Aktualijos

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį su darbo vizitu lankosi Prancūzijoje, kur su šios šalies kolega Jeanu-Noeliu Barrot pasirašys dvišalį strateginės partnerystės veiksmų planą 2025–2029 metams. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, K. Budrys su J.-N. Barrot taip pat aptars paramos Ukrainai ir Europos saugumo ir gynybos klausimus, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Hagoje, dvišalius santykius.

Vyriausybė trečiadienį nuspręs, ar pavesti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) ir Valstybės saugumo departamentui (VSD) atstovauti Lietuvai tarptautinio arbitražo ginče su nepatikima pripažinta viena didžiausių spaustuvių Lietuvoje „Garsų pasaulis“. Ministrų kabinetui pritarus, institucijos gintų VSD pernai rugsėjį priimtą sprendimą panaikinti įmonės patikimumo pažymėjimą.

Pritardama Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” siūlymui suteikti galimybę visiems pradinių klasių mokiniams pietauti nemokamai, tačiau šiuo metu valstybės biudžete neturint atitinkamų finansinių galimybių, Vyriausybė ketina pasiūlyti Seimui kol kas nesvarstyti šio klausimo.  Ministrų kabinetas trečiadienį ketina tvirtinti tokią Vyriausybės išvadą Seimui. Visgi, kadenciją baigusiame parlamente pradėtos svarstyti demokrato Lino Kukuraičio iniciatyvos neplanuojama padėti į stalčių.

Paaiškėjus, jog „Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius vengė mokesčių neskaidriai pardavinėdamas brangius kotedžus, Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) svarstys, ar pradėti tyrimą parlamentaro atžvilgiu. Prašydami įvertinti galimą Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nario interesų konfliktą etikos sargus paragino liberalų ir konservatorių frakcijų seniūnai – jie praėjusią savaitę komisijai pateikė tokį prašymą. „Rytoj komisija svarstys, ar pradėti tyrimą, ar nepradėti.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) uždarame posėdyje ketina ai6kintis, kaip šalies gydymo įstaigos yra pasiruošusios veikti ekstremalių situacijų metu. Kaip Eltai aiškino komiteto pirmininkė, „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, posėdį inicijavo Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijos – siekiama aptarti Ukrainos sveikatos įstaigų patirtį karo metu.

Į Valstybės kontrolės vadoves siūloma prezidento patarėja Irena Segalovičienė ragina šalies institucijas nesibaiminti auditų, nes jie didina visuomenės pasitikėjimą. „Matyčiau savo užduotį, kad iš tikrųjų Valstybės kontrolės atliekami valstybės auditai nebūtų kaip baubas, o iš tikrųjų būtų kaip draugas.

Saldusis šv. Velykų stalas šiemet bus brangesnis nei pernai. Daugiau mokėsime ir už šakočius, ir už kitus gardėsius, nes per metus pastebimai pabrango pagrindiniai skanumynų ingredientai – aliejus išbrango net 40 procentų, įkandin didėjo ir sviesto bei kiaušinių kaina. Tiesa, ekonomistai mano, kad maisto brangimas Lietuvoje jau išsikvėpė, nes apklausos rodo mažėjantį vartotojų pasitikėjimą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Parduotuvėse įsibėgėja priešvelykinis apsipirkimas. Šiltą savaitgalį gyventojai praleis ne tik namuose prie stalo, bet ir lauke: keps marinuotą mėsą, šašlykus. Pasak prekybininkų, šiemet žmonės tiek noriai perka jau paruoštą maistą, tiek planuoja gaminti patys. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Vienas iš prekybos tinklų demonstruoja, kokius patiekalus siūlo įsigyti savo klientams.

