Aktualijos

Vilnietis Povilas Karalkevičius iškovojo Pasaulio kosminių modelių čempiono titulą. Rumunijoje vykusiame čempionate raketos su parašiutu klasėje aviamodeliuotojas buvo nenugalimas. Komandinėje įskaitoje Lietuvos komanda užėmė antrą vietą. Kas tie kosminiai modeliai ir kur su jais galima nuskristi? Į orą iššauna kosminis modelis, kurio tolesnė užduotis – kuo ilgiau išsilaikyti ore.

COVID-19 pacientams toliau plūstant į ligonines šioms tenka ne tik itin atidžiai skaičiuoti likusias lovas, bet ir spręsti dilemą, kokias kitas paslaugas reikės „aukoti“. Nors kritinė praėjusių metų situacija dar nepasiekta, ligoninių atstovai neslepia, kad prognozės atrodo grėsmingai. Kita vertus, pasiguodžiama, kad delta atmaina gali daugumą neišvengiamai imunizuoti vos per 2 mėnesius. Tiesa, toks scenarijus turi ir savo kainą. Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas doc. dr.

Kitaip nei įprasta tokiam metų laikui, meškeriotojai Baltijos jūroje nebepagauna plekšnių. Sako, gamta visai išsiderino. Tačiau pajūrio gyventojams labiau ant stalo trūksta kitos žuvies – Baltijos menkės. Jos žvejyba nuo pernai yra uždrausta, tad šios žuvies mėgėjams tenka pirkti brangesnę Atlantinę menkę, o žvejai jau traukia valtis ant kranto ir ieškosi kito pragyvenimo šaltinio. Prieš metus tokiu laiku Palangos tiltas lūžo nuo meškeriotojų. Vyrai ir moterys vieną po kitos traukė plekšnes.

Kaune palaidotas nuo koronaviruso miręs, skiepų atsisakęs žinomas Lietuvos medicinos mokslų daktaras Albinas Stankus. Profesorius, anot šeimos draugų, manė sergantis sezoniniu gripu ir kad jis praeis. Velionio kolegos sukrėsti, o Kauno klinikose medikai iki šiol kovoja ir dėl koronavirusu susirgusių profesoriaus žmonos ir dukros gyvybių. Žinomo profesoriaus laidotuvės papildė vis skausmingesnę šalies mirčių statistiką.

Ekspertai tam pritarė, o Sveikatos apsaugos ministerija tuoj uždegs žalią šviesą – artimiausiu metu trečiąja sustiprinančia doze turėtų būti pradėti skiepyti ne tik senjorai ir pažeidžiami asmenys, bet ir visi sulaukę aštuoniolikos metų. Ekspertai ragina nebijoti skiepytis iškart nuo gripo, ir nuo koronaviruso ir pasakoja, kuri vakcina trečiajam  skiepui tinka labiausiai.

Birštone supleškėjus mediniam namui gyventojai skundžiasi, kad į gaisrą ugniagesiai vyko vėžlio žingsniu ir dar pasiklydo. 5 kilometrų atstumą jie įveikė per 17 minučių, kai name jau šėlo atvira ugnis. Dėl šio incidento pradėtas tyrimas, nors ugniagesiai sako spėję į visus normatyvus, bet gyventojai jiems negaili karčių žodžių.

Antradienį Seimas pradėjo taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, atsisakant amžino embrionų saugojimo ir didinant valstybės finansavimą nevaisingumui gydyti. Už projektą po pateikimo procedūros balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo devyni, susilaikė 28. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Seime žengtas pirmas žingsnis, kad dėl COVID-19 testuotis privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arba darbdavio, bet ne valstybės lėšomis. Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.

