Aktualijos

Valdančiajai koalicijai artėjant prie susitarimo dėl kai kurių mokesčių pakeitimų, juos priėmus valstybės biudžetas po dvejų metų galėtų gauti apie 0,5 mlrd. eurų papildomų pajamų, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Apie 500 mln. eurų plius nuo 2027 metų“, – antradienį Seime teigė G. Paluckas žurnalistų paklaustas, koks būtų bendras mokestinių pakeitimų poveikis biudžetui.

Prienų rajoną sukrėtė siaubingi įvykiai – per pastarąsias savaites užfiksuoti du paauglių apsinuodijimo antifrizu atvejai, vienas iš jų baigėsi mirtimi. Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas teigia, kad tokia situacija rajone įvyko pirmą kartą ir pabrėžia, jog bendruomenė turi susitelkti, kad būtų išvengta panašių tragedijų ateityje. Pirmasis incidentas įvyko kovo 12 d., kai, įtariama, antifrizu apsinuodijo 2009 m. gimusi paauglė.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad laukia dar ilgas kelias, kol finansuoti gynybos infrastruktūros projektus sutikęs Europos investicijų bankas (EIB) priims sprendimą skolinti vokiečių brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio Lietuvoje statyboms. „Sprendimo priėmimo taškų yra labai daug: ir pasirinkimas konkrečių kontraktorių, ir sutarčių analizė, ir sutarčių pasirašymas, konkrečių rangovų pasirinkimas (...), po to – finansavimo konkretaus skyrimas.

Prie krizinių situacijų suvaldymo prisidėtų beveik dešimtadalis Lietuvos gyventojų, rodo praėjusių metų pilietinės galios indekso tyrimas. Tyrimo autoriai tai įvardija kaip pakankamai reikšmingą skaičių, tačiau pastebi, jog trūksta institucinio įsitraukimo formų. „Geopolitinė situacija diktuoja savo taisykles.

Antradienį Seime kalbėjusi Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili nesulaukė dalies parlamentarų dėmesio. „Valstietis“ Valius Ąžuolas pastarajai šnekant sėdėjo atsukęs nugarą. Toks parlamentaro elgesys sukėlė dalies opozicijos ir valdančiosios koalicijos atstovų pasipiktinimą.  „Seimo narys Valius Ąžuolas kalbant prezidentei Salomei Zurabišvili demonstratyviai atsuka nugarą. Sakysit, atsitiktinumas? Klaida? Minimalaus etikos kodekso neišmanymas? Baikit , nemanau.

Antradienį pirmininkavęs ketvirtajam Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdžiui, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad sprendimai dėl 5–6 proc. BVP skyrimo gynybai – strateginė investicija į atgrasymą, o ne bandymas įtikti sąjungininkams. Posėdžio metu taip pat aptarta valstybės mobilizacijos sistemos būklė ir jos tobulinimo kryptys. Prezidento teigimu, realistiškos pratybos leidžia tiksliai įvertinti pasirengimą ir koreguoti ar atnaujinti mobilizacijos užduotis.

Seimas linkęs palaikyti socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės siūlymą iki rugsėjo atidėti pokyčius išduodant leidimus dirbti su nepilnamečiais. Už šį siūlymą balsavo 82, susilaikė – 1, prieš – 1 Seimo narys.  Pasak ministrės, tokiu būdu siekiama, kad Seimas spėtų priimti parlamentarų siūlomus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus.

Dar vienas netikėtas posūkis ilgametės mokytojos ir „Nacionalinio susivienijimo“ narės Alinos Laučienės istorijoje. Mokytojos bylą perėmęs prokuroras suabejojo, ar anglų kalbos mokytoja išvis turėjo atsidurti teisme. Mat prokuroras Darius Čaplikas nustatė savo pirmtako, kuris ir atidavė bylą teismui pažeidimų tiek kaltinamajame akte, tiek faktinių aplinkybių vertinime.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Aktyviai ieškant gynybos finansavimo šaltinių bei kalbant apie mokesčių didinimą, ekonomistams kyla klausimas, kam reikia naujų mokestinių lengvatų. Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė bei Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad ne tik naujų lengvatų nereikia, bet dar ir dalį esamų vertėtų naikinti.  Kiek anksčiau finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad nėra finansinės erdvės mokestinėms lengvatoms.