Iki Velykų likus kiek daugiau nei savaitei, prekybos centrus ir ne tik juos, užplūdo pirkėjai ieškantys pagrindinio stalo atributo – kiaušinių. Prekybininkai giriasi – užteks visiems, mat užpirkę jų milijonus, o štai sveikatos specialistai pataria, kaip išlaikyti šį produktą iki švenčių šviežią. O dietologai dar ir paantrina, kaip kiaušinius paruošti, kad jie džiugintų akį, ir gomurį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kuršių nerijoje antradienį surengtos pratybos „Deganti kopa“, jų metu įvairių institucijų pajėgos tikrino pasirengimą reaguoti į miško gaisrą, pranešė Neringos savivaldybė. „Apie 10 val. Kuršių nerijoje ties Preila kyla gaisras. Pastebėti keli gaisro židiniai, kopose dega kalninės pušies miškas. Gaisras greitai plinta vakarų kryptimi link Preilos gyvenvietės“, – pratybų legenda dalinasi savivaldybė.

Buvusį Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovą Ričardą Pocių svarstoma skirti teisingumo viceministru. Tai portalui „15min“ patvirtino teisingumo ministras Rimantas Mockus. Pats R. Pocius portalui šios naujienos nekomentavo. R. Pocius iki 2012 m. buvo policijos vadas, nuo 2015 iki 2022 m. ėjo VST vado pareigas. Šiuo metu teisingumo viceministrų pareigas eina Andrius Dubinas ir Rytis Jokubauskas.

Vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais donoro organais gyvenančius žmones „Gyvastis“, perspėja šalies premjerą, Prezidentą ir Seimo pirmininką dėl SAM keliamos grėsmės visiems Lietuvos piliečiams.

Naujausios apklausos duomenimis, gyventojai nurodė prastai vertinantys dabartinės Vyriausybės veiklą. Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Ignas Kalpokas teigia, jog tam įtakos turi šiuo metu planuojama mokesčių reforma ir valdančiosios koalicijos lyderių tarpusavio ginčai. Tiesa, Vyriausybės vadovo Gintauto Palucko reitingai išaugo.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) keturiasdešimt vienos nevyriausybinės organizacijos veiklos programoms finansuoti šiemet skyrė kone 470 tūkst. eurų.  „Stiprus ir įvairus nevyriausybinis sektorius yra svarbus darnaus visuomenės veikimo garantas.

Anksčiau su Rusija sieta bendrovė „Eksortus“ pažeidė tarptautines sankcijas, nes toliau vykdė su Ignalinos atomine elektrine (IAE) sudarytas viešųjų pirkimų sutartis, nors daugiau nei 50 proc. bendrovės akcijų tuomet priklausė Rusijos piliečiui, konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Jis pripažino, jog įmonės akcininkui ir buvusiam vadovui Marijušui Koženevskiui žemesnės instancijos teismai pagrįstai skyrė administracinę 3,3 tūkst.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė „Nemuno aušros“ frakcijos inicijuotoms įstatyminėms pataisoms, kuriomis siūloma išslaptinti prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius. Už šį siūlymą balsavo 78, prieš – 4, susilaikė – 11 Seimo narių. Šiuo metu įstatymas numato, jog prisipažinę KGB bendradarbiai yra įrašomi į įskaitą, tačiau jų duomenys 75 metus yra įslaptinti ir saugomi.

 Į valstybės kontrolierės poziciją pretenduojanti prezidento patarėja Irena Segalovičienė tikina nematanti poreikio „atšalti“ nuo šiuo metu einamų pareigų. Anot jos, šalies vadovo Gitano Nausėdos įvestą „atšalimo“ sąvoką galima taikyti tuomet, kai asmuo tiesiogiai priima sprendimus dėl įstaigos, į kurios postą kandidatuoja.

Pastaruoju metu pasaulio dėmesio centre atsidūrus Vašingtono bandymams pasiekti taiką Ukrainoje, Baltijos šalių gyventojai JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir su juo naujoje administracijoje dirbantį „Tesla“ vadovą Eloną Muską linkę vertinti neigiamai.

Seimo narys socialdemokratas Arūnas Dudėnas teisėsaugos veiksmuose vertinant jo pateiktus čekiukus dirbant Ukmergės savivaldybės taryboje įžvelgia selektyvumą ir kelia klausimą dėl galimo politinio persekiojimo. „Matau šitose bylose selektyvumo ir tam tikros atrankos“, – antradienį per specialiosios Seimo komisijos posėdį sakė parlamentaras.