Vyriausybė siūlo, kad nuo gruodžio 1 dienos darbuotojai, nepasiskiepiję nuo koronaviruso, patys susimokėtų už savo testus. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė vadina šį sprendimą prievarta skiepytis ir sako, kad dalis nepatenkintų darbuotojų išeis į šešėlį. Pokalbis su Inga Ruginiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kokia situacija Lietuvoje su privalomu testavimu? Darbuotojai jau šiaip ne taip po truputį apsipranta.

Opozicijos siekis sužlugdyti įstatymo, leidžiančio pasiskiepijusiems senjorams nuo 75 metų sumokėti vienkartinę 100 eurų išmoką, priėmimą Seimo pirmininkė vadina demaršu. „Išėmus korteles, kas yra opozicijos vienas iš veikimo būdų, gali pritrūkti balsų iki 71. Tikrai nieko ypatingo čia nevyksta, tai įprastas Seimo darbo dalykas, tam tikras ir opozicijos demaršas, bet tai vienas iš naudojamų dalykų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Aktyvi protestų rengėja ir dalyvė pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė spalio 16 dieną pasipiktinusius valdančiųjų sprendimais ir nesutinkančius su įvestais ribojimais kviečia į protesto akciją Vilniaus Katedros aikštėje. Tikimasi, kad joje dalyvaus per 500 žmonių iš visos Lietuvos.   A. G. Astrauskaitė į mitingą žmones aktyviai kvietė savo socialinėje paskyroje. „Be smurto. Spalio 16 d. 12:00 val.

Priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos dėl koronaviruso plitimo galės skelbti karantiną, t. y.  infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR), kaip ir iki šiol buvo galima daryti esant dideliam gripo atvejų skaičiui. Švietimo įstaigoje paskelbus karantiną tėvai, įtėviai, budintys globotojai ar seneliai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą vaiko iki 8 metų amžiaus priežiūrai. Karantinas gali būti skelbiamas ne trumpesniam kaip septynių dienų ir ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui.

Penktadienio vakarą COVID-19 pasiglemžė žinomo Palangos politiko ir visuomenės veikėjo, mediko 79-erių Albino Stankaus gyvybę. Pranešta, kad užsikrėtė ir mediko žmona bei dukra, visi jie buvo nepasiskiepiję nuo COVID-19. Mirusio mediko ilgametis kolega prof. dr. Arvydas Martinkėnas svarsto, kodėl jo bendražygis, jo žmona ir dukra nebuvo pasiskiepiję. Antradienį popiet vyko žinomo mediko A. Stankaus laidotuvės.

Vyriausybei nusprendus nuo gruodžio pirmosios dienos nebetestuoti nemokamai nevakcinuotų ir kontaktinį darbą dirbančių asmenų, kai kurių profesijų atstovai ėmė krautis lagaminus. Kelionės kryptis – emigracija. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Piktinasi, kad neturi pasirinkimo „Dėl peties atkišimo, tai tikrai paskutinėje vietoje. Taip, galvojame apie emigraciją iš naujo, ten kur galima būti laisvam, bet matysim.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada šią savaitę pasirašyti sprendimą dėl visuotinės revakcinacijos nuo COVID-19. „Vakar vakare darbą baigė nepriklausomų ekspertų taryba prie Vyriausybės, manau, kad per šią savaitę sudėlios ir Sveikatos apsaugos ministerija savo sprendimus“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis. Ministras pažymėjo, kad bus atsižvelgta į ekspertų rekomendaciją.

Antradienį Nacionalinė švietimo agentūra savivaldybėms pradėjo dalinti 6000 kompiuterių, skirtų padėti naudotis skaitmeniniu ugdymo turiniu. Iš viso mokykloms šį rudenį bus išdalinta arti 10000 kompiuterių.   6704 kompiuterius gavusios savivaldybės atsižvelgdamos į mokyklų poreikius juos išdalins mokykloms. Dar 3136 kompiuteriai mokyklas jau pasiekė prieš rugsėjį, rašoma pranešime žiniasklaida.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui tekia Sporto įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti asmenų lygiateisiškumo principą taip, kad atitinkamo rango varžybos ir jose dalyvaujantys sportininkai būtų vertinami vienodai pagal jų pasiektus rezultatus, o ne pagal turimą galią. „Valstybė turi vadovautis lygiateisiškumo principu ir neskirstyti sportininkų pagal jų galią, o skatindama Lietuvos vardą garsinančius atletus, vertinti juos pagal jų pasiekimus“, – cituojamas šalies vadovas.

