Aktualijos

Kauno „Žalgiris“ pristatė savo naują logotipą, kuris sukėlė ne vieną diskusiją. Vieniems nepatiko logotipo išvaizda, tačiau istorikai kėlė klausimų ne dėl estetikos, o kad žymiausia šalies komanda nusprendė šlovinti metus, kurie yra vieni juodžiausių Lietuvos istorijoje. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Vytauto Didžioji Universiteto (VDU) prezidento Valdo Adamkaus sporto centre sekmadienį atidaroma pirmoji beisbolo aikštė Kaune. Anot VDU, ji taps antrąja visus Europos standartus atitinkančia beisbolo aikšte Lietuvoje, o VDU – pirmuoju universitetu Baltijos šalyse, turinčiu beisbolo aikštyną. Beisbolo aikštė papildys esamą VDU sporto centro krepšinio, salės futbolo, tinklinio ir kitoms sporto šakoms pritaikytą sporto salę.

Sekmadienį vyksta antrasis Seimo rinkimų turas renkant parlamentarą Raseinių-Kėdainių apygardoje. Balsavimo apylinkės šiuose rajonuose atsidarė 7 ir veiks iki 20 valandos.  Seimo rinkimų antrajame ture  varžosi buvęs Raseinių meras konservatorius Andrius Bautronis ir dabartinis šios savivaldybės vicemeras socialdemokratas Matas Skamarakas. Per pirmąjį rinkimų turą rugsėjo 3 dieną savo valią renkant atstovą į parlamentą pareiškė 29,65 proc. apygardos rinkėjų.

Vis daugiau nepilnamečių parūkę elektroninių cigarečių su narkotinėmis medžiagomis atsiduria ligoninės priimamajame ar net papuola į reanimaciją. Policija tvirtina, kad situacija jau tampa kritinė ir reikia imtis dar griežtesnių priemonių.  Gana įprastas vaizdas Lietuvos mokyklose – į telefonus sulindę moksleiviai.

Lietuvoje vis labiau populiarėja įvairiose miestų vietose įrengtos nemokamos geriamojo vandens gertuvės. Kaunas suskaičiavo, kad gelbėdamiesi nuo kaitros šiemet gyventojai ir svečiai iš jų išgėrė daugiau kaip 100 tūkst. litrų vandens, tad jų tinklą ketina plėsti. Kaunietis Sergejus su savo dvejų metų vokiečių dogu Ezra dažniausiai vaikštinėja prie Kauno pilies. Ir, tikina, visada stabteli prie gertuvių – troškulį čia malšina ir pats, ir jo keturkojis draugas.

Istorinių laivų restauratoriaus Barto hobis ir aistra – prikelti senus istorinius laivus naujam gyvenimui. Jo dirbtuvėse Švėkšnoje stovi net keletas tokių. Visi įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo registrą. „Istorija ir kultūra nėra sveriama pinigais. Iš jos neuždirbsi, bet išsaugosi ateities kartoms žinias, informaciją“, – tikino B. Markevičius. Ir vis tik, restauruoti istorinius laivus kainuoja milžiniškus pinigus, o keturių žmonių komandai atgaivinti vieną jų užtrunka net penkerius metus.

Suoliukai už 27 tūkst. eurų, pėdų skulptūra už 60 tūkst. ar iš šiukšlių pagamintas „saugotojas“ už 29 tūkst. eurų. Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė šiuolaikinius meno kūrinius, kurie netrukus atsidurs sostinės viešosiose erdvėse. Praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad dar dešimt šiuolaikinio meno kurinių atsiras sostinėje. Programoje „Kuriu Vilnių“ iš viso dalyvavo 48 idėjos, iš kurių komisija atmetė beveik kas penktą.

Benamystė – eilę metų skirtingus Lietuvos miestus kankinanti socialinė problema. Deja, benamiai dažnai piešiami gana stereotipiškai – lyg visi iki vieno būtų prasigėrę, asocialūs asmenys. Tačiau Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ laikinųjų namų vadovės Aida Karčiauskienės teigimu, benamių istorijos gali būti itin skirtingos – nemažai jų dirba, bando kurti šeimyninius gyvenimus. Tv3.lt portalas taip pat susisiekė su vienu iš laikinojo centro gyventojų, kuris pasidalino savo istorija.

