Aktualijos

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ketvirtadienį atmetė uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, kuriuo portalas, pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus, buvo pripažintas pažeidęs Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). 2019 metų gruodžio pabaigoje „Atvira Klaipėda“ skelbė apie bendrovės „Gatvių apšvietimas“ 2017-2019 metais vykdytus pirkimus ...

Migrantų atstūmimas nuo Lietuvos sienos iš tiesų vyksta kiek kitaip nei tai viešai pristato Vidaus reikalų ministerija ar pasieniečiai. Nors oficialiai teigiama, kad migrantai gali pasiprašyti prieglobsčio ambasadose arba sienos perėjimo punktuose, taip pat sakoma, kad pasieniečiai priimdami sprendimą išstumti nelegaliai sieną kirtusius migrantus įvertina asmenų pažeidžiamumą, bet realybė yra kitokia.

Vyriausybė ėmėsi naujos taktikos kovoje su pandemija – senjorams siūlys 100 eurų išmoką už skiepą, o nesiskiepijantys darbuotojai už testą turės susimokėti iš savo kišenės arba tai turės padaryti darbdavys. Nors kol kas atsitraukė, tačiau ministrų kabinetas neatmeta galimybės įvesti ir privalomą skiepijimą tam tikrų profesijų atstovams.

Epidemiologinei situacija ir toliau prastėja – kiekvieną parą miršta dviženkliai skaičiai žmonių, suserga – beveik du tūkstančiai šalies gyventojų. Tačiau ne tik minėta statistika kelia nerimą. Vakcinavimo tempai lėtėja ir didžiausią pažeidžiamumą turinti grupė smarkiai atsilieka nuo kitų. Savivaldybės, kuriose fiksuojamas mažiausias imunizacijos lygis tarp senjorų teigia nebežinančios, ko griebtis. Šalčininkų rajono savivaldybėje prasčiausia situacija.

Rugsėjį Biržuose nusižudė mokytoja. Dėl pedagogės savižudybės rajone buvo suburta speciali komisija, kuri aiškinosi, su kuo galėjo būti susijusi savižudybė. Biržų rajono savivaldybė informuoja, kad komisija jau baigė darbą ir pateikė išvadas. Pasak jų, mokytoja darbo vietoje nesusidūrė su mobingu, tačiau įtakos jos savižudybei galėjo turėti prieš metus įvykdyta rajono ugdymo įstaigų pertvarka. Rugsėjo pradžioje Biržuose nusižudė ilgametė mokytoja.

Profesorius Vladas Algirdas Bumelis, vienas įžymiausių šalies biotechnologijų mokslų atstovų ir įmonės „Biotechpharma“ vadovas, sako nuo COVID-19 pasiskiepijęs trečiąkart, nes svarbiausias gyvenimo tikslas yra gyventi ir gyventi kuo ilgiau.  Ar yra bent teorinė galimybė, kad kada nors atsiras tokia vakcina, kuri apsaugos žmogų nuo koronaviruso užkrato visą gyvenimą, ne tik kelis mėnesius?  Aš galvoju, kad jau dabar vartojamos vakcinos yra labai efektyvios.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo keisti tai, kaip mokyklose vertinami moksleiviai. Partija siūlo juos vertinti ne tik pagal abitūros egzaminus ir metinius pažymių vidurkius, bet ir moksleivių pasiekimus neformaliajame ugdyme. Kartu siūloma įvesti 100 balų vertinimo sistemą bei penkis privalomus brandos egzaminus.

Nors į sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pusę skrieja ne viena kritikos strėlė, opozicijos nuomonės dėl ministro likimo išsiskiria. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis sako, kad į skandalų sūkurį įsisukęs ministras turėtų prisiimti atsakomybę, o socialdemokratai mano, kad situacijos suvaldymas yra svarbesnis nei ministro galva. Pastaruoju metu A. Dulkys ir visa Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateko į ne vieną nemalonią situaciją.

Politinėms partijoms šalyje priklauso per 98 tūkst. žmonių, daugiausia iš jų vienija Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), rodo ketvirtadienį paskelbti Teisingumo ministerijos duomenys. Jais remiantis, iš viso šalyje registruotos 28 partijos, iš jų veikiančios – 24, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra. Šios politinės jėgos iš viso vienija 98 tūkst. 324 narius.  Daugiausia žmonių priklauso socialdemokratams – 15 tūkst. 205 nariai.

