Aktualijos

Apie tai, kad iš didžiulės apsaugos priemonių siuntos už 24 mln. eurų ne viskas pasiekė medikus, žinota dar pernai vasarą, pirmadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius. LRT turimi dokumentai taip pat rodo, priemones iš Kinijos užsakęs Ekstremalių sveikatai situacijų centras pagal tiekėjų pageidavimus taisė sąskaitas, kad sumos ir kiekiai atitiktų sutartį. Kur dingo prekės beveik už milijoną eurų, šiuo metu tiria teisėsauga.

Gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso (COVID-19) pagal amžiaus grupes pirmadienį pasiekė galutinį etapą: prasidėjus masinei vakcinacijai registruotis skiepui kviečiami visi asmenys, sulaukę 16 metų. Pilnametystės dar nesulaukę jaunuoliai gali būti skiepijami tik „Comirnaty“ vakcina, nes tai leidžia šios vakcinos registracijos sąlygos. „Moderna“, „Vaxzevria“ ir „Janssen“ vakcinos yra registruotos žmonių nuo 18 metų skiepijimui. Gyventojai kviečiami registruotis vakcinacijai internetu www.

Širdies ir kraujagyslių ligos praėjusiais metais pražudė keliais tūkstančiais daugiau žmonių nei priešpandeminiu laikotarpiu.  Apie gąsdinančius skaičius prabilę medikai aiškina, kad širdies ligomis sergantys žmonės sunkiai sulaukia eilės pas kardiologus. Kaip atpažinti ligą ir nuo jos gelbėtis? Tikrintis prieš kameras puolė ir apie kamuojančias sveikatos problemas paatviravo pats sveikatos apsaugos ministras.

Pavasarį bent laikinai žlugo du valdantiesiems itin svarbūs projektai – partnerystės reglamentavimas ir vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimas. Šiuos projektus į Seimo salę planuojama grąžinti rudenį. Tačiau ar iniciatyvoms užteks balsų? Nors politologai nusiteikę optimistiškai, didžiausi įstatymų priešininkai tam prošvaisčių nemato. Seimo pavasario Sesijoje dar pirmajame laiptelyje subliuško valdančiųjų bandymas pradėti diskusiją dėl partnerystės reglamentavimo.

Ugdymui persikėlus į nuotolį, atsivėrė problema – raštu užduodami namų darbus kai kurie mokytojai uždaviniuose palieka daugybę klaidų. Su šia situacija susidūrė ir tv3.lt skaitytojai. Atsidarius mokytojos vaikui atsiųstą užduotį teko nustebti – ji parašyta be diakritinių ženklų, yra ir skyrybos klaidų. Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija sako, kad toks mokytojų elgesys visiškai nedera su gera pedagogų reputacija, o mokykla dėl šios situacijos jau ėmėsi veiksmų.

Lukašenkos režimo nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas į pasaulio dėmesio centrą iškėlė ir Lietuvą. Apie mūsų valstybę žinios sklido po visą pasaulį. Didžiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės savo eterio laiką skyrė tiek mūsų prezidentui, tiek ir premjerei bei ministrams. Ekspertai sako, kad dėl šio incidento Lietuva sugebėjo išlošti įvaizdžio prasme, Lietuva vadinta net laisvo pasaulio lydere.

Lukašenkos režimo nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas į pasaulio dėmesio centrą iškėlė ir Lietuvą. Apie mūsų valstybę žinios sklido po visą pasaulį. Didžiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės savo eterio laiką skyrė tiek mūsų prezidentui, tiek ir premjerei bei ministrams. Ekspertai sako, kad dėl šio incidento Lietuva sugebėjo išlošti įvaizdžio prasme, Lietuva vadinta net laisvo pasaulio lydere.

Vyriausybės nutarimu, nuo praėjusių metų rugsėjo visus vaikus pagal bendrojo ugdymo programas leista mokyti ne tik švietimo įstaigose, bet ir namuose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMM) duomenimis, tokiu būdu Lietuvoje yra ugdomi 64 mokiniai. Nors skaičiai nedideli, pasak ŠMM, toks mokymo būdas populiarėja.