Mamos netekęs vyras kaltina Plungės ligoninės medikus dėl šiurkštaus elgesio bei aplaidumo. Apie tai žurnalistė Lina Ruibienė praneša naujienų portale zemaiciolaikrastis.lt.   Su žurnaliste susisiekęs vyras teigė, kad jo mama blogai pasijuto rugpjūčio 30 dieną, jai buvo iškviesta greitoji pagalba. Į Plungės priėmimo skyrių moteris buvo atgabenta per pietus. Laikraštis pažymi, kad moteris turėjo didelį viršsvorį, svėrė beveik 200 kilogramų.

Dievas išgelbės nuo mirties – tokių užmojų vedami valdininkai užsimojo dalį bažnyčių paversti priedangomis, kuriose kilus karui ar nelaimei žmonės galėtų ieškoti prieglobsčio nuo pavojaus. Jau dabar 10 bažnyčių civilinės saugos specialistų teigimu yra tinkamos kaip laikina pastogė nuo pavojaus besislepiantiems žmonėms. Vis tik Ukrainos pavyzdys rodo, kad rusai be skrupulų atakuoja bažnyčias ir religinės vietos Ukrainoje neretai tampa jų taikiniu.

Žinoma tinklaraštininkė socialiniuose tinkluose atskleidžia, kad viename iš daugiabučių Panevėžyje galimai yra mušama mergaitė. Negana to, mergaitės motina kartu gyvena su teista, itin žiauria žudike Viktorija Mikalauskaite, dar kitaip vadinama „Šiaulių kanibale“, kuri prieš daugiau nei dešimtmetį Šiauliuose kartu su drauge žiauriai nužudė bendraklasę. Vaiko teisių tarnyba kreipėsi į visuomenę prašydama padėti surasti mušamą mergaitę.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Latvijos, Estijos pasirinkimas įsigyti vokiškų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų nedaro įtakos Lietuvos sprendimui dėl NASAMS. „Mes siūlėm (drauge pirkti NASAMS – BNS), ir partneriai siūlė. Jie rinkosi ir pasirinko vokiečius. Bet tai nedaro įtakos mūsų pasirinkimui, nes pas mus yra veikianti NASAMS sistema, ji yra gerai įvaldyta“, – BNS šią savaitę sakė A. Anušauskas.

Sriuba vos 10 euro centų, kiaulienos išpjovos troškinys nekainuoja nė euro, žemaičių blynai – vos 90 centų. Tad sotūs pietūs neatsieis nė pusantro euro. Tokiu pigiu ir gardžiu maitinimu gali pasigirti Lazdijų rajono mokyklos. Jose pakeista vaikų maitinimo tvarka ir pažvelgus į valgiaraštį sunkiai galima patikėti, kad tokios kainos Lietuvoje apskritai dar egzistuoja. Tokiomis stulbinamai žemomis maisto kainomis pagarsėjo Lazdijų rajono, Šeštokų miestelio mokyklos valgykla.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad prezidento Gitano Nausėdos sprendimas atimti Rusijoje gyvenančiai ledo šokėjai Margaritai Drobiazko Lietuvos pilietybę yra politinis ir buvo nuspėjamas. „Sprendimas buvo nuspėjamas. To, tiesą pasakius, ir tikėjausi“, – Eltai šeštadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neigiamai vertina konservatoriaus, finansų ministrės Gintarės Skaistės sutuoktinio Audriaus Skaisčio pasisakymus, kurie įžeidė penktadienį įspėjamąjį streiką paskelbusią švietimo bendruomenę. „Blogai išvadino, blogai ir atrodo. Ir apskritai, kai kalba eina apie mokytojus, mokytojo profesiją, aš čia esu labai šališka, nes mano tėvai mokytojai, mano vaikų visi 4 seneliai yra pedagogai.