Valdančioji koalicija artėja prie gana gero sutarimo dėl mokesčių pakeitimų, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Tiesos (dėl mokesčių pakeitimų – BNS) dar nėra. Šiandien yra diena, kai koalicijos taryba aptars tolesnes kryptis. Labai tikiuosi iš to, ką girdžiu, kad koalicijoje kyla gana geras sutarimas“, – antradienį susitikime su Amerikos prekybos rūmų nariais Lietuvoje sakė R. Šadžius.

Lietuvoje viešinti buvusi Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili sako, jog šiuo metu jos šalis susiduria su vienu didžiausių iššūkių demokratijai. Pasak politikės, naujai Tbisilio valdžiai stabdant Sakartvelo eurointegracijos procesus ir bet kokia kaina bandant įtvirtinti savo galią, valstybė atsiduria egzistencinės grėsmės akivaizdoje.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad jo vadovaujama frakcija nusprendė palaikyti Vyriausybės teiktą projektą pratęsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.  „Kadangi kilo čia didelė diskusija, kad neva čia kažkas išdavikai, tai visi balsuosime „už“, – antradienį naujienų portalui „Delfi“ teigė R. Žemaitaitis.  Prieš porą savaičių Seimas po pateikimo pritarė siūlymui pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Panevėžio savivaldybė praneša gavusi daugiau kaip pusės milijo eurų finansavimą civilinės saugos stiprinimui. Už skirtas lėšas planuojama modernizuoti priedangas bei apsirūpinti būtinųjų priemonių atsargomis. „Vidaus reikalų ministerijos skirtas finansavimas – svarbus žingsnis į priekį.

Pastaruoju metu Valstybinei ligonių kasai pateikus metų statistinius duomenis apie vizitų skaičių pas šeimos gydytojus ir specialistus pasigirdo kritikos, kad yra išrašoma per daug siuntimų. Į tai sureagavo ir šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas. Žemiau pateikiame visą Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentarą.

Aiškėja daugiau detalių apie Ukrainoje žuvusį lietuvį. Kaip skelbia laikraštis „Šiaurės rytai“, mūšio lauke žuvo 20-metis biržietis. Apie tai plačiau rašo „Šiaurės rytai“. Karo lauke žuvo Ukrainoje užsieniečių legione prieš Rusijos okupantus kovojęs biržietis savanoris. Faktą, kad Ukrainoje, netoli Kupiansko, šturmo metu žuvo 20-metis biržietis, „Šiaurės rytams“ patvirtino ir vienos įtakingos ukrainiečius remiančios organizacijos vadovas.

Pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas viliasi, kad ateityje bus mažiau neargumentuoto koalicijos partnerių balsavimo. „Argumentų pateikimo, man atrodo, buvo, ir tikiuosi, kad ateityje tokio nepritarimo arba neargumentuoto balsavimo kitaip bus mažiau“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis, komentuodamas „Nemuno aušros“ balsavimą prieš nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimą.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, jog nepriklausomos žiniasklaidos vietą gali pakeisti propagandinė. Taip ji kalbėjo Europos Sąjungos politikams svarstant, kaip išlaikyti „Laisvosios Europos radiją“ (Radio Free Europe, RFE) po Jungtinių Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos sprendimo sustabdyti dotacijas šiai prodemokratinei žiniasklaidos priemonei.

Seimas linkęs nustatytuose miškų plotuose pasienyje su Rusija ir Baltarusija drausti plynus kirtimus, šias miškų juostas išnaudojant kontrmobilumo priemonių pajėgumams. Šį buvusio krašto apsaugos ministro, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno teiktą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą svarstymo stadijoje antradienį palaikė 77, prieš buvo 2 ir susilaikė 20 parlamentarų. Kad įstatymas būtų priimtas, į Seimo posėdžių salę jis grįš dar vienam balsavimui.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia palaikantis konservatorių siūlymą griežtinti politinių partijų atsakomybę už antivalstybinę retoriką, neskiriant joms valstybės dotacijų. Politiko teigimu, tokiu atveju dotacijos pirmiausia negautų pati Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). „Kaip žinote, 2007 metais balandžio mėnesį Seimas konservatorių partiją pripažino turinčia ryšių su teroristinėmis organizacijomis.