Seime dėl augančių elektros ir dujų kainų aiškinosi energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, dėl koronaviruso ir kitų aplinkybių susidarė palankios sąlygos sparčiam kainų augimui. Visgi ministras patikino, kad kainų augimas netrukus baigsis, o Vyriausybė gyventojams yra numačiusi ne vieną „gelbėjimo ratą“. „Tai, kas vyksta šiandien, galima vaizdžiai apibūdinti, kaip tobulą audrą. Tobula audra turi dvi savybes.

Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas ragina Seimą pritarti, kad 100 eurų valstybės išmoka už skiepus būtų skirta senjorams nuo 75 metų, kaip siūlo Vyriausybė.   Už tai antradienį balsavo penki komiteto nariai, tiek pat – už 65 metų amžiaus kartelę, o susilaikė vienintelė konservatorė Jurgita Sejonienė.

Dar vakar pranešus apie penktadienį nuo COVID-19 mirusias dvi 30–39 m. moteris, antradienį – vėl liūdna žinia. Koronavirusas nusinešė dar vienos šiai amžiaus grupei priklausiusios pacientės gyvybę. Statistikos departamento duomenimis, mirusi moteris buvo Marijampolės savivaldybės gyventoja. Nors jos gyvybė užgeso dar spalio 10 d., apie tai pranešta tik šiandien. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Marijampolės ligoninės atstovė, ši pacientė trumpam čia buvo atvežta iš Šakių ligoninės.

COVID-19 susirgęs Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia besijaučiantis gerai. Politikas simptomus pajautė dar praėjusį ketvirtadienį. „Sergu, sergu, patvirtino testas“, – žinią, kad susirgo koronavirusu naujienų portalui tv3.lt patvirtino G. Paluckas. Jo teigimu, nežymius ligos simptomus pajautęs dar ketvirtadienį vakare, penktadienį iš ryto jis lankėsi Seime, tačiau jokių kontaktų neturėjo, todėl kolegoms izoliuotis nereiks.

Pirmadienį Vyriausybėje pristatytas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Tad kam klius daugiau, o kam teks susiveržti diržus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku ir „Swedbank“ ekonomistu Vyteniu Šimkumi.

Premjerė Ingrida Šimonytė remia idėją valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, leisti dirbti keturias dienas  arba 32 valandas per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį. Trumpesnė darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų.

Visiškai pasiskiepijęs Seimo socialdemokratas Gintautas Paluckas susirgo koronavirusu. Tai antradienį 15min.lt patvirtino politikas. Ligos simptomus G.Paluckas teigė pajutęs ketvirtadienį. „Atsirado nedideli peršalimo požymiai, nedidelė sloga. Ketvirtadienį pasidariau testą, buvo neigiamas“, – pasakojo politikas. Bet vėliau, anot jo, atsirado daugiau koronavirusui būdingų simptomų – dingo kvapas, skonis, pakilo temperatūra.

Seimo valstiečiai siūlė ilginti nelegalių migrantų sulaikymo terminą. Vietoje šiuo metu nustatytų 6 mėnesių, valstiečiai siūlo terminą ilginti iki 12 mėnesių ir šiuo laikotarpiu nesuteikti jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. Visgi parlamentas balsų dauguma šį opozicijos siūlymą atmetė. Projekto autoriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas ir Giedrius Surplys. Seimas po pateikimo atmetė šį projektą.