Aistros dėl pinigų kitų metų biudžete vis labiau įsisiūbuoja. Reikalaudami didesnių algų šalį grasina sudrebinti streikuojantys mokytojai. Neatsilieka ir kelininkai. Jie primena, kad vairuotojai sumoka beveik po pusę euro akcizo mokestį už kiekvieną nupirktą litrą degalų, tačiau tik pusė šių pinigų valdžia skiria  keliams. Lietuviškų kelių degradavimo simbolis – kelias iš Vilniaus į Uteną – niekaip nesulaukia kapitalinio remonto.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nori išsiaiškinti, kiek gyventojai išleidžia pinigų receptiniams vaistams, o kiek – savo nuožiūra įsigytiems vaistams, maisto papildams ir kitoms medicinos prekėms.  Taip pat SAM ketina rinkti informaciją apie gyventojų išlaidas receptiniams ir nereceptiniams vaistams. SAM siūlo Vyriausybei įpareigoti Valstybės duomenų agentūrą (VDA) atlikti 2024 metų vaistų ir vaistinių prekių pardavimų ir jų kainų pokyčių bandomąjį tyrimą.

Susitikęs su parlamento valdyba šalies vadovas Gitanas Nausėda pareiškė, kad žmogaus teisės apima ne tik kažkieno norą lengviau įsigyti narkotikų, bet ir senjorų bei vaikus auginančių šeimų finansinės padėties gerinimą.

Neeilinė istorija iš Peru – ten dvejų metukų berniukas prarijo karvėms vakcinuoti skirtas aštuonias metalines adatas. Gydytojų pastangos gelbstint mažametį buvo sėkmingos, dabar berniukas gyja ligoninėje ir greitai bus išleistas namo. Į medikų rankas Peru pateko vos dvejų metukų pacientas su aštuoniomis adatomis skrandyje ir žarnyne. Gydytojai vaiką operavo dvi valandas. Vaiko mama sakė nespėjusi sužiūrėti vaiko, kai šis kieme rado karvėms skirtas medicinines adatas ir su jomis pradėjo žaisti.

Liberalų sąjūdžio vadove trečiai kadencijai perrinkta Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad liberalai užsibrėžė grįžti kaip solidi, patikima jėga, o dirbdami valdančiojoje koalicijoje stengiasi nežadėti neįgyvendinamų dalykų, nemanipuliuoti, neklaidinti, vertinti pasitikėjimą ir padorumą, daryti atsakingus sprendimus, galvojant ne kadencijomis, o kartomis. „Jūsų įvertinimas man labai svarbus, turint galvoje didėjantį aktyvumą ir akivaizdų partijos krypties palaikymą.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) pirmo pusmečio veiklos rezultatas neigiamas ir siekia 5,5 mln. eurų, tam įtakos turėjo trečdaliu pakelti atlyginimai vienoje iš ligoninių prieš jas jungiant, sako KUL laikinai generalinio direktoriaus pareigas einantis Jonas Sąlyga.  Apie šią problemą sako žinanti ir viena iš KUL savininkių – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Antruoju dalininku yra Klaipėdos universitetas.

 Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis šeštadienį Kaune per suvažiavimą patvirtino partijos pirmininko rinkimų rezultatus. „Taip, rezultatai patvirtinti“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio atstovė spaudai Klaudija Grabauskaitė. Praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžio vadove trečiai kadencijai buvo perrinkta Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Už jos kandidatūrą balsavo 1024 arba 88 proc. rinkimuose dalyvavusių partijos narių.

Rugpjūčio 16 dieną Lietuvos oro uostai pradėjo naują etapą – bendrovės vadovu tapo aviacijos ir transporto specialistas Simonas Bartkus. Naujasis oro uosto vadovas sako, kad vis dar pažindinasi su organizacija, nors aviacija jam tikrai nėra nauja sritis – S. Bartkus jau 2009-2013 metais dirbo vienoje iš bendrovės pirmtakių – Vilniaus oro uoste.