Galimybių pasas kelia aštrias diskusijas ne tik visuomenėje, tarp verslininkų, bet ir tarp sveikatos priežiūros specialistų. Vos įsigaliojęs dokumentas sukėlė audrų dėl savo galiojimo laiko su neigiamu koronaviruso testu. Ekspertai dar anksčiau skatino Vyriausybę kuo greičiau pailginti Galimybių paso galiojimo laiką, kad su testu jis galiotų ne parą, o ilgiau.

Naujasis būdas, išbandytas su pelėmis, pasirodė labai veiksmingas užkertant kelią COVID-19 viruso dalelių dauginimuisi plaučiuose. Šis būdas taip pat turėtų padėti kovoti prieš visas koronaviruso atmainas bei ūmiais respiraciniais susirgimais, kaip SARS ar MERS. Jeigu bus įrodymas veiksmingumas žmonėms, tai reiškia, kad esame pasirengę bet kokiems naujiems koronavirusams.

Į Vilnelės upę sostinėje šeštadienį išsiliejo teršalai. Savivaldybės įmonė „Grinda“ teigia naftos produktų išsiliejimą sustabdžiusi ir besiaiškinanti incidento aplinkybes.

Įvažiuoti į Lietuvą iš Baltarusijos sekmadienio popietę laukia apie 1,4 tūkst. vilkikų, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tarnybos atstovas Rokas Pukinskas informavo BNS, kad prieš 14 valandą įvažiuoti į Lietuvą prie Medininkų punkto laukė 450-500 vilkikų, prie Lavoriškių – apie 300, prie Šalčininkų – apie 350, prie Raigardo – apie 250. Tuo metu Lavoriškių punkte įvažiuoti į Baltarusiją laukia apie 80, Medininkų – apie 75, Šalčininkų – apie 50, Raigardo – apie 40 vilkikų.

„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ rengėjai planuoja dvi naujas akcijas. Mitingas dėl visų vaikų grąžinimo į mokyklas numatytas birželio 1-ają, o protestas prieš Partnerystės įstatymą vyks birželio 15 – 17 dienomis. „Toliau laikysime spaudimą, kol mūsų reikalavimai bus įgyvendinti“, – teigė vienas iš organizatorių Viktoras Jašinskas. Pasak jo, Seime nepatvirtintas Partnerystės įstatymas – tik nedidelis „Didžiojo šeimos gynimo maršo" šalininkų laimėjimas.

Rokiškėnas Sartų ežere pagavęs virš 90 kilogramų šamą šiandien reikalų turi su aplinkosaugininkais. Internete pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame sakoma, kad šamas buvo pagautas už uodegos, vyrą aplinkosaugininkai apkaltino brakonieriavimu. Aplinkosaugininkai iš žvejo konfiskavo ne tik šamo galvą, bet ir valtį, variklį, akumuliatorių, meškerę, kurių vertė daugiau nei 3000 eurų. Vyras tikina spiningavęs pagal visas taisykles ir aplinkosaugininkų sprendimą žada skųsti teismui.

Lietuviai tuoktis neskuba ir šeimas kuria vis vyresniame amžiuje. Dabar vyrų, kurie tuokiasi 20-24-erių metų, yra penkis kartus mažiau nei prieš 20 metų. Specialistai sako, kad romantikos susituokus vyresniame amžiuje mažiau, santykiai stabilesni, bet tokioms poroms sunkiau sekasi susilaukti vaikų, dėl to nukenčia mūsų visuomenės ateitis. Pasak sociologų, asmeninis žmogaus gyvenimas turėtų tapti valstybės atsakomybe ir emocinės brandos reikėtų mokyti jau mokyklose.

Politikai ir ekspertai teigia, kad konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos konfliktas dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) yra veikiamas to fakto, kad 2024 metais vyks ir prezidento, ir Seimo rinkimai.