Karo ar kitos didelės nelaimės metu vienu metu suteikti pagalbą visiems šalies gyventojams būtų neįmanoma, todėl vyktų griežta pacientų atranka. Valdžia jau dabar planuoja naują skirstymą, kuriems gyventojams pagalba būtų suteikiama pirmiausia, o kurie dėl per didelių kaštų jų gelbėjimui būtų paliekami mirti.

Seimo narių klausimų dėl politinio neutralumo susilaukusi prezidento Gitano Nausėdos teikiama kandidatė į valstybės kontrolierius Irena Segalovičienė teigia, jog Valstybės kontrolės nepriklausomumą saugo įstatymai. „Valstybės kontrolė yra nepriklausoma institucija ir jos nepriklausomumą saugo įstatymai ir teisės aktai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Kultūros paveldo departamentas pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, skirtą partizaninio karo atminčiai ir apsaugai užtikrinti.

Kėdainių mieste yra vienas stacionarus transporto priemonių greičio matuoklis. Jis per praėjusius metus užfiksavo kone pusantro tūkstančio vairuotojų nusižengimų. Tačiau greičio matuoklių pakeliui į Kėdainius, kaip ir visoje Lietuvoje, yra apstu, jų pridygę kone kaip grybų po lietaus. Kai kurie jų sektoriniai, matuojantys vidutinį važiavimo greitį atkarpoje.

Mažeikių policijos komisariato pareigūnai antradienį popiet pranešė, kad Ventos upėje rastas nuo sausio mėnesio ieškotas paauglio kūnas. „Toliau buvo tęsiamos paieškos, jos niekada nebuvo nutrūkusios, kūną rado narai ties Jautakių kaimu“, – Eltai sakė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio Vyriausioji specialistė Greta Frajerytė-Ruvelė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

2024–2025 metų šildymo sezono metu tarp šalies didmiesčių didžiausia šilumos kaina buvo Kaune, kilovatvalandei kainavus 7,66 cento. Tuo metu šiauliečiai už šilumą mokėjo mažiausiai – 6,44 cento už kilovatvalandę, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, Lietuvoje šildymo sezono pradžioje, 2024 m. spalio mėnesį, visos šalies šilumos energijos kainos vidurkis buvo 6,46 ct/kWh, o sezono pabaigoje, šį balandį, vidurkis siekė 6,76 ct/kWh, arba buvo 4,6 proc. didesnis.

Atmintinų dienų sąraše gali atsirasti Pasaulinė kraujo donorų diena. Ją siūloma minėti birželio 14 d.  Siekiant skatinti kraujo donorystę, antradienį Seimas nutarė svarstyti tai numatančias Atmintinų dienų įstatymo pataisas.  Šią Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės, konservatorės Jurgitos Sejonienės pateiktą iniciatyvą antradienį parlamentarai pateikimo stadijoje palaikė bendru sutarimu.

Beveik dešimtadalis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) pratybose dalyvavusių įvairių įstaigų darbuotojų neatpažino sukčiavimą imituojančių elektroninių laiškų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Balandžio pradžioje NKSC surengtuose socialinės inžinerijos mokymuose „Kibernetinis skydas PhishEx“ iš viso dalyvavo 164 organizacijos. Jų darbuotojams buvo išsiųsta daugiau kaip 81 tūkst. el. laiškų, imituojančių duomenų viliojimo atakas.

Premjeras Gintautas Paluckas žada dar šią savaitę paskelbti visą finansų ministerijos mokesčių reformą, kartu ir siūlymus, kaip apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Tačiau šalyje vis daugiau pasigirstant apie galimą protestų bangą nekilnojamojo turto mokesčio priėmimą valdantieji gali būti linkę atidėti. Premjeras G. Paluckas anksčiau teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus, kurie galėtų būti skirti šalies gynybai.

Taikant tik nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, jos nepasiektų reikalingo efekto, sako buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė. „Visada, kai sankcijos yra nacionalinės, jos yra ribotos, tai reiškia, kad tu nepasieki efekto. (...) Mes galime užtvenkti tą upę ties savimi, tą vis tiek reikia daryti vien dėl reputacinių sumetimų, (...) bet Europos atsakas yra Europos atsakas, mes tik gabaliukas paveikslo“, – žurnalistams parlamente antradienį kalbėjo I. Šimonytė.