Šalies gyventojai labiausiai linkę pasitikėti Lietuvos kariuomene, policija bei „Sodra“, o mažiausiai – parlamentu ir Vyriausybe, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Šių metų rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais. Apklausų rezultatai rodo, kad 77 proc. apklaustųjų pasitiki Lietuvos kariuomene. 18 proc. tyrimo dalyvių teigė priešingai, o 5 proc.

Nors Seimas įstatymu yra nustatęs buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos tvarką, o valstybė įsipareigojo įslaptinti 75 metams duomenis apie juos, ši tema iš politinės darbotvarkės neišnyko. Naują su liustracijos procesu susijusią iniciatyvą šį politinį sezoną teikia Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė savo vadovaujamą Laisvės partiją tapatina su sėkmingo ir „vienaragiu“ pavirsti dar galinčio startuolio istorija. Anot jos, nepaisant oponentų kritikos bei ne itin palankių prognozių – Laisvės partija išliko ir yra užsibrėžusi po rinkimų formuoti dar vieną Vyriausybę.

Lietuvoje augant COVID-19 ir kitų kvėpavimo takų infekcijų susirgimų skaičiui, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad ribojimams kol kas nėra pagrindo. Anot ministro, didėjantis sergamumas kvėpavimo takų ligomis rodo artėjantį šaltąjį sezoną. „Užsikrėtimų šimtui tūkstančių gyventojų dabar yra dešimtys, o turėtų būti apie pusantro tūkstančio atvejų šimtui tūkstančių gyventojų, kad būtų galima kalbėti apie epidemiologinius sprendimus.

Slaugos specialistų trūkumas bado akis. Vasltybės kontrolė atliko tyrimą ir nustatė, kad slaugytojų Lietuvoje trūksta penkis kartus daugiau nei įsivaizduoja sveikatos apsaugos ministerija. Penkerius metus slaugytoju dirbantis Vytautas Plučas – vienintelis slaugytojas vyras Vilniaus Šeškinės poliklinikoje. Šią profesiją pasirinko norėdamas padėti žmonėms ir nesigaili, nors darbas ir nelengvas. „Būna 20 pacientų, kitą kartą 40 būna pacientų ir visus turi priimti.

Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai tariantis dėl bendrų kriterijų, kurie lemtų sienos su Baltarusiją uždarymą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas sako, kad juos galėtų taikyti ir Estija, Suomija bei Norvegija, spręsdamos, ar užverti sieną su Rusija. „Matyt, sprendimą dėl kontrolės punktų uždarymo priimtų ir Estijos vyriausybė, tik klausimas būtų dėl Rusijos ir Estijos sienos uždarymo“, – BNS šią savaitę sakė Rustamas Liubajevas. „Norvegija su Suomija taip pat turi sieną su Rusija.

Stringa valstybės parama ukrainiečiams. Valdžios žadėtos kompensacijos už būsto nuomą Vilniuje kai kurie nuo karo pabėgę žmonės nesulaukia beveik pusmetį. Duoti kompensaciją ar ne sostinėje sprendžianti savivaldybės įmonė prisipažįsta, kad neišnagrinėjo prašymų, kuriuos žmonės parašė dar kovo mėnesį.  Nuo karo Ukrainoje bėgdama Ala su šeima nepaliko likimo valiai ir kalaitės Lapos. Ji tapo tikra paguoda retai iš namų išeinančiai pensininkei.

Artėjantį šildymo sezoną šilumos kainos gali sumažėti kone trečdaliu, prognozuoja Energetikos agentūra. Tačiau patys šilumininkai ne tokie optimistiški ir žada iki 10 proc. mažesnes kainas. Tiesa, vilniečiams tai negalios. Sostinės gyventojai už šilumą ir taip moka kone brangiausiai iš didmiesčių, o jų viltys apie pigesnį centrinį šildymą ir toliau dūžta.