Vilniaus miesto apylinkės teismą pasiekus visuomenininko Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ ieškiniui žurnalistei Rūtai Janutienei dėl garbės ir orumo pažeidimo, atsakovai antradienį teisme pasiūlė tartis taikiai. R. Janutienė teigė, jog sutiktų pašalinti internete transliuotas laidas, dėl kurių turinio į teismą kreipėsi A. Tapinas, ir toliau nesibylinėti. Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį šioje civilinėje byloje surengė parengiamąjį posėdį.

Konservatoriams siūlant tėvynėn vis grįžtantiems rusams ir baltarusiams naikinti leidimus gyventi Lietuvoje, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja prašo „nekurti geležinės uždangos“. „Manau, kad turi būti nubaustas (Aliaksandro) Lukašenkos režimas, bet mes turime būti atviri žmonėms. Aš suprantu Lietuvos saugumo klausimus ir visiškai tai gerbiu.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tvirtina, kad prezidentas netiesiogiai atsiprašė „Nemuno aušros“ ir kitų jo kolegų Seime pasakęs, kad reikia kalbėti ne apie penktosios kolonos stiprėjimą parlamente, o visuomenėje.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog jo vedama politinė jėga antradienio vakarą ketina apsispręsti dėl poros kandidatų į Seimo vicepirmininkus. „Frakcija šiandieną renkasi, prezidiumas renkasi, bus mišrus balsavimas (...). Šiandieną vakare po plenarinio posėdžio mūsų bus priimtas sprendimas, kas bus deleguojama į vicepirmininkus“, – antradienį žurnalistams pranešė R. Žemaitaitis.

Prienuose aušinimo skysčiu apsinuodijusi paauglė mirė Kauno klinikose, dar dėl vieno paauglio gyvybės kovoja medikai. Savivaldybė skubiai šaukia pasitarimus, ragina tėvus būti budrius ir stiprina psichologų pajėgas. O medikai sako, kad pastaruoju metu apsinuodijimų tik daugėja.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Siaubinga žinia sukrėtė Prienus. Iš Prienų į Kauno klinikas per savaitę atvežti du penkiolikmečiai paaugliai, apsinuodiję aušinimo skysčiu, kurio, kaip įtariama, išgėrė specialiai.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, kad Lietuvai reikia patikimo kaimyno, o ne diktatoriaus, kuris gali sudeginti savo bei kaimyno namus. „Lietuvai reikalingas patikimas, prognozuojamas, europietiškas kaimynas, o ne diktatorius, kuris gali užsižaisti su ugnimi ir sudeginti savo bei kaimyno namus“, – antradienį Seime kalbėjo S. Cichanouskaja.

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų norėtų didesnio Europos Sąjungos (ES) vaidmens apsaugant juos nuo dabartinių saugumo grėsmių, rodo antradienį paskelbta naujausia Eurobarometro apklausa. Tuo metu bendras Europos Sąjungos rodiklis šiuo klausimu panašus ir siekia 66 procentus. „Du trečdaliai europiečių nori didesnio ES vaidmens juos apsaugant. Tai yra aiškus signalas veikti, į kurį mes reaguosime. Europa privalo būti stipresnė, kad jos piliečiai jaustųsi saugesni.

Sulaukęs valdančiosios koalicijos partnerių kritikos dėl pareiškimų, esą Seime formuojasi vadinamoji penktoji kolona, parlamento vadovas Saulius Skvernelis nekeičia savo pozicijos. Politikas tikina atkreipęs dėmesį į problemą, kuri gali tapti dar opesnė. „Čia ne kaltinimai, tai frazė, kuri yra labai rimta. Besiformuojanti (penktoji kolona – ELTA). Ar ji susiformuos, ar ne – priklausys nuo mūsų valstybės atsparumo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Praėjusią savaitę dalį parlamento narių pateikti prašymą dėl darbo su įslaptinta informacija raginęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šio dokumento liko neužpildę tik du politikai, kuriems pagal užimamus postus jis yra būtinas. „Man atrodo, kad yra likę du Seimo nariai, kurie neužpildę (prašymo dirbti su įslaptinta informacija – ELTA)“, – antradienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis, aiškindamas, kad šių parlamentarų pavardžių kol kas atskleisti negali.

Švėkšnoje veikiančio Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Psichiatrijos klinikos filialo darbuotojai pasakoja išgyvenantys neramius laikus. Jie tikina vis girdintys priekaištus dėl nuostolingos veiklos ir net kalbas apie galimą uždarymą, skundžiasi dideliais krūviais ir nurėžtais priedais.