Seimas nuo liepos 1 dienos įteisino tokią paslaugą kaip nuolatinę, kuri, pasak parlamentarų padės neįgaliesiems ne tik integruotis į visuomenę, bet ir sukurs darbo vietas – asmeniniai asistentai galės užsidirbti 900 eurų, o neįgaliųjų artimieji sugrįš į darbo rinką. Cerebriniu paralyžiumi sergančiai Vidmantei iš autobuso padeda išlipti jos asmeninis asistentas Kristijonas.

Rusijoje per pastarąją parą nustatyti 9 694 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo kovo 19 dienos, taip pat mirė 355 anksčiau užsikrėtę žmonės, rodo sekmadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 9 289 naujus užsikrėtimo atvejus ir 401 paciento mirtį. Maskvoje, kuri tebėra labiausiai pandemijos paveiktas Rusijos regionas, nustatyta 3 719 naujų COVID-19 atvejų.

Nors dalis tiek savivaldybių, tiek gyventojų aktyviai diskutavo dėl palyginus su kitomis vakcinos ilgo intervalo tarp pirmos ir antros „AstraZeneca“ dozės, kitos šalys visoms vakcinoms taiko kuo ilgesnį laikotarpį siekiant paskiepyti kuo daugiau gyventojų. Panašu, kad nauji tyrimai patvirtina ir didesnį „Pfizer“ vakcinos veiksmingumą įskiepijant ją vėliau.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) sako šiuo metu vertinanti, kur galėtų būti įsteigtas naujas karinis poligonas, o vėliau žada užsakyti galimybių studiją ir identifikuoti potencialias vietas. „Šiuo metu vyksta vidinis situacijos vertinimas dėl galimų regionų, kur būtų galima steigti naująjį poligoną“, – rašoma KAM gegužės pabaigoje BNS pateiktame atsakyme.

Prieš dešimtmetį įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artumoje aplinkoje įstatymas, ekspertų teigimu, padėjo žmogaus teisių pagrindus Lietuvoje. Vis dėlto smurtas artimoje aplinkoje liko įsišaknijęs. Statistiniai duomenys rodo, kad kas trečia moteris tam tikru savo gyvenimo etapu patyrė smurtą artimoje aplinkoje.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 285 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonių, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 4868 molekuliniai (PGR) ir 4490 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 307,8 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 2,7 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 274 tūkst.

Seimas spręs, ar įpareigoti loterijų organizatorius nuo 2022 metų daugiau lėšų skirti paramai.  Seimui šią savaitę pateiktos dviejų įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma nuo 5 proc. iki 10 proc. padidinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifą bei loterijų organizatorius įpareigoti paramai skirti ne 8 proc. kaip dabar, o 16 proc. lėšų nuo nominaliosios per ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės.

Vietname aptikta nauja COVID-19 atmaina, kuri sparčiai plinta oru ir yra indiškosios bei britiškosios atmainų hibridas, šeštadienį patvirtino šalies sveikatos priežiūros pareigūnai. Šalis šiuo metu stengiasi pažaboti naujus koronavirusinės infekcijos protrūkius, kurie užfiksuoti daugiau nei pusėje jos teritorijos, įskaitant pramonines zonas ir didmiesčius, tokius kaip Hanojus ir Hošiminas. Vietname iki šiol patvirtinta daugiau kaip 6,8 tūkst.

Aukšto slėgio sritis vakaruose plečia savo įtaką ir kone buldozeriu cikloną stumia tolyn, gilyn į Rytus.  Taigi daug kur dienos giedrės, o ir lietaus bus mažiau. Visgi kol kas Vakarų šalyse akivaizdžiai saulėto sekmadienio irgi dar nereikėtų tikėtis. Viskas palengva.

