Kokių klaidų nedaryti ir kaip tam teisingai pasiruošti – naujausiame tinklalaidės „Statybų gidas“ epizode.
Stebuklas Merūno Vitulskio kieme
„Namas labai gražus, bet kas aplink jį. Atleisk, labai blogai“ – ne kartą iš draugų ir kolegų yra išgirdęs Merūnas Vitulskis.
Įsirengęs namus Merūnas Vitulskis, kaip sako tinklalaidės „Statybų gidas“ vedėjas Linas ir pats dainininkas, įgyvendino stebuklą. Po statybų sklype buvo likusios provėžos, kai kur net teko po aplinką klampoti. Tad atlikėjas ėmėsi veiksmų.
Tiesa, iš pradžių sutvarkyti aplinką Merūnas planavo pats, nes nuo pat vaikystės jaučia didelę meilę gamtai.
„Žinau, kad planavau viską padaryti savo rankomis. Galvojau, kad su sūnumis kastuvais, karučiu žemes sklype išlyginsime ir šabakštynus išvalysime. Tačiau suprantu, kad rankinis darbas kainuos ne tik labai daug jėgų, bet ir atims begalę laiko“, – pasakojo M. Vitulskis.
Todėl atlikėjas kreipėsi į profesionalus.
„Jie ne tik geriau už mane žino, kaip pasiekti rezultatą, bet turi ir įrankius, ir patirties. O svarbiausia – mūsų požiūris į žalumą ir gamtos apsuptį sutampa“, – pasakojo Merūnas.
„Nupjauti medį trunka kelias sekundes. Bet atgal jo jau nepriklijuosi, – juokauti mėgina „Žemelės barberis” vadovas Gediminas Barvainis. – Medis auga daug metų, galbūt kai kuriuos medžius sodino jūsų tėvai ar seneliai, o mes dažnai sulaukiame prašymų tiesiog išpjauti medžius. Kai paklausiame šeimininkų, kodėl jiems trukdo, pavyzdžiui, brandžios liepos, išgirstame atsakymą, jog neestetiškai atrodo nukritę lapai.
Nepykite, bet su tokiais užsakovais mes nedirbame: mūsų tikslas yra maksimaliai išsaugoti vertingus medžius, kurie yra vyresni ir už naujuosius sklypų šeimininkus, ir galbūt už trumpalaikes jų estetikos vizijas.“
Kaip rasti bendrą kalbą tarp savininkų ir arboristų
Gediminas sako, kad tautiečių požiūris į medžius po truputėlį keičiasi. Aišku, arboristų bendruomenė irgi stengiasi edukuoti žmones. Juk tikrai nėra būtina imti ir pjauti medį, kai pakaktų elementaraus genėjimo. Aišku, būna žmonių, kurie taip „apgeni“ medį, kad jis tiesiog nudžiūva. O tuo pačiu – lyg ir problemos nebelieka.
G. Barvainis neslepia, kad dalis klientų norėtų plyno sklypo – lyg savotiško balto lapo, kuriame būtų patogu projektuoti ir kurti savo svajonių namus. Tačiau stengtis išsaugoti kuo daugiau medžių ir sklype esančios augmenijos ragina ir M. Vitulskis.
„Bet tikrai esu matęs ne vienoje užsienio valstybėje architektūros pavyzdžių, kai augmenija netgi integruojama į pastatų vidų. Suprantu, kad tokie inžineriniai „sprendimai“, pavyzdžiui, gyvas medis svetainėje – brangiai įgyvendinama idėja, bet natūralumas šalia mūsų tikrai yra vertybė. Todėl aš kai kuriems kolegoms, kurie planavo pjauti medžius, kad atsilaisvintų tam tikra sklypo vieta, esu siūlęs kiek kitaip pažiūrėti į namo architektūrą, bet medį išsaugoti“, – pasakojo M. Vitulskis.
Merūnas sako, kad su Gediminu ir jo komanda jie iškart rado bendrą kalbą.
„Man kiekvieną kartą būdavo smagu žiūrėti, kai Gedimino vyrai ieškodavo išeičių: kurį medį galima ir tikrai verta išsaugoti, kaip rasti sprendimą vienu ar kitu atveju. Man jų sprendimai buvo priimtini, darbų tempas – fantastiškas, o rezultatas tikrai džiugino“, – pasakojo scenos žvaigždė.
Pjauti medį – labai pavojinga
Jeigu galvojate, kad nupjauti medį jūsų sklype yra paprastas reikalas, klystate. Viena, tam reikia turėti atitinkamą leidimą, o ne mažiau svarbu yra saugumas. Juk dideli, aukšti, padžiūvę ar tvirti medžiai gali pridaryti daug žalos ir kelti elementarų pavojų darbininkams.
„Pasilypėti ant kopėčių ir bandyti nupjauti medį, tikintis, kad jis krisdamas nepadarys žalos statiniams, tvorai, automobiliui ar žmonėms – naivu. Tai – viena pavojingiausių profesijų, todėl mano komandos vyrai tikrai žino, kaip reikia atlikti šiuos darbus, kad medžiai nesužeistų žmonių ir nepridarytų kitokios žalos.
Reikia ne tik gerų įrankių, bet ir patirties, kompetencijos. Bet kai darbo imasi patyrusi brigada, tada rezultatas tikrai gali pranokti lūkesčius“, – sako „Žemelės barberio“ vadovas.
Be to, nereikia pamiršti, kad sklype nederėtų palikti kelmų, šaknų, provėžų. Jeigu orientuosimės į jau minėtą baltą lapą, t.y. švarų sklypą, rimtos įmonės medieną paverčia biokuru, sutvarko aplinką ir išsiveža šiukšles.
Todėl ir Merūno vasarnamio sklypas šį pavasarį pasikeitė neatpažįstamai – rankomis, kastuvais ir karučiais tokio rezultato tikrai nebūtų pavykę pasiekti. O kai darbų imasi profesionalai, galima labai greitai mėgautis norimu rezultatu.
Daugiau apie tai – tinklalaidėje „Statybų gidas“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
Apie ką kalbėjome:
00:00 Pradžia
00:59 Namas gražus, bet aplinka nedžiugina.
3:40 Kas padeda pasiekti norimą rezultatą?
5:55 Abipusis pasitikėjimas ir ryšys lemia rezultatą ir kokybę.
7:00 Kiek tai kainuoja? Tiksliau – kiek galėtų kainuoti?
9:30 Ką dera vadinti medžių genėjimu?
12:15 Medis yra didelis turtas. Ar trinkelės – didesnė vertybė?
15:10 Medžių pjovimas – ir atsakingas, ir pavojingas.
17:30 Kaip pasirinkti kokybiškai dirbančius arboristus?
21:00 Vadovas ir jo komanda – lyg šeima.