Antradienį Baltarusijos opozicijai minint Laisvės dieną, šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, jog pastaroji data simbolizuoja baltarusių tautos atkaklumą bei ryžtą kovoti dėl laisvės. Prezidento teigimu, tai yra ir priminimas tarptautinei bendruomenei, kokia svarbi yra nuosekli parama nenuilstamai kovojantiems dėl pamatinių žmogaus teisių ir vertybių. „Lietuviai puikiai žino laisvės ir demokratijos kainą.

Vilniuje, Drujos gatvėje, buvusios įmonės „Audėjas“ teritorijoje antradienį vyks kontrolinės taktinės tarnybų pratybos. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), pratybų „Žmonių gelbėjimas ir kitų gelbėjimo darbų griuvėsiuose vykdymas“ metu gali būti matomi specialiųjų tarnybų ekipažai, imitaciniai dūmai, girdimi sirenų garsai. Gyventojų prašoma išlikti ramiais. Pratybos vyks nuo vidurdienio iki 16.30 valandos.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad iš dalies išsprendus eilių gydymo įstaigose „problemėlę“, vienas svarbiausių prioritetų taps papildomų priemokų pacientams klausimas.   „Kalbant apie eilių mažinimus, dabar ši problemėlė yra apspręsta. (...) Labai svarbi užduotis pavasario sesijoje SAM yra priemokų klausimas. Šiai dienai Lietuva yra tikrai prastoje situacijoje pagal tai, kiek žmonės iš savo kišenės moka už sveikatos klausimus. Mes jau tuoj pasieksime 32 proc.

Grupei parlamentarų vėl siūlant įvesti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad pasiūlymą galima svarstyti tik garantavus, kaip lengvatos nauda pasieks galutinius vartotojus. „Kai kalbame apie PVM lengvatas maistui, prezidentas ne kartą išreiškęs požiūrį, kad lengvatos efektyvumui reikalingas saugiklių mechanizmas, kuris garantuotų, kad lengvatos nauda atiteks vartotojui.

Valdantiesiems planuojant didinti mokesčius, o prezidentui tuo pat metu siūlant papildomas lengvatas vaikus auginančioms šeimoms, šalies vadovo vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad nepaisant gynybos poreikių socialinės gerovės kūrimas ir šeimų apsauga išlieka vienu strateginių šalies tikslų. „Be jokios abejonės, tai (įvesti lengvatas – ELTA) netgi turime daryti, ypatingai kalbant apie strateginius valstybės tikslus.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vadovų padarytos klaidos vystant pirmąjį jūros vėjo parką negali likti nepastebėtos įmonės valdytojų.  „Akivaizdu, kad įmonė yra valstybės valdoma ir visi nuostoliai gula būtent ant žmonių pečių ir keliasdešimt milijonų kainuojančios klaidos neturėtų nelikti nepastebėtos tiek įmonės valdybos, tiek stebėtojų tarybos“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė sako, kad Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027 metais, šalis galėtų grąžinti į darbotvarkę klausimą dėl laikrodžių sukiojimo atsisakymo.

Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė sako, kad valdantieji girdi verslo balsą ir atsižvelgs į jų argumentus, prieš priimdami mokesčių pakeitimus. „Mes matome, kad girdimas yra verslo balsas, ir tikimės, kad tas girdėjimas išliks iki pat galo, iki pat procesų galo, iki sprendimų priėmimo“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė. „Negalime sau leisti priimti sprendimų, kurie stabdytų ekonomikos augimą“, – pridūrė ji.

Kauno apygardos teismas antradienio popietę rengia pirmąjį posėdį Marijampolės mero Povilo Isodos „čekiukų“ byloje ir svarstys advokato prašymą nutraukti ją, remiantis panašioje byloje išteisinto Jonavos mero Povilo Isodos byla.

Seimo Kultūros komiteto vicepirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis antradienį ketina pasiūlyti parlamentui įstatyme įtvirtinti pareigą Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valstybinį auditą. LRT įstatymo pataisas inicijavę konservatoriai mano, kad jas priėmus, sumažėtų politikų įtaka LRT turiniui.

Antradienį Lietuvoje viešės buvusi Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili. Politikė vizito metu dalyvaus plenariniame Seimo posėdyje ir kreipsis į Lietuvos parlamentarus. Buvusios prezidentės darbotvarkėje numatytas ir susitikimas su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu. ELTA primena, kad gruodžio pradžioje valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“ atstovaujantis šalies premjeras Iraklis Kobachidzė pranešė, kad Tbilisis iki 2028 metų pabaigos nesiderės dėl narystės ES.