Australijos gydytojai buvo šokiruoti, kai pacientės smegenyse rado 8 cm dydžio kirmėlę, įprastai aptinkamą gyvatėse. Mokslininkai įspėja, kad atvejų, kai žmogaus kūne apsigyvens nežinomi parazitai ar išplis negirdėtos infekcijos, tik daugės. Tai skatins ir šylantis klimatas, dėl kurio ligų sukėlėjai geba išgyventi vis daugiau pasaulio vietų. Australijos Kanberos ligoninės gydytojus šokiravo radinys pacientės galvoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl nusipelniusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lietuvio, energetikos inžinieriaus Vytauto Alksninio mirties. Pasak šalies vadovo, V. Alksninis buvo neeilinė asmenybė, visą gyvenimą skyrusi lietuvybės židinio anapus Atlanto puoselėjimui, niekada nepamiršęs savo šaknų.

Verkšlenti dėl gyvenimo sąlygų pratę lietuviai, pasirodo, yra didžiausi optimistai visoje Europos Sąjungoje – labiausiai tiki, kad bendrijoje viskas klostosi puikiai. Beveik pusė apklaustų lietuvių sako, kad reikalai Europos Sąjungoje krypsta geryn. Antri pagal tikėjimą Europa – estai, treti – latviai. O turtingiau gyvenantys austrai ar prancūzai į Europos ateitį žvelgia gerokai pesimistiškiau.

Daugiau nei 200 mokyklų ir 5000 mokytojų visoje Lietuvoje paskelbė įspėjamąjį streiką. Mokytojai skundžiasi nepakeliamu krūviu ir per mažais atlyginimais. Profsąjungos reikalauja dar šiemet atlyginimus mokytojams didinti 20 procentų. Tačiau švietimo ministras tokius profsąjungų užmojus vadina nerealiais ir sako, kad nors mokytojai ir protestuos, pinigų daugiau neatsiras.

Daugiau nei du šimtai mokyklų ir penki tūkstančiai mokytojų visoje Lietuvoje paskelbė įspėjamąjį streiką. Mokytojai skundžiasi nepakeliamu krūviu ir per mažais atlyginimais. Profsąjungos reikalauja dar šiemet atlyginimus mokytojams didinti 20 procentų. Tačiau ministras tokius profsąjungų užmojus vadina nerealiais ir sako: nors mokytojai ir protestuos, pinigų daugiau neatsiras.

Streikuojančius mokytojus riebiai sukritikavęs finansų ministrės Gintarės Skaistės sutuoktinis Audrius Skaistys dar 2018-aisiais pats dalyvavo mokytojų proteste, sako visuomenininkas Andrius Tapinas. A. Tapinas pasidalijo dviem nuotraukomis iš A .Skaisčio „Facebook“ paskyros. „Archyvai toks bjaurus dalykas.

Baltijos jūra vis dažniau į Lietuvos pajūrį išmeta nuostabą keliančius, mūsų kraštams nebūdingus gyvūnus. Praėjusią savaitę netoli Juodkrantės aptikta 160 cm durklažuvė, dar vadinama kardžuve. O štai šią savaitę Šventojoje užfiksuotas gyvūnas ant kojų sukėlė ne tik žurnalistus, bet ir gyvūnų teisių globėjus.

Vilniaus apylinkės prokuratūra atmetė Vilniaus mero Valdo Benkunsko skundą ir paliko galioti ankstesnį nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Ceikinų gatvėje nupjauto brandaus ąžuolo, penktadienį pranešė prokuratūra. Nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuratūra nusprendė rugpjūčio viduryje, konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes nupjovus ąžuolą nebuvo padaryta didelė žala.

Pedagogus savo pasisakymais papiktinęs konservatorius, finansų ministrės Gintarės Skaistės sutuoktinis Audrius Skaistys atsiprašė švietimo bendruomenės. „Nuoširdžiai atsiprašau visų profesionalių, patriotiškų ir darbščių mokytojų, kuriuos mano komentarai galėjo įžeisti. Diskusijai įkaitus – pasikarščiavau. Suprantu, kad turėjau atsakingiau reikšti mintis. Akivaizdu, kad pedagogų bendruomenė šiomis dienomis ypatingai jautri, o man empatijos kaip tik ir pritrūko.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį susitikęs su Vokietijos ambasadoriumi Cornelijumi Zimmermannu aptarė brigados dislokavimo Lietuvoje, regiono saugumo klausimus. „Turime bendrų svarbių darbų ir džiaugiamės, kad galime juos atlikti kartu su tokia stipria ir patikima partnere kaip Vokietija“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas, išreiškęs viltį, kad dvišalis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos bus toliau stiprinamas.