Spalio 7 d. mirė opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės mama. Tai patvirtino LSDP atstovas spaudai. Kol kas žinoma tiek, kad netektis su COVID-19 infekcija nėra susijusi. Kiek anksčiau V. Blinkevičiūtė viešai savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje kreipėsi į dvejojančiuosius, ar verta skiepytis, ir rašė, kad jos mama pasiskiepijo nuo COVID-19 dar šių metų kovą, būdama 93 metų.

Kasdien sparčiai augant naujiems COVID-19 užsikrėtimams epidemiologiniame šalies žemėlapyje lieka vis mažiau raudonų plotelių. Tokių savivaldybių – vos 13, o dar didesnį nerimą kelia COVID-19 pacientais pilnėjančios ligoninės. Nustatomų atvejų skaičiais neslūgsta – ketvirtadienį vėl pranešta apie 2182 naujų užsikrėtimų COVID-19, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Vakar mirė 18 žmonių, tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 14 žmonių.

Vilniaus apygardos teismas ir toliau nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje piktnaudžiavimu Seimo nario padėtimi kaltinamas parlamentaras Petras Gražulis. Buvusi Seimo nario padėjėja ir artima draugė Patricija Pachomovaitė ketvirtadienį pakviesta kaip pagrindinė liudytoja, tačiau neatvyko. Teisėja praneša, kad moteriai už teismo vengimą teks susimokėti 500 eurų baudą.

Praėjusią parą nustatyti 2182 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 14 žmonių. Praėjusią parą 2086 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6306 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1387 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 125 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,2 tūkst.

Trečiadienį Vyriausybė Seimui pateikė siūlymą įtvirtinti pataisas, kad periodiškai dėl COVID-19 besitestuojantys darbuotojai už testus turėtų mokėti patys. Tokia priemonė, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, būtų teisinga morališkai, mat nesiskiepijant gali būti varžomos kitų asmenų laisvės.

Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) šią savaitę sukrėtė skandalas. Po pasirodžiusios inofrmacijos apie mokėjimą už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“ iš pareigų pasitraukė ministro patarėja. Vėliau šią savaitę pasirodė informacija apie tai, kad ministerija už 5 tūkst. eurų įsigijo fotografo paslaugas. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė turinti ministrui pastabų, tačiau juo pasitikinti.

Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija apgręžtas 61 migrantas, vienas užsienietis bandė apgauti pasieniečius, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jos teigimu, trečiadienį migrantai iš Baltarusijos neleistinose vietose ėjo ties Ignalinos, Šalčininkų ir Lazdijų rajonais bei Druskininkų savivaldybe.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad COVID-19 pandemija Lietuvoje tebėra valdoma nepakankamai gerai, nors ir matyti konstruktyvių, į skatinimą, o ne baudimą, nukreiptų iniciatyvų.  „Jeigu pasižiūrėtume savaitės statistiką, tai matome, kad vakcinacija visose senjorų amžiaus grupėse tebeišlieka kritinė. Taip pat ir susirgimų skaičiai auga kasdien (...) Akivaizdu, kad pandemija nėra gerai valdoma“, – ketvirtadienį lrt radijui kalbėjo A. Skaisgirytė.

Trečiadienį patvirtinta daugiau nei 2,5 tūkst. naujų koronaviruso atvejų. Vyriausybė šią savaitę taip pat pateikė keletą siūlymų pandemijos valdymui. Siūloma senjorus skatinti vakcinuotis mokant jiems 100 eurų išmokas, kalbėta ir apie privalomo kai kurių profesijų atstovų vakcinaciją, mokamus darbuotojų testus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kol kas tokių ribojimų, kaip judėjimo ar mokyklų uždarymas, Vyriausybė nesvarsto.

Epidemiologinė situacija kasdien vis blogėja – iš 60 šalies savivaldybių juodojoje zonoje – net 43, kitos likusios – tamsiai raudonos. Ypatingą nerimą kelią tūkstantinius užsikrėtimų atvejus per pastarąsias dvi savaites fiksuojančios savivaldybės, nuo geriausiai besitvarkančių atsiliekančios kone dešimčia kartų.

Rusijai būdinga prūsiška karybos kultūra, kuri yra visiškai nebūdinga Vakarams, todėl mes dažnai nesuprantame Maskvos užmačių ir veikimo būdo. Tokiai kultūrai natūralu orientuotis vien į tikslą. Jeigu atsiranda kažkas, kas trukdo siekti tikslo, tas „kažkas“ turi būti pašalintas. Taip Rusijos karinį ir politinį veikimo stilių apibūdina atsargos majoras, nepriklausomas analitikas Daivis Petraitis. Vakarų kariniams ir politikos veikėjams taip pat įprasta mąstyti „win-win“ kategorijomis.