Seime į priekį juda pataisos, kad Europos Sąjungos (ES) piliečiams būtų leidžiama tapti politinių partijų Lietuvoje steigėjais. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Politinių partijų įstatymo pataisoms, už balsavus 86, prieš – trims, susilaikius 26 Seimo nariams. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo. Pagal projektą, politinės partijos steigėjais galėtų tapti ES piliečiai, gyvenantys Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė sako, kad Šalčininkuose žmonės vakcinų atžvilgiu yra nusiteikę skeptiškai, todėl vakcinavimas nuo koronaviruso šioje savivaldybėje gana lėtas. „Su Šalčininkais dirbame tikrai seniai. Dirbame per komunikacines priemones – teikiant aiškinamąją medžiagą tiek rusų, tiek lenkų kalbomis, skatinant gyventojus skiepytis.

Šeštadienį įvykusiuose pirmuosiuose Nacionaliniuose Lietuvos kino apdovanojimuose daugiausiai apdovanojimų susižėrė režisierius Karolis Kaupinis bei jo filmas „Nova Lituania“. Valdovų rūmų kieme vykusioje ceremonijoje „Nova Lituania“, nominuotas 12-oje kategorijų, iš viso gavo devynis apdovanojimus, įskaitant geriausio ilgametražio vaidybinio filmo. Pats K. Kaupinis buvo pripažintas geriausiu režisieriumi ir scenarijaus autoriumi.

Metus ir keturis mėnesius darbo neturėjusi Kristina buvo jau vadinama ilgalaike bedarbe. Nedarbo laikotarpiu moteris buvo registruota Užimtumo tarnyboje, bet pasakoja nesulaukusi jokios normalios pagalbos, jokių mokymų, išskyrus pavėluotus darbo pasiūlymus, kuriuos ji jau anksčiau būdavo spėjusi susižvejoti internete ir nusiųsti savo gyvenimo aprašymą.

Po beveik metus trukusios tylos Druskininkų kurorte vėl skamba muzika, gatvės pilnos žmonių, kavinės, restoranai irgi pilni, atidarytas ir vandens parkas. Šį savaitgalį Druskininkai švenčia sezono atidarymą. Kasmetinis renginys sutapo su karantino atlaisvinimu, tad žmonės iš visos Lietuvos puolė džiaugtis laisve. Druskininkų kultūros centro direktorė sako, kad organizuoti sezono atidarymą nebuvo paprasta.

Apie du šimtai žmonių šeštadienio vakarą Vilniaus Lukiškių aikštėje susirinko Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos organizuojamoje solidarumo su Baltarusijos pilietine visuomene akcijoje. Susirinkę protestuotojai mojavo istorinėmis Baltarusijos vėliavomis, nešėsi sulaikytų Baltarusijos opozicionierių nuotraukas, prieš autoritarinį šalies lyderį Aliaksandrą Lukašenką nukreiptus plakatus.

47-erių vilnietis Marjanas Pleskačiauskas dar prieš kiek daugiau nei metus neįtarė, kad netrukus išgirs II stadijos storosios žarnos vėžio diagnozę. Ir nors vyras dabar sėkmingai sveiksta, gydytojai akcentuoja, yra visos galimybės užbėgti ligai už akių, tačiau lietuviai tai neretai ignoruoja. Nors ne vienus metus daugiausiai žmonių gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos, prognozuojama, kad jau nuo 2030 m. lyderiaujančiu susirgimu pasaulyje taps onkologinės ligos.

Nepaisant to, kad rezidentūrą valstybės finansuojamose vietose šiemet baigė daugiau nei 300 rezidentų, medicinos darbuotojų trūkumas – viena opiausių šiandieninės Lietuvos problemų. Problemą gilina faktas, kad kitose Europos šalyse taip pat trūksta gydytojų. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Suviliojo sąlygos ir požiūris į medikus Kitos Europos šalys medikų iš Lietuvos laukia išskėstomis rankomis.