Seimas antradienį atmetė opozicijos atstovų parengtą rezoliuciją dėl švietimo, kurioje pažymima, kad „jokiais teisės aktais negali būti siaurinamos konstitucinės tėvų teisės ir laisvės, menkinamas konstitucinis tėvų statusas“. Rezoliucija siekta įtvirtinti, kad tėvai būtų įtraukti į švietimo politikos formavimą, nes, anot rezoliucijos kūrėjos Astos Kubilienės, jų nuomonė yra ignoruojama.

Praėjusią savaitę JAV farmacijos bendrovė „Pfizer“ pranešė oficialiai paprašiusi leidimo ekstremaliomis sąlygomis naudoti jos vakciną nuo COVID-19 skiepyti  5–11 metų amžiaus vaikus. Jei leidimas bus suteiktas, tai padėtų sumažinti užsikrėtimų atvejų skaičių ugdymo įstaigose, tvirtina Lietuvos epidemiologai.

„Tokia sunki situacija, kokia yra dabar, per pirmąją COVID-19 bangą nebuvo. Jeigu pavasarį kas antram ligoniui reikėjo deguonies, tai dabar – devyniems iš dešimties. Skyriuje nuolat yra ligonių, kuriems taikoma intubacija (vamzdelio įvedimas) ar dirbtinė plaučių ventiliacija.

Visuomenėje kilus rezonansui dėl teismo priimto sprendimo uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ byloje Teisėjų taryba pranešė rengianti diskusiją apie duomenų apsaugą.

Iš Druskininkuose pasieniečių užkardoje įrengto kariuomenės angaro antradienį iškelti paskutiniai 43 neteisėtai sieną kirtę migrantai, informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pirmadienį iš panašaus angaro Kabelių pasienio užkardoje iškelti 58 žmonės. „Nė viename iš minėtų angarų negyveno socialiai pažeidžiamos grupės – besilaukiančios moterys, nepilnamečiai ar šeimos su vaikais“, – BNS sakė VRM atstovas Mindaugas Bajarūnas.

Prezidentas Gitanas Nausėda iš pareigų atleido kyšininkavimu įtariamą Kauno teisėją Rimantą Grigą, pažeminus teisėjo vardą. Tai numatyta pirmadienį pasirašytame šalies vadovo dekrete. Kiek anksčiau tokiam G. Nausėdos siūlymui pritarė Teisėjų taryba. Prezidentas kreipimąsi į Teisėjų tarybą inicijavo rugsėjo viduryje susipažinęs su generalinės prokurorės teikimu ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštu.

Rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc., rašoma pranešime spaudai. Apklausa parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų nepritaria galimybių paso įvedimui (nepritaria 54 proc., pritaria 42 proc.

Vis garsiau kalbama apie revakcinaciją arba trečiąją vakcinos nuo koronaviruso dozę. Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba ir Europos vaistų agentūra (EVA) rekomenduoja visuotinę revakcinaciją. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kol kas trečiąja doze skiepijami anksčiausiai skiepą gavę gyventojai, o jaunesnius gyventojus Vyriausybės vadovė ragina neskubėti. „Logika yra tokia, kad vis tiek turi praeiti tam tikras laikas.

Vaikams grįžus į mokyklas, koronaviruso židiniais neretai tampa klasės arba ištisos mokyklos. Visgi vaikų tėvai nėra linkę skiepyti savo atžalų. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad persirgusių koronavirusu vaikų sparčiai daugėja, tad jų neskiepijant, jauniausių šalies gyventojų imunizacija įvyks sunkiuoju būdu – persirgus koronavirusu. „Už vaikus iki 16 metų sprendimus priima tėvai ir čia yra tam tikras tėvų požiūrio klausimas. Aš siūlyčiau pasižiūrėti į statistiką.