Vilniuje dalis Galvės gatvės bus pavadinta Abiejų Tautų Respublikos plentu. Sostinės savivaldybės taryba trečiadienį pritarė, jog šis pavadinimas būtų suteiktas gatvės atkarpai nuo Savanorių prospekto iki Leipalingio gatvės. Tuo metu dalis nuo Leipalingio gatvės iki Vilniaus miesto ribos bus pavadinta Galvės plentu.

Vilniuje siekiama griežtinti galimybes kirsti medžius. Savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių atnaujinimo, numatant sugriežtinti leidimų kirsti medžius išdavimą. Leidimai būtų reikalingi kiekvienam medžiui – nesvarbu, jis saugotinas, ar ne, išskyrus pripažintus invaziniais.  Galutinis sprendimas bus priimtas po diskusijų komitetuose, kitame Tarybos posėdyje.

Panevėžyje teisiami Lietuvos parduotuves ir įmones siaubę seifų vagys – Makedonijos ir Albanijos piliečiai. Jie teigia Lietuvoje ketinę kurti verslą – kepti kebabus. Dabar teisme turi aiškintis dėl ne vienos dešimties nusikaltimų. Procesas laukia ilgas. Porą mėnesių užtruko vien išversti kaltinamąjį aktą į albanų kalbą, o dabar teisme kiekvienas sakinys turi būti išverstas atvykėliams suprantama kalba.

Po ilgų diskusijų Vyriausybės verdiktas – dėl privalomų skiepų atsitraukė, bet valdžia nori, kad nesiskiepijantys ir privalomai testuotis turintys darbuotojai už testus  susimokėtų iš savo kišenės. Darbdaviai džiaugiasi, kad naštos neužkrovė jiems, o darbuotojų profsąjunga žeria priekaištus valdžiai – esą po tokių drakoniškų sprendimų dalis žmonių dės pareiškimą ant stalo ir išeis iš darbo.

Nelegalūs migrantai rado būdą, kaip išvengti sulaikymo. Keletas jų net ir būdami sulaikyti sugebėjo Vilniuje išsinuomoti butus, o tuomet šalies teismai atvėrė jiems duris į laisvę. Pasirodo, kad nebūtina turėti net dokumentų, teismas gali patikėti ir vien gražiais žodžiais, nesiaiškindamas dokumentų tikrumo. Vienas irakietis taip apgavo teismą, kad teisėjai leidus jam apsigyventi nuomojamame bute Vilniuje, pasieniečiai jo jau neberanda.

Šeimos tragedija Žemuosiuose Šančiuose Kaune. Blogai naktį pasijutę berniukai šaukėsi mamos, bet ją rado jau be sąmonės vonioje. Trys vaikai dar spėjo išsikviesti pagalbą, bet patys rasti jau apalpę. Dvynukai ir vyresnėlis išvežti į Kauno klinikas – aiškėja, kad jie greičiausiai apsinuodijo itin pavojingomis anglies monoksido dujomis, dar vadinamomis smalkėmis. Žemųjų Šančių gyventojus apklausinėja policijos pareigūnai. Aiškinasi tragedijos aplinkybes.

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja moksleivių tėvus dėl COVID-19 plitimo. Vilniaus mieste tarp moksleivių jau užfiksuota daugiau nei 400 besimptomių viruso atvejų. Tai reiškia, kad vaikai virusą platina nežinodami, kad serga. Šiuo metu Vilniaus mieste testus dėl koronaviruso atlieka 143 ugdymo įstaigos. „Tyrimus atlieka daugiau nei 16 tūkst. mokinių. Įsivaizduokite, turime atradę besimptomius jau 418 kaupinių. Tai reiškia, kad 418 vaikų nejautė simptomų.

18 000 eurų atlyginimas popieriuje arba beveik 11 000 tūkstančių į rankas. Tokį atlyginimą pasirodo galima gauti dirbant valstybės įmonėje – Žemės ūkio ir kaimo verslo centre. Žemės ūkio ministerijai pradėjus domėtis savo įmone, įtarimų sukėlė ne tik milžiniškos sumos informacinių technologijų specialistų atlyginimams, bet ir įdarbinti vadovų vaikai ar kiti giminaičiai. Žemės ūkio ir kaimo verslo centro vadovo kėdė tuščia. Ant sienos neseniai nuimtų padėkų žymės.

