Atvirame pokalbyje naujienų portalui tv3.lt mergina papasakojo, kaip atsidūrė Lietuvoje, išskyrė didžiausius kultūrinius šokus ir atskleidė, kaip skiriasi kainos jos gimtojoje šalyje ir čia.
Gyvenimas JK ir domėjimasis medicina
Melissa yra kilusi iš miesto šiaurės Anglijoje. Prieš atvykdama į Lietuvą ji ten mokėsi ir gyveno su šeima, o laikui bėgant susidomėjo medicinos sritimi.
„Aš gimiau ir užaugau Jungtinėje Karalystėje, gyvenau Bradforde, kuris yra šiaurinėje Anglijos dalyje. Gyvenau gana įprastą gyvenimą, ėjau į mokyklą. Pradinės mokyklos pabaigoje nusprendžiau, kad noriu studijuoti mediciną. Vėliau pradėjau mokytis vidurinėje mokykloje, atlikau šiek tiek praktikos sveikatos priežiūros srityje ir supratau, kad tikrai noriu tuo užsiimti“, – pasakojo pašnekovė.
Paklausta, kas paskatino domėtis medicina, ji papasakojo apie matytus serialus ir skaitytas knygas, kurios sužadino smalsumą. Taip pat įkvėpė ir tėvų pavyzdys.
„Tai įvyko gana natūraliai – aš tiesiog žiūrėdavau televizijos laidas apie mediciną, medicininius serialus. Taip pat skaitydavau įvairius dalykus, susijusius su medicina. Mano tėvai taip pat dirba sveikatos priežiūros srityje, taigi tai irgi turėjo įtakos. Tačiau sakyčiau, kad didžiausią įtaką padarė tai, ką pati matydavau per televiziją ir apie ką skaitydavau“, – dėstė mergina.
Kaip atsidūrė Lietuvoje?
Baigusi mokyklą ji pradėjo ieškotis universiteto, kuriame galėtų studijuoti mylimą sritį. Kadangi konkurencija JK – didžiulė, ji nusprendė kandidatuoti ir į užsienio universitetus.
„Jungtinėje Karalystėje turime vieną testą, kuris gali nulemti visą tavo paraiškos sėkmę. Studijuoti mediciną JK jau ir taip yra labai konkurencinga, o dėl COVID susidarė ir didelis laukiančiųjų skaičius, todėl viskas tapo dar konkurencingiau. Žinojau, kad yra tikimybė, jog nepavyks įstoti Jungtinėje Karalystėje.
Todėl tuo pačiu nusprendžiau praplėsti savo galimybes ir pateikti paraiškas studijoms užsienyje. Pateikiau paraišką į Vilniaus universitetą, taip pat ir į kelias kitas vietas, tačiau šio universiteto stojimo procesas pasirodė pats paprasčiausias“, – paaiškino būsima gydytoja.
Studentė neslėpė, kad gavusi priėmimo laišką ji šiek tiek bijojo dėl didelių ateities pokyčių, tačiau vis tiek laukė su nekantrumu.
„Kai gavau žinutę, pagalvojau: „Oho, dabar viskas rimta. O Dieve.“ Kai teiki paraiškas ir laikai stojamuosius testus, visada galvoji, kad galbūt nieko neišeis, bet kai gauni patvirtinimą, supranti, kad tai tikra. Tada pagalvoji: „Gerai, mano gyvenimas tuoj pasikeis.“ Labai jaudinausi, bet kartu ir laukiau. Man buvo įdomu pamatyti, kuo gyvenimas už Jungtinės Karalystės ribų skiriasi. Taip pat žinojau, kad sutiksiu daug skirtingų žmonių, todėl tai irgi buvo labai įdomu“, – teigė Melissa.
Prieš kraustydamasi į Lietuvą ji apie mūsų šalį daug žinių neturėjo, išskyrus klimatą, tačiau manė, kad ji bus panaši į kaimynines šalis.
„Iš tikrųjų nelabai daug žinojau, nes ten, iš kur esu kilusi, nėra daug lietuvių. Man atrodo, pažinojau tik vieną lietuvę, su kuria susipažinau, kai man buvo beveik 18 metų, taigi neturėjau jokio konkretaus įsivaizdavimo apie Lietuvą. Žinojau tik tiek, kad čia šalta, ir turėjau tokią idėją, kad ši šalis panaši į Lenkiją ar Latviją, į aplinkines šalis. Atvykau čia visiškai atvira – nieko nesitikėdama ir beveik nieko nežinodama, išskyrus tai, kad čia būna labai šalta ir lietinga“, – šypsojosi anglė.
Skirtumą pajuto iš karto
Jau atvykusi į savo naujuosius namus mergina iškart pajuto skirtumą. Anot Melissos, ją itin nustebino tyla ir ramybė bei tyras oras.
