Įvairios organizacijos, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose įsikūrusi vedusius kunigus vienijanti "Married Priests Now", tvirtina, jog kunigystę į santuokinį šeimos gyvenimą išmainė nuo 80 tūkst. iki 100 tūkst. vyrų.
Tačiau žurnalas "Civilta Cattolica" rašo, kad nors ir "nėra tikslios statistikos" apie tai, kiek kunigų atsisakė tarnystės ir vedė, "remiantis informacija iš vyskupijų", 1964-2004 metais taip pasielgė iš viso 69 063 dvasininkai.
Pasak žurnalo, iš jų daugiau kaip 11 tūkst. 1970-2004 metais grįžo prie kunigo tarnystės, "o tai reiškia, kad šiandien vedusių kunigų negali būti daugiau kaip 57 tūkst.", atsižvelgiant į tai, kad per 40 metų laikotarpį dalis jų neabejotinai mirė.
Be to, Vatikano griežtai kontroliuojamas žurnalas teigia, jog kasmet daliai našliais tapusių arba vaikus iki pilnametystės užauginusių kunigų leidžiama grįžti atgal į Bažnyčios glėbį.
"Civilta Cattolica" pažymi, kad noras atsisakyti celibato įžadų nėra vienintelė priežastis, dėl kurios pasitraukiama iš tarnystės. Vienus kunigus ištinka tikėjimo krizės, kiti nesutaria su savo vyresnybe arba nesutinka su Bažnyčios mokymu, rašo žurnalas.
Leidinys priduria, kad dar viena tokio sprendimo priežastimi gali tapti gili depresija.
Per pastaruosius 40 metų 438 vedę kunigai pasiprašė priimami atgal į Bažnyčią, 220 jų prašymai buvo patenkinti. Dar 114 prašymai tebesvarstomi.
Bažnyčia gali priimti atgal kunigus, likusius našliais, nesudariusius santuokos bažnyčioje arba tuos, kurių santuokos buvo pripažintos negaliojančiomis.
"Civilta Cattolica" atkreipia dėmesį, kad Vakarų apeigų Katalikų Bažnyčia iš dvasininkų reikalauja duoti celibato įžadus, tuo tarpu Rytų apeigų bažnyčiose tarnauja keli tūkstančiai vedusių kunigų. Vedę yra ir šimtai anglikonų bei liuteronų pastorių, atsivertusių į katalikybę.