Šiuo metu trečiąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gali gauti ne visi gyventojai, o tik tam tikros jų grupės. Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai siūlo trečia vakcinos doze leisti skiepytis visiems gyventojams – vakcinų turime per akis, be to, taip elgiasi ir kai kurios kitos šalys. Tačiau ne visi specialistai sutinka su šia idėja ir ragina palaukti oficialių gamintojų rekomendacijų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šio klausimo taip pat sako dar nesvarstanti.

Pasipiktinę Vyriausybės sprendimais valdant šalį užklupusių krizių metu gyventojai vienas po kito organizuoja įvairias protesto akcijas – vos tik įsigaliojo ribojimai nesitestuojantiems ir neturintiems galimybių paso asmenims, internete pasipylė sukarpytų lojalumo kortelių nuotraukos bei raginimai boikotuoti didžiąsias šalies parduotuves. Šią savaitę viešojoje erdvėje paplito dar vienas raginimas – ignoruoti politikus jų socialiniuose tinkluose.

Pritarus miesto Tarybai, savivaldybė neskelbiamų derybų būdu derėsis dėl ~1 ha sklypo Perkūnkiemyje (Pavilnionių kaime Pašilaičiuose) įsigijimo progimnazijos statybai. Planuojama, kad ją galėtų lankyti 650 vaikų, rašoma pranešime spaudai.  „Daugybė moksleivių sostinėje šiandien mokosi perpildytose klasėse. Trimečių vaikų Vilniuje beveik dvigubai daugiau nei aštuoniolikmečių, tad ugdymo įstaigų vietų poreikis augs kasmet.

Jau artimiausiu metu Lietuvos vartotojai gali sulaukti gerokai padidėjusių sąskaitų už elektrą ir dujas. Ekspertai kainų šuolį aiškina įvairiai – kalbama ir apie Rusijos lūkesčius, ir net apie itin šaltą praėjusią žiemą. Pagrindines pakilusių kainų priežastis TV3 žinių „Dienos komentare“ įvardijo energetikos ministras Dainius Kreivys.

Premjerė Ingrida Šimonytė skeptiškai vertina siūlymus trumpinti nedarbo išmokų terminą. Anot jos, išmokų tvarkos pakeitimai nepaskatintų žmonių eiti į tas darbo vietas, kurias siūlo darbdaviai.  „Tai viena iš didesnių iliuzijų, kad nedarbo išmokų mokėjimas yra ta priežastis, dėl kurios žmonės nesirenka dirbti“, – spaudos konferencijoje teigė premjerė.  Anot jos, iš daugiau nei 200 tūkst. žmonių, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje, kokias nors pašalpas gauna apie 40 procentų.

Siekiant visiškai saugaus eismo iki 2050 m., europarlamentarai siūlo gyvenamosiose vietose riboti leistiną automobilių greitį iki 30 km/h ir visiškai netoleruoti vairavimo išgėrus. Trečiadienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje dėl kelių eismo saugumo, kuriai pritarė 615 EP narių, 24 nepritarė, o 48 susilaikė, pažymima, kad kiekvienais metais ES keliuose žūsta maždaug 22 tūkstančiai žmonių, o apytiksliai 120 tūkst. patiria sunkius sužalojimus, rašoma pranešime spaudai.

Pasiskiepyti vakcina nuo koronaviruso pas šeimos gydytoją jau galima visoje šalyje, tokią naujieną pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Skatinant vakcinaciją ir geresnį prieinamumą prie tam tikrų visuomenės grupių ministerija praneša, kad nuo šiol visi šalies šeimos gydytojai galės pasiūlyti gyventojams ir COVID-19 vakciną.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė dar neišsižadėjo pasiūlymo taikyti prievolę daliai darbuotojų skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, jos teigimu, tam gali prireikti keisti Darbo kodeksą, mat dalis darbdavių norėtų turėti galimybę iš darbuotojų reikalauti skiepų. Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso.

Lietuva iki 2030 metų siekia nuosekliai sumažinti šiuo metu esantį 25 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį iki Europos Sąjungos vidurkio – 10 procentų. Tai numatyta Šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų plane, kurį finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį pristatė Vyriausybės pasitarime, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Vyriausybei pritarus senjorams už COVID-19 skiepus skirti vienkartines 100 eurų išmokas, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad šis sprendimas paskatins vyresnio amžiaus gyventojus skiepytis.   Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui naujai pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų senjorams skirti 100 eurų išmoką. Ministrų kabinetas teikia Seimui įstatymo projektą dėl vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos.

Dėl COVID-19 privalantys testuotis darbuotojai nuo gruodžio tai daryti turėtų savo arba darbdavio, bet ne valstybės lėšomis. Tai Vyriausybė nusprendė trečiadienio posėdyje. Tiesa, galutinai šiam sprendimui dar turės pritarti Seimas ir prezidentas. Seimui šį klausimą siūloma spręsti skubos tvarka.