Seimas svarstys parlamento statuto pataisas, siūlančias numatyti bendrą tvarką, kaip tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais būtų skiriami Lietuvos atstovai į pareigas tarptautinėse institucijose. Parlamentarai taip pat ketina reglamentuoti ir Šiaurės investicijų banko Kontrolės komiteto nario skyrimo procedūrą. Siūloma, kad šį narį skirtų ne parlamento valdyba, o visas Seimas.

Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio politinę komandą papildė nauja patarėja ir du padėjėjai. Parlamento vadovo patarėja tapo buvusi Seimo narė edukologė Vilija Targamadzė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) siūlo sujungti Lietuvos standartizacijos departamentą su Nacionalinio akreditacijos biuru. Taip pat siekiama Lietuvos metrologijos inspekcijai perduoti kai kurias Nacionaliniam metrologijos institutui valstybės deleguotas funkcijas.  „Kitų šalių patirtis rodo, kad institucijų sujungimas gali pagerinti koordinaciją, sumažinti administracines išlaidas ir sustiprinti paslaugų prieinamumą.

Antradienį „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir kitų parlamentarų siūlymas pavesti Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditą įveikė dar vieną etapą Seime. Tiesa, posėdžių salėje šis siūlymas vėl sukėlė diskusijas – šįkart opozicijos atstovai kėlė klausimą dėl patikrinimo politizavimo, kai jį veikiausiai turėtų atlikti į valstybės kontrolierius pasiūlyta prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Augant abejonėms, ar Europos Sąjunga (ES) pratęs Rusijai taikomas sankcijas, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, jog dedamos visos pastangos, kad tai pasikeistų. Tuo metu kalbėdamas apie perspektyvas taikyti regionines sankcijas, premjeras pažymėjo, kad tai būtų sudėtinga užduotis, reikalaujanti plataus sutarimo.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad iniciatyvą atkurti diplomatinius santykius turi parodyti ne Lietuva, o Kinija. „Kamuolys kaip buvo Kinijos Liaudies Respublikos rankose, taip ir yra ten tas kamuolys“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė. „Man atrodo, nieko čia Lietuva padaryti iš savo pusės nelabai ir gali. Nes nelabai gali priversti ar kažkaip pareikalauti, ar kažkokiu kitu būdu pakeisti tą situaciją, kurios pakeitimas priklauso nuo kitos pusės“, – teigė ji.

Seimas nesutiko keisti išeitinių išmokų skyrimo tvarkos į parlamentą neperrinktiems politikams.  Antradienį Seimui pritrūko balsų priimti parlamento statuto pataisas, siūlančias šią išmoką mokėti dalimis. Už siūlymą balsavo 43 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, 13 parlamentarų susilaikė.

Lietuvoje balandžio 7–13 d. (15-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1295,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (14-ąją savaitę buvo 1423,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 15-ąją savaitę) sergamumas buvo mažesnis – 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Šalyje pakvipus protestais valdantieji linksta atidėti nekilnojamojo turto mokesčio priėmimą. Remigijus Žemaitaitis užsiminė, kad šį mokestį derinti politikams gali tekti ir vasarą. Premjeras patvirtino, kad skubėti priimti jo neketina. Tačiau štai antrosios pensijų pakopos reformą valdantieji į Seimą gali atnešti jau artimiausiomis savaitėmis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pasigirdus svarstymams apie būtinybę normalizuoti santykius su Kinija, ekspremjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad ryšius sugadino ne Lietuva, o Pekinas. Todėl, pasak jos, šiuo klausimu kamuolys yra Kinijos rankose. „Diplomatinius santykius pažemino Kinijos pusė, jeigu Kinijos pusė apsigalvotų tą sprendimą pakeisti – aš nemanau, kad būtų kažkokia didelė problema Lietuvoje tą klausimą persvarstyti.