Gavusi vokiečių grupės „Rammstein“ lyderio pareiškimą, prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto. „Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo po to, kai liepą gavo „Rammstein“ lyderio advokato pareiškimą. Įtarimai šitame tyrime niekam nepareikšti“, – BNS penktadienį sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė. Pasak jos, tyrimą atlieka policija, jam vadovauja Vilniaus apylinkės prokuratūra. Apie tyrimą pirmasis pranešė naujienų portalas LRT.

Trečiadienio ryte įvyko kraupi avarija Molėtų rajono kelyje Vilnius-Utena. Susidūrus sunkvežimiui ir muitinės tarnybos automobiliui, muitinės darbuotojas mirė. Nors eismo įvykio priežastys dar nėra visiškai aiškios, muitininkų profesinės sąjungos atstovų teigimu, prie nelaimingo įvykio baigties galėjo prisidėti sunkios darbo sąlygos – anot profsąjungos atstovės, pareigūnams trūksta poilsio laiko, jiems itin dažnai tenka važinėti milžiniškus atstumus.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė dekretą, kurio iš šokėjos ant ledo Margaritos Drobiazko atėmė išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę. „Prezidentas pasirašė dekretą“, – BNS sakė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis. Atimti Lietuvos pilietybę iš M. Drobiazko ketvirtadienį rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.

Penktadienį viešo dėmesio centre atsidūręs ir konservatorių partijos kritikos susilaukęs finansų ministrės sutuoktinis Audrius Skaistys neskuba iš savo socialinio tinklo paskyros ištrinti pedagogų bendruomenę įžeidusių žodžių. Pirmiausiai, tikina politikas, jis mokytojų „komuniagomis“ bei „broileriais“ nevadino. Anot konservatoriams priklausančio A. Skaisčio, įžeidžius epitetus jis paskyrė ne pedagogų bendruomenei, bet konkretiems asmenims. „Aš visus raginu su teksto suvokimu padirbėti.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai Kelmės rajono medžioklės plotuose nustatė du medžiotojus, kurie neteisėtai sumedžiojo šerno patiną. Jiems gresia netekti ne tik ginklo, bet ir traktoriaus, kuriuo šernas buvo gabenamas doroti, nurodoma pranešime žiniasklaidai. Pareigūnai, naudodami termovizorius, skirtus stebėti pažeidėjus tamsiuoju paros metu, užfiksavo, kaip du asmenys, sumedžiotą šerną nuvežė traktoriumi į privačios teritorijos kiemą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad rudenį erkių aktyvumo sezonas tęsiasi, nes pavasarį pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir joms vėl būtina pasimaitinti. Todėl grožintis rudenėjančia gamta ar miško paklotėje ieškant kepurėtųjų, svarbu žinoti, kaip saugotis, kad šie pavojingas ligas platinantys voragyviai nesukeltų pavojaus sveikatai.

Po penktadienį įvykusio įspėjamojo pedagogų streiko, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) neatsisako planų rengti ir ilgalaikį streiką bei mokytojų žygį mėnesio pabaigoje, piketus Vilniuje. „Mes ruošiamės. Žinote, matėme, kad kalbėtis ir derėtis su jais nepavyksta, jie labai kategoriškai nusiteikę. Jurgita Šiugždinienė (buvusi švietimo ministrė – BNS) parodė, kad derybomis susitarti nieko neįmanoma.

Audriaus Skaisčio žodžiai mokytojų atžvilgiu – įžeidūs ir niekaip neatspindintys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vertybių ir pozicijos, rašoma partijos pirmininko pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės komentare. „Politikas, išsakęs tokius vertinimus – turi nedelsiant atsiprašyti visos mokytojų bendruomenės. Apgailestauju ir asmeniškai atsiprašau dėl tokių Audriaus Skaisčio pareiškimų.