Seime sprendžiamas valdančiųjų parengtų Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų likimas. Tiesa, opozicija pasigenda aiškumo iš valdančiųjų – jie piktinasi, kad kartu su Konstitucijos pataisomis nebuvo įregistruoti įstatymai, kuriuose būtų aiškiai matyti, koks mero statusas bus po rinkimų. Seimas antradienį svarsto Konstitucijos pataisą, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Seimo narė, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė antradienį kreipėsi į savo kolegas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatų. A. Armonaitė socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia Seimo narius palaikyti siūlymą panaikinti reikalavimą šaldyti nepanaudotus embrionus visą gyvenimą. „Šią savaitę Seime svarstyme daug svarbių klausimų. Vienas jų ypatingai aktualus nevaisingoms poroms.

Seimas antradienį spręs dėl 100 eurų išmokos nepasiskiepijusiems senjorams, taip norint juos paskatinti vakcinuotis. Išmoka būtų skiriama 75 metų ir vyresniems gyventojams. Premjerė tikina, kad ši grupė pasirinkta neatsitiktinai – paskiepytųjų skaičius šioje grupėje mažiausias, o mirtingumas bene didžiausias.  Seimui siūloma svarstyti įstatymo projektą, kuriuo iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms būtų skiriama 100 eurų išmoka.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyksta į Švediją dalyvauti tarptautiniame forume, skirtame Holokausto atminimui ir kovai su antisemitizmu. Trečiadienį G. Nausėda dalyvaus Malmėje vyksiančio forumo plenarinėje sesijoje ir pasisakys kitam renginyje pavadinimu „Saugant atminimą, kovojant su iškraipymais“, pranešė Prezidentūra. „Iki šiol skaudžiai jaučiame savo bendrapiliečių, Lietuvos žydų, netektį.

Visa Lietuva pamažu baigia nusidažyti juoda spalva, t. y. liko tik 8 savivaldybės, priklausančios raudonajai epidemiologinei zonai. Nors kai kuriuose rajonuose atvejų augimas kiek atslūgo, kasdien vis daugiau tokių, kur naujų atvejų rodikliai viršija 1 tūkst. Praėjusią parą nustatyti 1768 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.  Per praėjusią parą daugiausiai mirčių fiksuota 90–99 metų amžiaus grupėje – keturios.

Dar balandžio mėnesį Palangos gyventojus pasiekė ne itin džiuginanti ir net pykdanti žinia. Miesto centre, Vytauto gatvėje, esantis „Lietuvos pašto“ skyrius – iškeliamas. Toks sprendimas priimtas be diskusijų su miesto savivaldybe ar bendruomene, o jau spalio pradžioje pranešta, kad patalpos, kuriose ir buvo įsikūręs pašto skyrius – parduotos. Toks sprendimas supykdė ne tik vietos gyventojus, bet ir Palangos merą Šarūną Vaitkų, kuris apie tai parašė ir savo „Facebook“ paskyroje.

Antradienį Seimo salėje aršios diskusijos virs dėl naujų kovos su pandemija instrumentų – 100 eurų išmokų nepasiskiepijusiems senjorams ir priverstinio mokamo testavimo. Praėjusios Vyriausybės nariai stebisi valdančiųjų siūlymais – Aurelijus Veryga nesupranta, kodėl valdantieji nepalaiko jo inicijuoto panašaus siūlymo dėl išmokų, o Saulius Skvernelis negaili kritikos siūlymui dėl testavimo ir tikina, kad valdžia praleido progą suorganizuoti normalią vakcinacijos kampaniją.

  Seime antradienį planuotas svarstyti siūlymas dėl valstybės vadovo statuso Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui išimtas iš darbotvarkės. Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas BNS patvirtino, kad klausimas išimtas pačių teikėjų iniciatyva. Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma teigė, kad klausimas išimtas, nes dar norima projektui sutelkti paramos ir iš opozicijos atstovų.

