetinių ir dezinformacinių grėsmių prisidėjo ir kinetiniai išpuoliai, kurie, anot NKVC vadovo, greičiausiai niekur nedings ir 2025 metais.  „Aš saugumo situaciją įvardinčiau kaip stabiliai įtemptą.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ekonominę krizę išgyvenančių estų pavyzdžiu galime pasekti ir mes, jei naujoji valdžia pakels mokesčius. Ekonomistas pabrėžia, kad reikia pasimokyti iš kaimynų klaidų ir pradėti daugiau dėmesio skirti verslo plėtrai.  Apie tai, su kokiais sunkumais susiduria Europa ir iš kokių klaidų turime pasimokyti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ – pokalbis su Nerijumi Mačiuliu.

Profesorius, matematikas, ekonomistas Rimantas Ruckis „Žinių radijo“ laidoje išsamiai pasidalino savo įžvalgomis, kokie Lietuvos ekonomikai bus 2025-ieji metai bei apžvelgė pasibaigusius 2024-uosius metus. Ekonomistas neslepia, kad pastarieji 2024 m. Lietuvai buvo palankūs. „Na, jeigu kalbėt bendrais rodikliais, nežiūrėt į atskirus sektorius, tai, iš tikro, metai buvo Lietuvai tikrai neblogi.

Vis dažniau užsimenama, kad ateityje didinti pensijų Lietuvoje nebebus iš ko. Todėl svarstomi būdai, kaip ir iš kur joms gauti papildomų pinigų. Viena iš rekomendacijų yra apmokestinti pensijas. Lietuva yra bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje neapmokestinamos jokios senatvės pensijos.  Apie tai, ar socialdemokratai apmokestins pensijas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginienė.

Naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė savo kadencijos metu prioritetą sako skirsianti mokyklų tinklo reformos peržiūrai bei vadovėlių trūkumo problemai. Anot jos, tai karščiausi klausimai, kuriems sprendimus reikia rasti kuo greičiau. „Pagrindinis tikslas yra lygios galimybės visiems gauti kokybišką ugdymą.

Energetikai ir ornitologai pristatė naujovę Lietuvoje. Ant vėjų jėgainių jie sumontuos išmaniąsias kameras, kurios atpažins saugotinus bei retus paukščius, o šiems priartėjus, laikinai sustabdys pačią elektrinę. Taip specialistai tikisi sumažinti į vėjo jėgainių mentes atsitrenkiančių paukščių – erelių bei juodųjų gandrų – žūčių.  Ornitologas Julius iš dėžės traukia išskirtinės išvaizdos kamerą. Ji – naujovė Lietuvoje.

Nors šiandien onkologinių ligų daugėja ir jos jaunėja, gydytojai neturi vieno atsakymo, kodėl vienus užklumpa vėžys, o kiti sveiki pragyvena iki žilos senatvės. Vis tik onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė įsitikinusi – emocinis nusiteikimas sąlygoja daug net jau ir susirgus, o nuolatinis stresas be kalbų yra tiesus kelias į ligas. Sertifikuota holistinės onkologijos specialistė pabrėžė norinti tikėti, kad emociškai stabilūs žmonės turi žymiai daugiau vidinių resursų.

Per metus padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad „Rail Baltica“ projektas yra reikalingas Lietuvai. Tokios nuomonės laikosi 79 proc. lietuvių, rodo bendrovės „Spinter Research“ atlikta šalies gyventojų apklausa. Prieš metus projektą kaip reikalingą įvardijo 77 proc. apklaustųjų, o skeptiškai jo atžvilgiu nusiteikusių gyventojų, kaip ir pernai, tėra 6 proc. Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė šalies gyventojų (58 proc.

Pasibaigus 2024-iems metams, jau tvirtai galima teigti, jog jie Lietuvoje ir pasaulyje buvo patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų istoriją, pranešė Meteo.lt ir Europos klimato kaitos tarnyba „Copernicus“. Ką tai reiškia mums ir kas laukia toliau, pasakoja meteorologas Gytis Valaika ir klimatologas Arūnas Bukantis.  Vidutinė daugiametė oro temperatūra 2024-ais metais Lietuvoje nuo normos nukrypo 1,9-2 laipsniais.

Nuo Naujųjų metų Lietuvos žmonių laukia pokyčiai, įsigaliojo ne vienas įstatymas. Jeigu kai kurių iš jų nebus laikomasi, tada sulauksite piniginės baudos. Seimas dar praeitais metais, birželio mėnesį patvirtino Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis baudos diferencijuojamos pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai.

Nuo 2025-ųjų pokyčių sulauks ir švietimo sektorius. Keičiasi egzaminų išlaikymo riba, o stojant į aukštąsias mokyklas konkursinio balo reikalavimai bus kitokie. Šie pokyčiai turės įtakos abiturientų pasirengimui, egzaminų laikymo procesui bei stojimo sąlygoms. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su naujovėmis švietimo srityje. Egzamino išlaikymo riba Iki 2025-ųjų brandos egzaminas buvo laikomas išlaikytu, jei mokinys surinkdavo bent 16 taškų iš 100 galimų.

Lietuviai dar niekad taip gerai negyveno, kaip gyveno 2024 metais. Per kelis dešimtmečius tiek algos, tiek pensijos išaugo kartais. Pajamos didėjo daug sparčiau nei kainos, perkamoji galia išaugo, gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų nei anksčiau. Finansinė padėtis geresnė lyginant ir su tarpukariu, nekalbant apie sovietmetį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Praėjus 24 metams nuo naujo tūkstantmečio pradžios, įdomu palyginti, kaip keitėsi lietuvių gyvenimo lygis.

Pajūrį nusiaubė audra, kurios gūsiai pasiekė net 35 metrus per sekundę. Virto dešimtys medžių, lūžo stendai bei šviesoforai, jūra nuplovė dalį paplūdimio, o smėlis atidengė žmogaus kaulus. Kretingos rajone sustiprėjo potvynis. Ne taip stipriai, tačiau vėjas bei sniegas smogė ir kitiems šalies rajonams – be elektros liko tūkstančiai žmonių. Vis tik, aukų ši audra nepareikalavo. Tarsi šiaudelis linguoja 22 metrų aukščio vėliavos stiebas Kruizinių laivų terminale Klaipėdoje.

Viešojo saugumo tarnyba (VST) pradeda saugoti „Litgrid“ Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centrą bei Elektrėnų kompleksą. Kaip pranešė VST, praėjusių metų gruodžio 30 d. tarnybos vadas generolas Viktoras Grabauskas ir „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią nuo 2025 metų pradžios VST perima saugoti strategiškai svarbius Lietuvos energetikos objektus.

Lietuvoje įsisiautėjo gripas – sergantieji plūsta į ligonines, poliklinikas ar vaistines. Praėjusią savaitę nuo šios ligos mirė trys žmonės. Medikai neabejoja – gripas išplito žmonėms besėdint prie Kūčių ir Kalėdų stalo. Virusas išguldė ištisas šeimas. Po kelių dienų, kaip prognozuoja gydytojai, ligonių gretas papildys tie, kurie užsikrės Naujųjų sutikimo vakarėliuose. Daugiau – reportaže.

Seimui leidus medikams filmuoti ir įrašyti garsą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ne gydymo įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad įranga turėtų aprūpinti darbdavys, o naudoti asmeninių įrašymo priemonių nebūtų galima.  Tai numatyta ministro įsakymo projekte, kuris šiuo metu pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.

Kaip atrodė žmonių pirkinių krepšeliai 2024-iais metais, kokių kainų pokyčių sulaukėme ir ko galime tikėtis 2025 metais, apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.