Parlamentarų darbo grupei praėjusią savaitę sutarus dėl mokestinės pertvarkos siūlymų, antradienį finalizuoti galutinių pozicijų Seime renkasi koalicinė taryba. Aptarus Finansų ministerijos parengtą galutinį tekstą, Seime bus registruojami įstatymų projektai.  Parlamento vicepirmininkas Juozas Olekas praėjusią savaitę teigė, jog tai ketinama daryti balandį. Anksčiau politikas taip pat yra sakęs, kad mokesčių pertvarką planuojama priimti iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį lankysis Vašingtone, kur susitiks su JAV administracijos pareigūnais bei užsienio politikos ir saugumo ekspertais.  Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad K. Budrys kartu su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais taip pat dalyvaus Kovo deportacijų minėjime Komunizmo aukų muziejuje.

Prezidento Gitano Nausėdos inicijuota Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba antradienį aptars mobilizacinės sistemos būklę. Kaip BNS informavo Prezidentūra, taryboje bus diskutuojama apie mobilizacinės sistemos tobulinimo kryptis, taip pat apie Krašto apsaugos ministerijos vaidmenį apjungiant ginkluotosios gynybos ir pilietinio pasipriešinimo elementus.

Pirmadienio vakarą socialiniuose tinkluose žmonės suskubo dalintis neįprastu vaizdu danguje – baltai melsva spirale. Meteorologas Gytis Valaika paaiškino, kas tai. „Labai daug pasipylė klausimų ir nusistebėjimų kas tai per baltai melsva spiralė. Na o atsakymas gana paprastas – tai yra kylančios SpaceX Falcon 9 raketos perteklinių (išleistų) degalų paliktas pėdsakas. Degalai dideliame aukštyje kristalizuojasi. Apšvietus juos ten tebešviečiančiai Saulei pasirodo štai toks keistas vaizdelis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad prekybos karas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES) baigsis greitomis derybomis. „Aš labai noriu tikėtis, kad šitas, jeigu taip galima pavadinti, ekonominis karas vis dėlto baigsis greitomis derybomis siekiant minimizuoti nuostolius“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį teigė šalies vadovas. „Aš ne kartą sakiau, kad šiame kare, nesvarbu, kieno jis pradėtas, laimėjusių nebus.

Praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) patvirtintą Baltąją knygą prezidentas Gitanas Nausėda vadina „rimta ambicija“. Todėl, šalies vadovo teigimu, šiuo gynybos planu Lietuva turi pasinaudoti. „Tai yra rimta ambicija ir ypač pabrėžiu galimybę toms valstybėms, kurios turi tą fiskalinę erdvę, turi palyginti nedidelį skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį ir turi kur kas platesnių galimybių tomis naujai atsiveriančiomis galimybėmis pasinaudoti“, – pirmadienį LRT televizijai teigė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog Lietuva niekada nepripažins okupuotų Ukrainos teritorijų – Donecko, Luhansko, Zaporižės ir Chersono – Rusijos dalimi. „Pirmiausia, pati Ukraina niekada nepripažins, kad šios teritorijos jai nebepriklauso de jure.

 Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad apie penktosios kolonos – prieš valstybės interesus nusistačiusių asmenų grupės – stiprėjimą reikia kalbėti ne Seime, o visuomenėje.  „Būtų neatsakinga, sakyčiau, net trumparegiška suprimityvinti klausimą iki penktosios kolonos Seime. Pradėti ieškoti, kaip vabalus pabandyti su adatėle pridurti prie sienos ir pakabinti tokią penktosios kolonos galeriją Seime, ne apie tai reikia kalbėti“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė G. Nausėda.

 Prezidentas Gitanas Nausėda nesistebi, jog verslo atstovai kritikuoja Vyriausybės ruošiamus mokestinius pakeitimus ir prašo dalį jų atšaukti. Pasak šalies vadovo, verslas į bet kokius mokestinius pakeitimus visada žiūri neigiamai. Visgi, G. Nausėdos teigimu, tarp teikiamų valdančiosios daugumos siūlymų yra aspektų, kuriuos Prezidentūra sutinka pozityviai. „Aš dar niekur negirdėjau, kad verslo organizacijos pasakytų, jog mokesčių reforma yra gėris.