Jei nesate konservatyvus valgytojas ir pripažįstate saldžius priedus prie mėsos, tai šis patiekalas jums turėtų patikti.
Net jei jūsų skonio receptoriai reikalauja su mėsa derinti raugintus agurkus, marinuotus česnakus, aštrius padažus ir skrudintas bulves, vis dėlto siūlau prie švelnios vištienos išmėginti su medumi, pienu ir džiovintomis slyvomis troškintas morkas. Be minėtų sudedamųjų dalių, dar reikėtų šaukšto razinų, druskos ir sviesto.
Kaip supratote, nuskustos ir skridinėliais supjaustytos morkos troškinamos truputėlyje pieno su sviestu (galima praskiesti vandeniu). Įpusėjus troškinimą (maždaug po 10 minučių) įdedamos verdančiu vandeniu nuplikytos razinos bei slyvos. Galiausiai gardinama medumi (cukrumi) ir pasūdoma. Variantas - razinas ir slyvas keisti bulvėmis. Esmė - mažai pieno ir sviestas bei druskos mišinys su medumi (cukrumi). Kaip jau buvo anksčiau minėta, morkos mėgsta saldumą. Kad ir nesusižavėsite šiuo patiekalu, praplėsite kultūrinį akiratį.
Puikiai įsivaizduoju, kad atsiras skaitytojų, taip paruoštas morkas valgiusių nuo vaikystės. Nieko nuostabaus - tai žydų aškenazių virtuvės receptas, kurį perėmė bei šiek tiek savaip modifikavo ir kitų tautybių Lietuvos miestų bei miestelių šeimininkės. Kai kurios vartoja autentišką patiekalo vardą, nors dažniausiai vietoj “cymes” (jidiš kalba tai - pakepta morka, skanėstas, desertas, o kitame kontekste su lengvu ironijos atspalviu taip pat keistenybė, retenybė) sako “cimusas”.
Tikras cimusas gaminamas iš morkų, bulvių, perlinių kruopų, žąsies arba vištos taukų (galima keisti aliejumi). Gardinama cinamonu, druska, muskato riešutais, maltais juodaisiais pipirais, cukrumi arba medumi. Yra versija su jautiena, bet apie ją mes šįsyk nekalbėsime.
Iš pradžių ant taukų arba aliejaus pakepinamos nuplautos kruopos, kurios po to užpilamos vandeniu ir troškinamos (proporcija 1 su 1,5 arba 2). Anksčiau šmalco buvo dedama labai daug, kad valgis būtų sotus, bet šiais laikais tenkinamasi maždaug 4 šaukštais taukų 100 g kruopų. Nuskustas bulves ir morkas (100 g kruopų po dvi nemažas bulves ir vidutines morkas) supjaustome skridinėliais (bulvių riekeles dar pjauname į dvi arba keturias dalis) ir sumetame prie besitroškinančių kruopų. Pasūdome, įdedame cukraus arba medaus.
Į troškinimo pabaigą užberiame ant košės maltų pipirų, patarkuojame muskato, pagardiname cinamonu. Kad košė būtų minkštesnė ir biresnė, išgaravus vandeniui ją galima įstatyti į orkaitę ir nelabai dideliame karštyje patroškinti 20 minučių arba pusvalandį. Taip paruoštas cimusas gali būti valgomas vienas, bet dažniausiai vartojamas kaip garnyras prie mėsos patiekalų.