Lietuvos kultūros sostinėmis bus Tauragė, Kaišiadorys ir Druskininkai, pranešė Kultūros ministerija. 2023 metais kultūros sostine taps Tauragė, 2024 metais – Kaišiadorys, 2025-aisiais – Druskininkai. Tokį Lietuvos kultūros sostinių eiliškumą patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys. Konkursui pateiktas paraiškas svarstė ir pasiūlymus ministrui teikė ekspertų komisija. Šiemet pirmą kartą į kultūros sostines pretenduojančių miestų atstovai paraiškas komisijai pristatė gyvai.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem dozėmis, arba iki ateinančių metų balandžio 1 d. – stiprinamąja trečiąja doze, turėtų būti mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos. Trečiadienį tai numatančiam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Tačiau galutinai įstatymą dar turės priimti Seimas. Jo prašoma priimti įstatymą ypatingos skubos svarba.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį pritarė pakoreguotai nacionalinio stadiono koncesijos sutarčiai. Tarybai uždegus žalią šviesą, sutartis su koncesininku bus pasirašyta artimiausiu metu. Tai reiškia, kad amžiaus statybomis ne kartą įvardintas nacionalinio stadiono projektas pajudės iš mirties taško. Sprendimas priimtas skubos tvarka, nors tarybos opozicijos atstovai Artūras Zuokas, Žilvinas Šilgalis ir Vydūnas Sadauskas siūlė neskubėti ir galutinį sprendimą priimti kitame tarybos posėdyje.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pripažįsta, kad neturi tvarkos, kaip identifikuoti galimai pažeidžiamų asmenų grupei priklausančius neteisėtus migrantus pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministerija teigia, kad tokios tvarkos nereikia, tačiau su tuo nesutinka kai kurie Seimo nariai ir Seimo kontrolierių įstaiga. Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį Seime aptarė neteisėtų migrantų teisių klausimus. Tarp jų išryškėjo migrantų apgręžimo problematika.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso. Vietoj to priimtas sprendimas Seimui teikti pasiūlymą, kad testuotis dėl COVID-19 privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arbda darbdavio lėšomis. Tiesa, šiems sprendimams dar turės pritarti Seimas ir prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Dalios Višinskienės ir Jūratės Varanauskaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjomis. Trečiadienį prezidentas dėl šio kreipimosi pasirašė dekretą. J. Varanauskaitė nuo 2019 metų dirba Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, iki tol dirbo Vilniaus apygardos teisme. D. Višinskienė nuo 2012 metų yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja. LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

Praėjusią parą nustatyti 2556 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės pradžios. Kodėl Lietuvoje mušami užsikrėtimų rekordai? Kaip gydytojams sekasi kovoti su koronavirusu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovu profesoriumi Rimantu Kėvalu ir Santaros klinikų 3-jo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėju gydytoju anesteziologu-reanimatologu Minda...

Europos Vadovų Taryba (EVT) išgirdo Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių bei Lenkijos prašymą padėti kovoti su neteisėtos migracijos krize, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dalyvaudamas neformaliame EVT susitikime Slovėnijoje, Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra „susirūpinę hibridine ataka, kuri toliau yra tęsiama“ bei teigė gavęs EVT prezidento Charleso Michelio pažadą skirti dėmesio šiai problemai EVT susitikime spalio pabaigoje.

Suvalkijos kraštą sukrėtė didžiulė netektis. Prieš keletą dienų Anapilin iškeliavo visų mylima Marijampolės ligoninės gydytoja Daiva Greičienė, pralaimėjusi kovą COVID-19 infekcijai, kuria užsikrėtė darbe. „Guldė pacientę į vidaus skyrių. Už kelių dienų ta pacientė sukarščiavo – jai teigiamas, ir žmonai teigiamas. Nepajėgė net atsisėsti, atvežė, įguldė... Buvo baisus vaizdas“, – vos ašaras tramdydamas pasakojo velionės vyras Vladislovas Greičius.

Prezidento Gitano Nausėdos buvęs patarėjas Aistis Zabarauskas teikia komunikacijos konsultacijų paslaugas Sveikatos apsaugos ministerijai. Kaip pranešė portalas delfi.lt, A. Zabarausko bendrovė „Adverum“ teikia konsultacijas ministro Arūno Dulkio komandai. Pagrindinis konsultacijų tikslas – paskatinti visuomenę skiepytis.