Nors neaišku, kaip atrodys kiti mokslo metai, mokyklos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija intensyviai jiems ruošiasi. Artimiausiuose planuose – hibridinės klasės, kurios leistų mokytis ir esant prastesnei epidemiologinei situacijai. Skyrus pinigų šioms klasėms įrengti, mokytojai tikisi ir papildomų lėšų jų darbui, nes, pedagogų teigimu, krūvis nuo rugsėjo jiems tik augs.

Vytauto Didžiojo universiteto muzikos dėstytojui, pianistui Rimantui Vingrui nepavyko tapti Lietuvos kultūros atašė Rusijoje, nes nebuvo įleistas į šalį. „Vykstant rutininiams formalumams, atsakydama į Lietuvos vizos neišdavimą, Rusiją atsisakė vizą išduoti Lietuvos kultūros atašė. Ir dabar mes neturime šioje šalyje kultūros atašė“, – BNS sakė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.

Žymūs paveikslai, ar ne ką mažiau garsios muzikos bei meno pasaulio asmenybės puikiai dera su lietuviškomis riešinėmis. Panevėžietės tautodailininkės rankose gimsta išskirtiniai rankdarbiai: nuo tradiciniais raštais puoštų dailių riešinių iki karoliukais išmegztų žinomų žmonių portretų. Visuomenininkė Viktorija Poluznovaitė puošiasi išskirtinėmis riešinėmis. Ant jų išmegztas žymios mūsų tautos rašytojos Žemaitės portretas.

Valdančiųjų vieningos nuomonės neturėjimas visuomenei svarbiais klausimais ir ne iki galo apgalvotų projektų siūlymas, anot politologų, gali pakišti jiems koją. Visuomenė jaučia susipriešinimą ir tai rodo apklausos, kuriose valdantieji vertinami ne visai palankiai. Pasak politikos ekspertų, opozicija laukia, kada pradės byrėti valdančiųjų koalicija ir jie galės perimti valdžią.

Lytiškumo ugdymas mokyklose stringa – sako specialistai. Dėl to mokiniai yra ne tik neparuošiami kurti šeimas, bet jose net nesijaučia saugūs. Specialistai sako, kad šiuo metu lytiškumo ugdymui ir rengimo šeimai klausimai mokyklose yra skiriama tiek mažai dėmesio, kad susidaro įspūdis, jog jie yra „nustumiami į Pelenės vietą“. Ketvirtadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos iniciatyva Seime vyko diskusija „Šiuolaikinė mokykla.

Naujoji opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja valdančiuosius už bandymą „buldozeriu“ priimti ginčų visuomenėje sukėlusį Partnerystės įstatymą. Anot jos, jei socdemai būtų turėję daugiau laiko aptarti savo poziciją partnerystės klausimu, „rezultatas būtų buvęs kitoks“. „Negalima vieną dieną įregistruoti įstatymo projektą, kitą dieną daryti pateikimą.

Lietuvos mokyklose keičiama ilgai neatnaujinta bendrojo ugdymo programa. Tačiau panašu, kad ne visi diskusijos dalyviai randa bendrą sutarimą. Sprendimas keisti tai, kaip Lietuvos mokyklose bus dėstoma istorija, kelia ir Seimo narių, ir dalies istorijos mokytojų pasipiktinimą. Jie pasigenda dėmesio Lietuvos ir šalies kaimynų istorijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Seimo Švietimo ir mokslo komitetui trečiadienį pristatė, kaip atnaujinamos bendrojo ugdymo programos mokyklose.

Jau beveik metus Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, gyvenantys Deimantas ir Inga gedi savo tėvelio. Iki šiol ašaras braukiantys vaikai įsitikinę – jei ne aplaidus medikų darbas, tėvas iki šiol būtų su jais. „Tragedija visam gyvenimui. Išgyvenam skaudžiai, nėra dienos, kad neprisimintum žmogaus“, – tikino Deimantas Jonaitis ir pridūrė, kad medikai nepadarė visko, kad būtų išgelbėta jo tėvo gyvybė. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Lietuviai vėl smarkiau įniko į svaigalus – pernai alkoholio išgėrė daugiau nei užpernai. Alaus išplempė iš viso kone 90 olimpinių baseinų. Kreivė aukštyn kilstelėjo pirmą kartą per septynerius metus – nepaisant valstiečių įvestų ribojimų. Ir ekspertai, ir patys žmonės aiškina, kad butelių tautiečiai griebėsi skandinti pandemijos skriaudas. Aurelijus Veryga ragina valdančiuosius nelaisvinti alkoholio ribojimų, tačiau liberalai klausyti jo neketina.

