Būtent taip į klausimą, ar visas patikusias knygas nusiperka, atsakė didžioji dalis Balsas.lt pašnekovų.
Perka tik labiausiai patikusias
Viename Vilniaus knygynų sutikta Sigita sakė į knygyną užsukanti dažnai. Tačiau pirkti net labai patikusių knygų neskuba.
„Knygas dabar nedaug kas perka, nes jos nepgios. Jeigu kuri nors knyga man patiko, net ir labai norėdama ją įsigyti, pirmiausia pagalvoju, kaip tai atsilieps šeimos biudžetui. Dažniausiai tenka šiek tiek lukterėti, o kai jau artėja atlyginimo diena, piniginėje likusius keliolika ar kelasdešimt litų neretai išleidžiu būtent knygyne”, – sakė ji.
Kita knygyne sutikta moteris sakė čia užsukanti tik pasižiūrėti, kokios naujos knygos išleistos. O jau tada skuba jos skaityti į biblioteką.
„Dažniausiai einu į bioblioteką, parsinešu knygą namo ir skaitau. Galima skaityti ir bibliotekoje, tačiau namuose man patogiau”, – prisipažino aktorė Lilija Žadeikytė. Paklausta, ar šiais laikais jos knygų lentyną namuose papildo įsigytos knygos, ji sakė, kad vieną kitą vis dėlto nusiperka.
„Vistiek neiškenti nenusipirkęs. Pavyzdžiui, neseniai įsigijau Maironio poezijos rinkinį „Graži tu mano“ ir Aldonos Ruseckaitės biografinį romaną apie Maironį „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“. Tai, kas miela širdžiai, norisi turėti, kad galėtum bet kada išsitraukti ir paskaityti“, – pasakojo aktorė.
„Prisimenu, ieškodavome knygų ir džiaugdavomės gavę nusipirkti. O dabar kai gali pasiskolinti iš bibliotekos, gerai pagalvoji, kurią pirkti, o kurios ne”, – pridūrė L. Žadeikytė.
Biblioteka – išsigelbėjimas mėgstantiems skaityti
„Į biblioteką ateina daug žmonių. Ypač daug jų pradėjo lankytis bibliotekoje per krizę, nes neturi pinigėlių spaudai, neįperka knygos. O biblioteka tai kompensuoja”, – Balsas.lt sakė Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė.
Anot jos, skaityti į biblioteką ateina ir studentai, ir mokiniai, ir kiti įvairaus amžiaus žmonės.
„Stalai nugulti – skaito ir spaudą, ir knygas. Skaitytojų aptarnavimo skyrius turi storiausią sąsiuvinį ir rašome skaitytojus į eilę populiariausioms knygoms. O dabar, kai prasidėjo metų knygos rinkimai, visiems reikia Donaldo Kajoko, visiems reikia kitų. Ir knygos vaikams labai populiarios. Jaučiamės labai reikalingi”, – pasakojo R. Griškevičienė.
Anot jos, ypatingai populiarios Sandros Brown, Sigito Parulskio, Donaldo Kajoko, Romualdo Granausko knygos.
„Itin populiari buvo Sigito Gedos „Freskos”. O didžiausia eilė pastaruoju metu buvo susidariusi norinčių paskaityti prezidento Valdo Adamkaus knygą „Paskutinė kadencija”. Apie 80 žmonių eilėje laukė”, – sakė R. Griškevičienė.
„Vyresnieji paaugliai mėgsta skaityti apie jaunimą, apie savo amžiaus vaikus. Mažiukai labai mėgsta paveikslėlių knygas”, – paprašyta paminėti, kokias knygas mėgsta patys jauniausi skaitytojai, Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito bibliotekos viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkė Jolanta Žvirblytė.
Ji džiaugėsi, kad daugėja tėvų, kurie ateina skaityti kartu su vaikais.
„Aš 20 metų bibliotekoje dirbu, ir galiu patvirtinti, kad anksčiau taip nebūdavo. Daugėja tėvų, kurie ateina skaityti kartu su vaikais. Daug darželinukų, mokyklinukų ateina su tėvais”, – sakė J. Žvirblytė.
Tačiau bibliotekininkės apgailestauja, kad negali įpirkti tiek knygų, kiek norėtų.
„Bet palyginus su keliais pastaraisiais metais, kai gaudavome vos 40 centų vienam rajono gyventojui per metus, šiemet bibliotekoms buvo skirta daugiau pinigų knygoms įsigyti . Tačiau vis tiek tenka labai atsirinkti, ir perkame pačias reikalingiausias, geriausias knygas. Ir klasiką, ir lietuvių autorių knygas. Ir užsienio literatūra populiari. Stengiamės nupirkti viską, kas populiaru – ir meilės romanų, ir detektyvų”, – pasakojo R. Griškevičienė.
Ji pabrėžė, kad į biblioteką žmonės ateina ne tik dėl to, kad ne visas norimas knygas gali įpirkti.
„Čia jie patiria dvigubą malonumą – jie gali paskaityti ar pasiimti į namus norimą knygą, bet ir pabendrauti. Kartais bibliotekininkas tampa net pedagogu ar socialiniu darbuotoju, ir geru bičiuliu. Prašo padėti pasirinkti knygas, apžiūri parodas“, – pasakojo R. Griškevičienė, teigianti, kad biblioteka tampa savotišku bendruomenės centru.
Leidžia tai, kas reikalinga ir populiaru
„Mes daugiausia leidžiame edukacinę, švietėjišką literatūrą. Tik pastaruoju metu nusprendėme leisti ir tai, kas populiaru. Leidžiame net ir fotografijų albumus“, – pasakojo vienos sostinės leidyklos redaktorė ir vadybininkė Kristina Noreikienė.
Jos teigimu, leidykla bendradarbiauja su 28 knygynais visoje Lietuvoje. „Tačiau tai, ar knygą perka, priklauso ne tik nuo gyventojų finansinių galimybių, bet ir nuo knygos. Akademinę literatūrą perka vieni, grožinę – kiti. Dažniausiai perka žinomų autorių knygas. Pavyzdžiui, manau, kad naujoji Gintarės Adomaitytės knyga „Už sidabro kalnų“ apie 7 pasakas kūrusius autorius turėtų būti labai populiari. Ši knyga, kaip ir kitos, bus ir bibliotekose. Tačiau ji yra ir perkama autorė“, – sakė K. Noreikienė.
Ji neneigė, kad sunkmečiu išgyventi knygų leidėjams buvo nelengva, nes nepaisant to, kad jie turi nuolatinį užsakovą – vieną universitetą, kuris palaiko leidyklos gyvybę – paklausa sumenko. Tačiau tai paskatino imtis naujos veiklos – patiems spausdinti leidyklos parengtas knygas.
„Dalis nedidelių leidyklų sunkmečiu neišgyveno. Tačiau pradėję patys spausdinti knygas mes kompensavome krizės įtaką. Mes esame nedideli, ir galbūt negalime to, ką gali didžiosios leidyklos, tačiau galime tai, ko jie negali. Todėl stebime rinką ir stengiamės pasirinkti tokius autorius ir knygas, kurie įdomūs skaitytojams“, – atskleidė šiemet 20-metį mininčios leidyklos redaktorė ir vadybininkė K. Noreikienė.