„Aš pagalvojau: „Oho, čia taip tylu. Kur triukšmas?“ Sakyčiau, kad čia labai tylu ir ramu. Taip pat pajutau skirtumą ore – jis atrodė labai gaivus. Man atrodė, kad čia yra daug erdvės, nes ten, iš kur esu, gali būti gana ankšta, daug žmonių, gana triukšminga, viskas labai gyva – visada daug kas vyksta. O čia buvo labai ramu, tylu ir taiku, tada pagalvojau: „Oho...“ Atrodė, tarsi kažkas būtų tiesiog sumažinęs garsą mano galvoje“, – atviravo ji.
Per ketverius metus būsimos medikės nuomonė apie šalį, jos gyventojus ir maistą pasikeitė. Iš pradžių ji daug vietinių čia nepažinojo, o naminių lietuviškų patiekalų nebuvo ragavusi. Dabar ji jau spėjo susidaryti įspūdį apie šiuos dalykus.
„Sakyčiau, kad čia vis dar gana tylu ir ramu, tačiau tam tikru metu gali būti ir triukšminga bei gyva. Pavyzdžiui, vasarą visi būna lauke, girdi daugiau muzikos gatvėse, matai daugiau žmonių, bendraujančių vieni su kitais.
Kalbant apie maistą, supratau, kad labai priklauso nuo to, iš kur jo gauni. Bet kurioje šalyje gali rasti ir labai gerų vietų pavalgyti, ir ne tokių gerų. O naminis maistas dažnai būna daug geresnis nei, pavyzdžiui, pirktas prekybos centre. Taigi man patinka lietuviškas maistas. Turiu lietuvių draugų, ir jie davė man paragauti savo patiekalų. Ir aš pagalvojau: „Gerai, čia tikrai skanu.“ Palyginti su tuo, ką ragavau pirmame kurse, tai iš tikrųjų labai skanu. Tai tikras, naminis maistas“, – kalbėjo Melissa.
Bendravimo skirtumai ir nustebinusios kainos
Dar vienas dalykas, prie kurio teko priprasti – skirtingi bendravimo būdai. Pasak jos, lietuviai ir anglai skiriasi gana smarkiai.
„Taip pat jaučiu, kad dabar daug geriau suprantu, kaip bendrauti su lietuviais. Pavyzdžiui, žinau, kad nelabai būtų įprasta tiesiog sustabdyti nepažįstamą žmogų gatvėje ir pradėti kalbėtis sakant: „O, koks šiandien nuostabus oras, ar ne?“ Suprantu, kad tai nelabai turėtų prasmės, nors Jungtinėje Karalystėje tai būtų gana įprasta.
Taip pat suprantu, kad žmonės čia gali būti šilti ir draugiški. Galbūt jiems tiesiog reikia šiek tiek daugiau laiko atsiverti, tačiau iš tikrųjų žmonės giliai viduje yra labai draugiški“, – pastebėjo mergina.
Atvykusi čia ji pastebėjo ir dar vieną svarbų skirtumą – kainas. Pasak Melissos, prekės parduotuvėse Lietuvoje jai pasirodė brangesnės, tačiau apgyvendinimas ir transportas kainuoja pigiau.
„Aš esu iš šiaurinės Anglijos dalies, todėl ten, iš kur esu, kainos yra daug mažesnės, palyginti su tokiais miestais kaip Londonas ar apskritai pietų Anglija. Kai pirmą kartą čia persikėliau, supratau, kad Vilnius, kaip sostinė, yra daug brangesnis, palyginti su vieta, iš kurios esu kilusi, todėl pradžioje man su tuo buvo šiek tiek sunku.
Dabar, kai didėja minimalus atlyginimas, kyla ir kainos prekybos centruose. Nesakyčiau, kad kainų skirtumas didėja, nes kainos kyla ir Jungtinėje Karalystėje. Tačiau vis tiek sakyčiau, kad yra aiškus skirtumas tarp apsipirkimo ir pragyvenimo kainų čia, palyginti su vieta, iš kurios esu kilusi.
Taip pat pastebėjau, kad būsto kainos čia yra daug palankesnės. Kai kalbu apie kainas, labiau turiu omenyje maisto produktus, įvairias veiklas ir kasdienio gyvenimo išlaidas.
Dar turiu pridurti, kad transportas studentams čia yra pigesnis nei Jungtinėje Karalystėje. Studentui tai kainuoja apie 40 svarų per mėnesį, o Lietuvoje – apie 7 eurus“, – palygino ji.
Susidūrė su nemaloniais incidentais
Nors gyvendama Lietuvoje studentė iš JK jaučiasi gerai ir jau spėjo priprasti prie skirtumų, jai yra pasitaikę atvejų, kai vietiniai demonstruoja neapykantą dėl jos kilmės, rasės. Nepaisant to, ji sakė to nepriimanti asmeniškai.
„Nenorėčiau sakyti, kad tai vyksta dažnai, bet rasistiniai incidentai nutiko kelis kartus. Man asmeniškai atrodo, kad jei tai daro jaunas žmogus, dažniausiai jis tiesiog kartoja tai, ką mato per televiziją ar kitur. Tai gana įprasta – vaikai perima tai, ką mato, todėl aš to nepriimu asmeniškai ir neimu į širdį.
Kalbant apie vyresnę kartą, taip pat supratau, kad jie tiesiog nėra įpratę matyti žmonių, kurių oda yra tamsesnė nei jų. Tai dažnai kyla iš nežinojimo. Be to, ten, iš kur esu Jungtinėje Karalystėje, rasizmo taip pat yra, nes ten, iš kur esu, nėra labai didelės užsieniečių bendruomenės. Kai augau, jų tikrai nebuvo daug.
Žinoma, tai gali paveikti žmogų, bet asmeniškai aš žinau, kad tai nėra susiję su manimi kaip žmogumi ar su mano charakteriu. Aš žinau, kad esu čia tam, kad studijuočiau, daryčiau gerus dalykus ir galiausiai padėčiau žmonėms, kaip jau ir darau, todėl tai manęs neveikia. Taip pat tikiuosi, kad vieną dieną tie žmonės supras, jog taip elgtis nėra gerai“, – pasakojo studentė.
Anot merginos, svarbu jau nuo mažų dienų auklėti vaikus taip, kad rasistinių incidentų nebūtų bei didinti kitų rasių žmonių matomumą viešojoje erdvėje.
„Sakyčiau, kad viskas prasideda nuo švietimo mokyklose. Reikia mokyti jaunus žmones, kad nėra gerai tam tikru būdu elgtis su žmonėmis, kurie atrodo kitaip nei jie. Reikia stiprinti supratimą, kad rasizmas nėra priimtinas – juk mes visi esame žmonės, mūsų kraujas yra vienodos spalvos. Manau, kad situaciją galima keisti per švietimą, dirbant su vaikais ir kai valdžia rimtai rūpinasi jų ugdymu.
Taip pat galbūt galėtų būti daugiau reklamų, kuriose būtų vaizduojami tamsesnės odos žmonės, kad visuomenė priprastų matyti žmones, kurie atrodo kitaip nei jie. Tuomet, kai žmonės, pavyzdžiui, autobuse pamato tokį žmogų, jie nežiūrėtų į jį nustebę, galvodami: „Oho, šis žmogus atrodo kitaip nei aš“, nes jie jau būtų įpratę matyti tokius žmones per televiziją ar plakatuose“, – dėstė anglė.
Būti medike Lietuvoje neplanuoja, tačiau tęsia kitas veiklas
Paklausta, ar po studijų planuoja dirbti Lietuvoje, Melissa sakė tikriausiai vyksianti į kitas Europos šalis, nes lietuvių kalba, kuri yra būtina medicinos srityje, yra sunki.
„Jeigu būtum manęs paklausęs pirmame kurse, būčiau pasakiusi: „Taip, grįšiu atgal.“ Tai buvo gana aišku. Tačiau dabar, praleidusi čia daugiau laiko ir supratusi, kad iš Lietuvos galima daug pigiau keliauti į kitas vietas, sakyčiau, kad dar nesu galutinai apsisprendusi. Nesu užsidariusi minčiai likti šioje pasaulio dalyje.
Žinoma, jei norėčiau likti Lietuvoje, turėčiau laisvai kalbėti lietuviškai, o tai tikrai sunku – kalba yra gana sudėtinga. Kitose šalyse kalbos dažnai yra šiek tiek lengvesnės ir labiau paplitusios pasaulyje. Taigi dar nežinau, ar grįšiu į Jungtinę Karalystę. Tai būtų pats paprasčiausias ir lengviausias pasirinkimas, bet esu atvira įvairioms galimybėms“, – teigė mergina.
Per ateinančius dvejus metus, iki kol baigsis jos studijos, būsima medikė planuoja plėsti ryšius ir tęsti savo dabartinę veiklą – šiuo metu ji padeda būsimiems ir esamiems užsienio studentams gauti daugiau žinių apie Lietuvą ir dalijasi savo patirtimi.
„Kalbant apie tai, ką planuoju daryti iki tol, manau, kad noriu kuo efektyviau išnaudoti laiką Lietuvoje. Pavyzdžiui, susipažinti su naujais žmonėmis, užmegzti ryšius su lietuviais, kitais europiečiais, žmonėmis iš kitų regionų, nes čia yra žmonių iš viso pasaulio. Noriu kurti ryšius ir dalintis tuo, ką pati sužinojau apie gyvenimą čia – savo patirtimi ir žiniomis.
Aš jau pradėjau tai daryti: padedu būsimoms studentėms ir būsimiems studentams, kurie planuoja atvykti studijuoti čia arba jau yra čia. Suteikiu jiems informaciją – tiek faktinę, tiek paremtą mano patirtimi: apie kainas, prekybos centrus, kaip išvengti situacijų, kuriose jie galėtų susidurti su rasizmu, apie būsto paiešką ir panašiai, nes persikelti gyventi į kitą šalį yra tikrai sunku. Todėl, jei galiu pasidalinti savo patirtimi ir žiniomis, man tai atrodo prasminga veikla per paskutinius dvejus metus“, – šypsojosi ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Londonas dabar baltieji britai sudaro mažuma tik 36%.
Nusikalstamumas muša istorines aukštumas.