Iki vasaros sezono pradžios – vos savaitė. Lietuvą ir visą pasaulį supančiojęs karantinas visuomenę privertė pasukti galvą ir nuspręsti, kur šiais metais geriausia praleisti atostogas. Internetiniuose puslapiuose, kuriuose galima rezervuoti viešbučių ar kitų apgyvendinimo įstaigų kambarius, laisvų vietų šiai vasarai likę vos kelios. Tai išduoda, kad lietuviai atostogas nusprendė praleisti savo šalies kurortuose.

Socialdemokratų pirmininke šeštadienį per partijos suvažiavimą patvirtinta anksčiau šį mėnesį pirmininko rinkimus laimėjusi Vilija Blinkevičiūtė. Jos pirmuoju pavaduotoju dirbs Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Po rezultatų patvirtinimo kalbą sakiusi V. Blinkevičiūtė pabrėžė vienybės ir partinės demokratijos stiprinimą. „Šiandien mums kaip niekad reikia vienybės. Ne tuščių žodžių, o vienybės, kaip konkretaus turinio ir konkrečių veiksmų.

Ant nosies birželis, o lietuviai vis dar vaikšto su striukėmis ir skėčiais rankose. Šilumos nėra, o dangus prakiuręs kasdien. Tokie orai gąsdina ir ūkininkus. Kai kuriose šalies vietovėse žemė kone plaukia todėl ūkininkai bijo, kad jei taip ir toliau, pradės pūti pasėliai. Kokios prognozės artimiausiu metu, ir kokias bėdas patiria ūkininkai, prekybininkai ir paprasti tautiečiai aiškinamės reportaže.

Minskui priverstinai nutupdžius į Vilnių skridusį civilinį lėktuvą ir kilus tarptautiniam skandalui, Lietuva sulaukė neeilinio žiniasklaidos dėmesio pasaulyje. Viešųjų ryšių ekspertai sako, kad Lietuva Vakaruose pastarąją savaitę nušviečiama itin pozityviai, giria gerai angliškai kalbančius šalies lyderius. Kai kurie jų tikisi, kad po šių įvykių pasaulis galbūt atkreips dėmesį ir į nestabilią bei nesaugią Baltarusiją.

Opozicinė Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) gegužę sugrįžo į populiariausių šalies partijų viršūnę, sparčiai auga ir naują pirmininkę išsirinkusių socialdemokratų reitingas, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, jei sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, už valstiečius balsuotų 16,2 proc. rinkėjų, už valdančiuosius konservatorius – 14,8 proc. (balandį – atitinkamai 15,4 ir 17 proc.

Naujai išrinkta socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pakilo į antrą vietą populiariausių šalies politikų reitinge, atsilikdama tik nuo prezidento Gitano Nausėdos, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. V. Blinkevičiūtės teigiamų vertinimų dalis gegužę siekė 49,7 proc. Tuo metu populiariausiu politiku liekančio G. Nausėdos reitingas pakilo iki 61,4 proc. (balandį buvo 53,8 proc.). „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys portalui lrytas.

Šeštadienį Jonavos rajone, Gaižiūnų poligone, pratybas „Geležinis vilkas 2021-I“ stebės kariniai stebėtojai iš Rusijos, Baltarusijos, Suomijos ir Švedijos. Lietuvos kvietimu užsienio šalių stebėtojai lankosi įgyvendinant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 metų Vienos dokumentą dėl pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių.