Aktualijos

 Penktadienį dėl kelio darbų magistralėje Vilnius–Klaipėda ties Grigiškėmis ir Kaunu susidarė spūstys. Automobilių kelių direkcijos duomenimis, 15–ajame kelio kilometre už Grigiškių Vilniaus kryptimi ir 100-ajame kilometre ties Meškinio tiltu Kaune Vilniaus kryptimi vykdomi kelio darbai. Dėl šios priežasties susidaro automobilių spūstys, siekiančios keturis ir tris kilometrus. Esant galimybei kelininkai ragina rinktis kitą maršrutą.

20-ies transporto priemonių planuojanti atsisakyti Seimo kanceliarija kol kas naujus šeimininkus rado šešiems lengviesiems automobiliams ir dviem autobusams. Aštuonios transporto priemonės tarpininkaujant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai perduotos valstybės įstaigoms, teikiančioms socialines paslaugas, penktadienį pranešė už Seimo kanceliarijos veiklą atsakingas parlamento vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

 Būsimos miškų urėdijų valdymo įmonės Valstybinių miškų urėdija vadovo paieškos gali užsitęsti. Valstybinio miškotvarkos instituto, kurio pagrindu kuriama Valstybinių miškų urėdija, paskelbtame konkurse gautos trys paraiškos, tačiau, preliminariu vertinimu, nė vienas jų neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, BNS informavo aplinkos ministro patarėjas Mindaugas Bajarūnas.

 Lapkričio 24-ąją planuojama paskelbti galutinį sprendimą dėl memorialo pastatymo Lukiškių aikštėje Vilniuje, o pats paminklas turėtų būti pastatytas iki kitų metų gruodžio, teigia Kultūros ministerija. Nuo ketvirtadienio iki lapkričio 19-osios visuomenė kviečiama balsuoti už vieną iš penkių komisijos atrinktų Lukiškių aikštės memorialo pasiūlymų. „Lukiškių aikštės sutvarkymo komisija išrinko ir patvirtino penkis projektus.

 Apie perėjimą iš opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos į Socialdemokratų partijos frakciją paskelbusi parlamentarė Dovilė Šakalienė iki šiol nėra įteikusi pasitraukimo pareiškimo liberalams, sako frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Faktas, ji išėjo (iš frakcijos – BNS) ir galima čia traktuoti kažkaip ar šypsotis, bet ji neparašė pareiškimo liberalams, kad išstoja iš mūsų frakcijos.

 Vilniuje sustiprinus judaikos tyrimus, mokslininkai šiemet identifikavo tūkstančius vertingų žydų rankraščių, jie sovietų okupacijos metais išgulėjo paslėpti bažnyčios rūsiuose, o du nepriklausomybės dešimtmečius buvo išbarstyti po skirtingus archyvus. Dalis naujai identifikuotų dokumentų šiuo metu pristatomi Niujorke, su rinkiniu ateityje numatoma supažindinti ir Lietuvos visuomenę.

 Karo istorikai aiškinasi, ar Vilniaus Antakalnio kapinėse yra palaidoti 1918 - 1920 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų kariai. Istorinius tyrimus vykdo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro Karo istorijos skyrius, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija. „Pirminių tyrimų etapu buvo fiziškai patikrintos galimo palaidojimo vietovės – kapinės. Taip pat peržiūrėti šiuo metu prieinami visi viešieji šaltiniai (tarpukario spauda, vieši pasisakymai ir pan.

Dėl renovuojamo namo Kupiškyje į nemalonumus įsipainiojo žinomo Lietuvoje dainininko Selo tėvas Jonas Dragūnas. Vyrą ukrainiečiai kaltina nemokant jiems uždirbtų pinigų. O kol užsieniečiai laukia žadėto atlyginimo, alkstančius darbininkus šelpti produktais ir sodo gėrybėmis skuba vis renovuojamo ir vis nesurenuovuojamo namo gyventojai. Šio Kupiškio Vilniaus gatvės 79-to daugiabučio gyventoja Rima kone kasryt eina pasižiūrėti, kaip sekasi darbininkams iš Ukrainos.

Apeliacinis teismas ketvirtadienį paliko galioti sprendimą, kuriuo 100 tūkst. eurų neturtinės žalos priteista kauniečių šeimai, kurios kūdikis mirė Kauno klinikinės ligoninės slaugytojai per klaidą suleidus jam kalio tirpalo. Po Apeliacinio teismo verdikto pernai spalį priimtas Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo. Jį apskundė abi šalys – ir vaiko netekę tėvai, ir klinikinė ligoninė.

Kėdainių miesto bei rajono gyventojai vis dažniau kalba apie vieniems keistai gražias, kitiems – bauginančias dangaus spalvas ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą. Vieni bijo apie tai kalbėti, kad nesulauktų pašaipų, kiti šį reiškinį tiesiog ignoruoja, o štai vienas Kėdainių gyventojas ėmė ir iškvietė ugniagesius gelbėtojus, kurie atvykę ir įminė Kėdainių pašvaistės paslaptį. Matė spalvas „Išeinu į balkoną ir matau įvairias spalvas, nesuprantu, ar tai dūmai, ar garai, ar kas... Matau tai rytais.

Girtuokliais išvadinti ugniagesiai ginasi nuo kaimo gyventojų šmeižto. Po to, kai sostinės rajono, Pakovarniškių kaimo, gyventojai savaitgalį kilus gaisrui viešai pareiškė, kad liepsnose žuvo moteris, nes į iškvietimą pareigūnai atvyko pavėlavę, be vandens ir vartoję alkoholio, ugniagesiai gelbėtojai pateikė savo įvykių versiją. Gaisrininkai aiškina, prie degančio namo greičiau atvykti nebuvo įmanoma, o juos ten pasitikę kaimo gyventojai patys buvo neblaivūs ir trukdė pareigūnams.

Situacija Panevėžio rajone, kur prie senų užteršto nuotekų dumblo talpyklų pavojingai priartėjo dėl liūčių ištvinęs Nevėžis, išlieka sudėtinga. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, ketvirtadienį čia lankėsi aplinkos ministras, kuris su Panevėžio rajono savivaldybės ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovais aptarė būdus ir galimybes ekologinei nelaimei išvengti. Šią sudėtingą Nevėžio pakrantės vietą ir apsauginį nuotekų dumblo pylimą greičiausiai reikės sutvirtinti kieta danga.

Mirė laisvės kovotojas, politinių kalinių sukilimo lageryje dalyvis Bronius Zlatkus, ketvirtadienį pranešė Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Jam buvo 90 metų. B. Zlatkus po Antrojo pasaulinio karo sovietų okupuotoje Lietuvoje Kauno Vytauto Didžiojo universitete tapo „Geležinio Vilko“ organizacijos štabo nariu. Šios organizacijos tikslas buvo platinti pogrindžio spaudą, atsišaukimus, kaupti ginklus.

Ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ išplito pasipiktinimo kupina žinutė ir šiurpą keliančios nuotraukos. Moteris vienoje iš socialinio tinklo grupių pasidalino žinia apie nuskriaustą beglobį šunelį, kuris gyveno jų daugiabutyje. Moteris rašė apie juodą šunelį, kurį suradę laiptinėje Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ darbuotojai jį išsivežė. Tiesa, moteris rašė pasibaisėjusi, kai pamatė, kad šunelis tiesiog tempiamas laiptais žemyn, daužantis jo kūnui į laiptus.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje ketvirtadienį atidengta atminimo lenta prezidentui Valdui Adamkui. Jis vaikystėje patarnavo šv. Mišioms šioje vietoje. V. Adamkus iki 1944 metų, kai su tėvais pasitraukė į Vokietiją, gyveno Kaune, lankė netoli bažnyčios esančią J. Jablonskio pradžios mokyklą. „Prisipažinsiu, jaudulys apima mane šią minutę, tačiau tas pats jausmas mane lydi daug metų, grąžina mane atgal į mano jaunystės dienas.

Ar spėjote vakar aplankyti visus artimųjų kapus? Etnologai sako, kad vykti į kapines reikia per Vėlines, tad ir nedarbo diena turėtų būti šiandien. Dvi iš eilės poilsio dienos kapams lankyti išties būtų patogu. Šiandien kapinėse tie, kam nereikia skubėti į darbą, daugiausia senjorai. Vieni džiaugiasi, kad šiandien be spūsčių gali uždegti žvakelę ant artimųjų kapų, kiti stebisi, kodėl Vėlinės yra darbo diena, mat ta diena turėtų būti skirta mirusiesiems gerbti ir keliauti į kapus.

Keturi Vilniaus liberalų gretose dirbę politikai ketvirtadienį savivaldybės taryboje įsteigė naują frakciją. „Įkūrėme (frakciją) prieš pusantros valandos, joje yra keturi nariai“, – BNS ketvirtadienio vakarą sakė frakcijai vadovausiantis Vidmantas Martikonis. Frakcijai taip pat priklauso liberalai Šarūnas Skučas, Mindaugas Mačernis ir Justina Kašėtaitė. Pasak V. Martikonio, meras Remigijus Šimašius juos yra pakvietęs prisijungti prie frakcijų koalicijos.

Nuo šiandien vilniečiai ir miesto svečiai vėl gali įžengti į Lukiškių aikštę, lankytojams atvertą po rekonstrukcijos. Aikštėje per pusantrų metų buvo atlikti svarbiausi tvarkybos darbai, pagal realius pėsčiųjų srautus perplanuoti bei naujai išvedžioti takeliai. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad Lukiškių aikštė ateityje bus kur kas žalesnė nei iki šiol – joje planuojama pasodinti apie 200 naujų medžių.

Kol vieni tautiečiai būriais traukė link artimųjų kapų, tūkstančiams kitų lietuvių rūpi visai ne susikaupimas ir rimtis. Dabar moksleivių atostogos, tad pilni lėktuvai lietuvių šeimų skrenda į Turkiją ir Egiptą. Poilsiautojų ten tiek, kad šiomis dienomis viešbučiuose net leidžiamos lietuviškos dainos. O baseinuose pliuškenasi ne tik ūgtelėję, bet ir visai kūdikiai. Poilsis užsienyje per Vėlines jau lenkia ne tik Velykų, bet ir Kalėdų atostogas.

Lietuvos karinės oro pajėgos informuoja, kad iki lapkričio 10 d. oro erdvėje virš Šiaulių vyks Aviacijos bazėje bendroms pratyboms šalyje dislokuotų Jungtinių Amerikos Valstijų naikintuvų F-15C „Eagle“ treniruotės. Nuo praėjusios savaitės Šiauliuose dislokuoti 7 JAV naikintuvai yra skirti pratyboms ir sąveikai su Baltijos šalių karinėmis oro pajėgomis, ir yra atskiras nuo šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančio JAV karinių oro pajėgų kontingento.

Kėdainių mieste įrengus vaizdo stebėjimo kameras ir greičio matavimo prietaisus, pastaruoju metu buvo užfiksuoti protu nesuvokiami pažeidimai. Per 9 dienas nustatyti net 66 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Paaiškėjo, kad kai kurie vairuotojai tiesiog „skrido“ pagrindine Kėdainių miesto gatve. Leistinas greitis buvo viršytas kone tris kartus. Tačiau paaiškėjo, jog surinkti duomenys gali būti nieko verti, mat pažeidėjams kreipusis į teismą, viskas galimai pakryptų jų naudai.

Suma, kurios savininkai prašo už Vijūnėlės dvaru vadinamo pastato griovimą, savivaldybės biudžetui būtų nepakeliamai didelė, teigia Druskininkų savivaldybė. Ketvirtadienį išplatintame pranešime savivaldybės teigia, kad susiklosčiusią situaciją spęs su valstybės institucijomis. Portalas 15min.lt ketvirtadienį paskelbė, kad vien už pastato griovimo darbus iš savivaldybės reikalaujama daugiau kaip 200 tūkst. eurų.

Praėjusią savaitę paskelbus apie ketinimus Registrų centrą perduoti iš Teisingumo ministerijos Susisiekimo ministerijai, pastaroji parengė tai numatantį nutarimo projektą. „Siekiant užtikrinti nuoseklų ir efektyvų informacinės visuomenės plėtros, įskaitant ir valstybės informacinius išteklius, politikos įgyvendinimą, tikslinga įgalioti Susisiekimo ministeriją įgyvendinti Registrų centro savininko teises ir pareigas“, - rašoma dokumente.

Jungtinių Valstijų verslo žurnalo „Forbes“ sudarytame įtakingiausių pasaulio moterų sąraše Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei skirta 68-oji vieta. Leidinys atkreipė dėmesį į griežtą prezidentės poziciją dėl Rusijos ir pastangas sumažinti Maskvos įtaką energetikoje. „D. Grybauskaitė, pirmoji į Lietuvos prezidento postą išrinkta moteris (ir vienintelė, perrinkta antrai prezidento kadencijai), susikūrė atkaklios Vladimiro Putino kritikės reputaciją.

Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse atsidūrėme nepavydėtinoje situacijoje – po pasaulį sklinda blogiausia visų laikų „reklaminė kampanija“ – rizikuojame pagarsėti priešiškumu žydams. Jei laiku nesiimsime tinkamų priemonių, liksime užribyje, mano ekspertai. Nors Lietuvos žydų bendruomenė atsiribojo nuo rašytojos Rūtos Vanagaitės pareiškimų apie tariamą partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vaidmenį Holokauste, Europos žydų kongresas ją užstojo.

  Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtadienį iš pareigų atšaukė respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorių Valentą Mačiulį.   Darbo sutartis su V. Mačiuliu nutraukta su atsižvelgiant į daugybinius teisės aktų pažeidimus, nurodo ministerija.

 Už Europos Sąjungos (ES) biudžetą atsakingas eurokomisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris) ketina padėti Lietuvai užsitikrinti tolimesnį bendrijos finansavimą Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui. Anot jo, Lietuva pati nesugebėtų pakelti tokios didelės finansinės naštos viena.

 Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradėjo respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus Ivano Dorošo galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą ir, kol vyks tyrimas, nušalino jį nuo pareigų. Ministerijos tyrimas šią savaitę pradėtas gavus informacijos apie galimus įstaigos vadovo veiklos pažeidimus, I. Dorošas mėnesiui nušalintas nuo trečiadienio. Ministerija nedetalizuoja, kokios informacijos pagrindu pradėtas šis tyrimas. Su pačiu I.Dorošu BNS ketvirtadienį susisiekti nepavyko.

Buvęs Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas laikinai nuo pareigų buvo nušalintas pagrįstai, galutinai konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. LVAT ketvirtadienį atmetė E. Kviatkausko apeliacinį skundą ir paliko galioti liepą priimtą žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl nušalinimo pagrįstumo. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 Lietuvos karių atlyginimus iki 2020 metų numatoma padidinti 30 proc., lyginant su praeitų metų situacija. Per artimiausius trejus metus iš valstybės biudžeto tam numatoma skirti daugiau kaip 88 mln. eurų, rodo Vyriausybės patvirtintas projektas. Nuo šių metų spalio karių atlyginimai padidėjo 5 proc. Dabar „į rankas“ eilinis gauna 555 eurus, seržantas - 714 eurų, kapitonas - 1022 eurus, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija. Maistpinigiams kariai gauna po 240 eurų per mėnesį.

 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė nušalinta nuo bylos nagrinėjimo, kurioje buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas siekia pripažinti neteisėtu kultūros ministrės įsakymą ir jį panaikinti. Teisėja I. Stanislovaitienė prieš tai nagrinėjo kitas dvi G. Kėvišo civilines bylas, kuriose jis bylinėjosi su ministerija dėl atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

 Europos Sąjunga (ES) žada toliau finansuoti nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymą, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Anot jo, tokį pažadą jis išgirdo iš eurokomisaro Guentherio Oettingerio (Giunterio Otingerio), atsakingo už ES biudžetą. „Jie (ES - BNS) supranta mūsų poreikį. (...) Komisaras Oettingeris pasakė, kad puikiai supranta šią padėtį ir kad tai - Europos įsipareigojimas ir jis bus garbingai vykdomas.

 „TV pagalbos“ kūrybinę grupę pasiekė daugiavaikės šeimos pasipiktinimo kupinas laiškas. Kaime gyvenanti daugiavaikė šeima negali rasti gerai apmokamo darbo ir siekia persikelti į miestą. Nors prašymas dėl socialinio būsto jau pateiktas prieš ketverius metus, šeima iki šiol nėra gavusi jokio pasiūlymo. Keturis vaikus auginanti pora nesulaukia ir finansinės valstybės paramos – už keturis vaikus ji gauna vos 89 eurų pašalpą. „Pagalba yra tiems žmonėms, kurie geria.

„Turbūt gaučiau Nobelio premiją, jei pasiūlyčiau receptą, kaip valstybei nustoti švaistyti milijonus“, - šypsodamasi sako Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė. Tačiau situacija visai nejuokinga, viešuosiuose pirkimuose kasmet cirkuliuoja milijardai, o apmaudžios klaidos, valstybei kainuojančios dešimtis milijonų, vis dar nėra išimtis iš taisyklės. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, vien pernai bendra viešųjų pirkimų Lietuvoje vertė viršijo 4 mlrd. eurų.

Teisingumo ministerija įtaria, kad Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas arba jo darbuotojai galėjo riboti konkurenciją vykdydami maitinimo paslaugų pirkimą ir klastoti maisto atliekų važtaraščius, rodo BNS turimi dokumentai. Ministerija praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti pareigūnų veiksmus. K. Jasmontas kaltę neigia.

Reaguodamas į praėjusią savaitę ŠMM Lietuvos rektorių konferencijai pateiktus siūlymus dėl universitetų jungimosi ar jų išlikimo savarankiškais, Šiaulių universitetas pabrėžia palaikantis aukštojo mokslo reformą ir šiuo metu aktyviai bendradarbiaujantis su didžiausiu šalies universitetu. „Suformuota darbo grupė ieško bendradarbiavimo galimybių su Vilniaus universitetu.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai nereikia peržiūrėti savo požiūrio į lietuvių vaidmenį per Holokaustą. „Mums nėra ką peržiūrėti, visus veiksmus kaip valstybė esame padarę ir toliau turime puikų dialogą ir su Lietuvos žydų bendruomene, ir su pasauline bendruomene. Nesakome, kad tie skaudūs klausimai, kurie yra, – nediskutuotini, ir Vyriausybėje tos diskusijos vyksta, atvažiuoja jų atstovai ir bendruomenės atstovai.

Europos Sąjunga turi remti nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymą, nes vienai Lietuvai tai yra per didelė našta, prieš susitikimą su už biudžetą atsakingu eurokomisaru Guentheriu Oettingeriu (Giunteriu Otingeriu) sako premjeras Saulius Skvernelis. „Artėjanti naujoji finansinė perspektyva, nes matome, kokie yra iššūkiai, kalbant apie Europos Sąjungos biudžetą.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako neskubantis ieškoti naujo ūkio ministro, tačiau tikina turintis kelis kandidatus. „Aš labai ir neieškau, yra keletas kandidatų, ties kuriais apsiribota. Tiesiog reikia palaukti, dar matyti, kaip Seime dėliosis politiniai procesai, kiek mes turėsime naujų, senų politinių jėgų. Tai kol kas, manau, energetikos ministras puikiai susitvarko ir su Ūkio ministerija“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos darbai optimizuojant ministerijos veiklą kelia abejonių – vietoj atleidžiamų darbuotojų be jokių konkursų priimami nauji, darbuotojų kol kas ne sumažėjo, o padaugėjo, rašo „Lietuvos rytas“. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, šių metų sausio 1-ąją įstaigoje iš viso buvo užimtos 222 pareigybės, o spalio pabaigoje – 224. Ministerijos vadovybė pertvarkymus pradėjo panaikinusi Korupcijos prevencijos skyrių.

 Ketvirtadienį į Lietuvą atvyksta už Europos Sąjungos (ES) biudžetą atsakingas eurokomisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris). Su Lietuvos vadovais Vokietijos politikas aptars būsimą ES daugiametę finansinę programą. Naujame ES biudžete nuo 2020 metų Lietuva sieks didesnės paramos žemės ūkiui, regionų plėtrai, taip pat bandys užsitikrinti finansavimą elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams.

Gerai, kad Seimas pagaliau pradėjo svarstyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, tačiau blogai, kad nesvarsto ūkininkų pasiūlymų dėl likusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės likimo. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra, – pastaraisiais metais iš skandalų neišsivaduojanti Nacionalinė žemės tarnyba nesugeba surinkti informacijos apie likusią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) atsiribojo nuo viešai mestų kaltinimų, esą su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu. Bendruomenės pareiškime nurodoma, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų tokius teiginius. „Šiuo metu LŽB nėra žinoma esant patikimų, istoriniais dokumentais pagrįstų duomenų, patvirtinančių A. Ramanauskui-Vanagui mestus kaltinimus prisidėjus prie Lietuvos žydų Holokausto“, - rašoma pranešime.

Skurdžiausiame ir pavojingiausiame sostinės rajone – grandinėmis susipančiojusių buvusių narkomanų protestas. Dėl kvaišalų vergaujančius žmones imitavusi minia patraukė į taborą ir prašė romų liautis pardavinėjus heroiną. Romai gi atkerta, kad kvaišalų verslui vadovauja patys lietuviai. Vilniaus pakraštyje, šalia romų taboro, minia renkasi ne Helovino švęsti. Grandinės, vergiški skarmalai – narkotikų liūne skęstančių ir jau nuskendusių žmonių simboliai.

Visų šventųjų dienos rytą prie didžiųjų šalies kapinių nusidriekė kilometrinės eilės. Viltį automobiliu prasibrauti pro spūstis praradę tautiečiai iki artimųjų amžinojo poilsio vietos pėsčiomis eina net per lietų. Garbingo amžiaus žmonės stebisi, iš kur tiek mašinų, esą, senais laikais tokių sangrūdų nebūdavo. Išties, vos 5 laipsniai šilumos ir erzinančiai purškiantis lietus šių tautiečių šiandien tikrai negąsdina.

Lietuvos diplomatai ragina nepriešinti žydų genocido ir Lietuvos ginkluotos kovos su sovietų okupacija. Užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsakė apgailestavimą dėl Europos žydų kongreso pareiškimo, kuriuo smerkiamas leidyklos „Alma Littera“ sprendimas nutraukti Rūtos Vanagaitės knygų pardavimą ir kritika viešųjų ryšių specialistei, kad ji apšmeižė partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.

Kai lietuviai šiandien mirusius atsimena rimtyje ir su ašaromis, kai kuriose kapinėse skamba juokas, liejasi alkoholis ir kvepia maistu. Taip pagal senas tradicijas visų šventųjų dieną mini čigonai. Kapinėse jie valgo ir geria. Senovėje ir lietuviai į kapines nešdavosi maisto ir gėrimų, tačiau tradicija seniai išnyko. Čigonai stengiasi papročių neužmiršti. Jie įsitikinę – velionys norėtų, jog gyvieji gerai gyventų.

Lietuvos bankas ieško, kas sukurtų progines monetas, skirtas Joninėms, Dainų ir šokių šventei bei pirmiesiems dirbtiniams lietuviškiems Žemės palydovams. Joninėms skirta „Tradicinių lietuvių švenčių“ serijos moneta gali būti pusantro arba penkių eurų vertės, siūloma ją dekoruoti užrašu „Joninės“ ar „Rasų šventė“ bei kitais pasirinktais elementais. Dainų ir šokių šventei skirtai monetai sukurti reikia tik nacionalinės pusės atvaizdą.

Aplinkos ministerija ruošiasi atlikti apklausą apie Lietuvos žvejų įpročius ir sužvejojamos žuvies kiekius, taip pat domėsis, ką visuomenė mano apie verslinės žvejybos draudimą vidaus vandenyse.