Pirmadienį į Lietuvą neleistinose vietose iš Baltarusijos neįleistų neteisėtų migrantų skaičius šoktelėjo iki triženklio ir buvo didžiausias nuo rugpjūčio pabaigos. Pasieniečiai nė vienam užsieniečiui neleido neteisėtai patekti į šalį. Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, VSAT pareigūnai neleistinose vietose neleido iš Baltarusijos įeiti 121 migrantui. Tai didžiausias neįleistųjų skaičius nuo rugpjūčio pabaigos. Rugpjūčio 25 d. buvo apgręžti 155 migrantai.

Keisti seną dyzelinį automobilį į naują elektromobilį lietuvių nevilioja net ir 5000-čiai eurų, kuriuos vairuotojai gali gauti kaip kompensaciją. Joms šiemet skirta 5 milijonai eurų, tačiau išnaudota tik pusė sumos. Automobilių ekspertai sako, kad lietuvius pereiti prie mažiau taršaus transporto valdžia turėtų vilioti ir kitomis lengvatomis,  galbūt net atsisakyti jų pardavimui taikomų mokesčių, didinti pakrovimo stotelių skaičių. „Nesmirda, neburzgia, švarus oras aplinkui.

Nors vakcinacijos apimtimis Lietuva mažai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, pagal naujų užsikrėtimų skaičių ir mirtis nuo COVID-19 vis dar išlieka topuose. Sudėtingai situacijai paaiškinti specialistai ieško įvairių priežasčių, tačiau neabejodami teigia – neturint vakcinų dabar situacija būtų daug liūdnesnė. Ketvirtoji pandemijos banga įsisiūbuoja – naujų atvejų skaičiams siekiant virš 2 tūkst. smarkiai pildosi ligoninės, kasdien COVID-19 nusineša ir arti kelių dešimčių gyvybių.

Kitąmet didės ne tik pensijos ir valdininkų algos, bet ir vaiko pinigai. Vaikams vyriausybė planuoja pridėti po pusketvirto euro per mėnesį, o daugiavaikių ir socialiai remtinų šeimų atžaloms – po pusšešto. Opozicija jau priekaištauja, kad tai net rekordiškai kylančių kainų nekompensuos, tad toks sprendimas esą rodo, jog valdantiesiems labiau rūpi neįgalieji ir pensininkai, o vaikus auginančios šeimos esą paliekamos likimo valiai. Tėvai rėžia tiesiai, toks išmokų didinimas – pasityčiojimas.

Iš Lietuvos pajūrio namo išvažiavusius vilniečius, kauniečius ar kitų miestų bei miestelių poilsiautojus pliaže pakeitė kitokie svečiai. Tiesa, šiems pasilinksminimo vietų nereikia, užtenka saulės, vandens ir smėlio – Lietuvos pliažus pamėgo ruoniai. Vis tik specialistai įspėja – šiuos svečius geriau palikti ramybėje.  Baltijos jūra Palangos kranto link lyg niekur nieko plaukia ruonis. O tada jis lipa į krantą.

Sekmadienį Birštono rajone esančiame Naudžiūnų kaime kilo gaisras. Spėjama, kad dėl elektros instaliacijos gedimo užsidegė sodyba. Vietiniai gyventojai tikina, kad sodyba sudegė dėl to, jog į gaisravietę per ilgai važiavo ugniagesiai. Tačiau jų vadas pasakoja, kad gelbėtojai į įvykio vietą atvyko ne per ilgesnį laiką, negu yra numatyta. Portalas tv3.lt sulaukė Birštono gyventojų laiško. Jame žmonės rašo, kad sekmadienį, spalio 10 d., Birštono rajone esančiame Naudžiūnų kaime degė sodyba.

Šį rudenį lietuviai viena po kito muša su COVID-19 susijusius rekordus. Matydama didžiulius sergančiųjų ir vis dar skiepyti atsisakančių žmonių kiekius, Vyriausybė imasi dar griežtesnių priemonių – naikina nemokamus testus ir svarsto kai kurių profesijų atstovams įvesti privalomą skiepijimą.