Seime pastaruoju sutrumpėjus posėdžių darbotvarkėms, parlamento vadovas Saulius Skvernelis tai sieja su Vyriausybės darbo sparta. „Kai fabrikas nedirba, tada ir sandėlis tuščias yra. Seimą maitina produkcija Vyriausybė“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Saulius Skvernelis.

Vyriausybei vadovaujantis Gintautas Paluckas sako, kad socialdemokratai palaikys teikiamą šalies vadovo patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūrą į Valstybės kontrolės vadovės postą. „(Socialdemokratai – ELTA) palaikys“, – antradienį Seime žurnalistams tvirtino G. Paluckas. Ministras pirmininkas pakartojo neabejojantis dabartinės prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos kompetencijomis eiti valstybės kontrolierės pareigas.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) vadovaus jau anksčiau šias pareigas ėjęs Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dėstytojas Mantas Martišius. Šią Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko parlamentui pateiktą kandidatūrą antradienį per slaptą balsavimą parėmė 101 Seimo narys, 4 buvo prieš, 11 parlamentarų susilaikė.  M. Martišius LRTK pirmininku paskirtas 4 metų kadencijai.

Lietuvoje diskutuojant dėl galimybės taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokios priemonės visada veiks ribotai. Visgi, politikės teigimu, nacionalinės sankcijos būtų naudingos, norint užkardyti sankcijų apeidinėjimą Lietuvoje ir taip išsaugoti šalies reputaciją. „Visada, kai sankcijos yra nacionalinės, jos visada yra ribotos. Tai reiškia, kad tu nepasieki efekto“, – antradienį Seime žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė.

Seimas apsisprendė pritarti socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės siūlymui iki rugsėjo atidėti pokyčius išduodant leidimus dirbti su nepilnamečiais. Už šį siūlymą balsavo 98, susilaikė – 7 Seimo nariai.  Pasak ministrės, tokiu būdu siekiama, kad Seimas spėtų priimti parlamentarų siūlomus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad jei Europos Sąjunga nepratęs sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, vienintelis sprendimas, kuris užtikrintų, kad ribojimai būtų veiksmingi, yra platus sutarimas su regiono valstybėmis taikyti sankcijas.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sunku įsivaizduoti, kokie buvo kiti kandidatai vadovauti Valstybės kontrolei, jei prezidentas Gitanas Nausėda tam siūlo savo patarėją Ireną Segalovičienę. „Man sunku įsivaizduoti, kokie buvo kiti kandidatai, jei pasirinkus geriausią kandidatą buvo pateikta ponia Segalovičienė“, – žurnalistams antradienį teigė I. Šimonytė.  Ji atkreipė dėmesį, kad tai nėra pirmas paskyrimas ar pasiūlymas, kuris artimai susijęs su prezidento politine komanda.

Nors Lietuva norėtų atkurti santykius su Pekinu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas dėl to „paaukotas“ nebus, teigia premjeras Gintautas Paluckas. Anot jo, dvišaliai santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos neturi būti pagrįsti nuolaidomis.  „Jeigu Kinija atsiunčia savo ambasadorių į diplomatinius pokalbius, mes nusiunčiame savąjį. Esu ne kartą sakęs, kad nereikia daryti jokių nuolaidų ar atsiprašymų.

Seime likus paskutiniam balsavimui, sprendžiant dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pratęsimo, prezidento patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad naujausia projekto redakcija „plius minus“ atitinka šalies vadovo poziciją. Prezidentas Gitanas Nausėda tiek prieš dvejus metus priimant, tiek pernai pratęsiant sankcijas ragino suvienodinti ribojimus rusams ir baltarusiams. Vis dėlto abu kartus nuspręsta taikyti skirtingas sankcijas.

Nepaisant Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pripažinimo, kad Robertas Puchovičius vengė mokesčių pardavinėdamas kotedžus bei opozicijos raginimų jį nušalinti iš Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK), „Nemuno aušra“ nusprendė, kad leis jam tęsti darbus ten, kur buvo paskirtas. „Klausimą frakcijoje jau apsvarstėme ir kuo puikiausiai pasitikime R. Puchovičiaus darbu BFK“, – antradienį žurnalistams sakė „aušriečių“ frakcijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.