Šiuolaikinė estetinė medicina ir plastinė chirurgija išgyvena neprecedentinį lūžį. Populiarėjant revoliuciniams svorio metimo vaistams (GLP-1 receptorinėms agonistų grupėms, tokioms kaip „Ozempic“ ar „Wegovy“), tūkstančiai žmonių greitai atsikrato nepageidaujamų kilogramų. Tačiau atsikračius riebalinio audinio, išryškėja kita – fizinė ir emocinė – problema, kurios nepajėgi išspręsti nei griežta mityba, nei intensyvios treniruotės sporto salėje. Tai perteklinė oda.
„Ozempic“ pasekmė, apie kurią niekas nekalba
Didėjantis GLP-1 preparatų vartojimas išsprendė nutukimo problemą milijonams, tačiau plastikos chirurgų kabinetus užplūdo pacientai su drastišku odos pertekliumi. Gydytojas A. Pajėda pažymi, kad pastarąjį dešimtmetį pacientų skaičius po drastiško svorio netekimo (tiek po bariatrinių operacijų, tiek po vaistų vartojimo) išaugo kartais.
Kai žmogus numeta 40, 60 ar net 100 kilogramų, kūnui padaroma negrįžtama žala, o oda praranda elastingumą. Toks vaizdas estetiškai ir fiziškai prilyginamas ištirpusiam vaškui.
„Mes lyginame jį kaip su sutirpusia žvake. Visas kūnas, atrodo, kaip vieni griaučiai, ir ant jų yra per daug tos odos. Tai yra kaip balionas, kurį vaikystėje patys prisipučiam: jis su laiku išsileidžia ir netampa toks gražus, kokį nusipirkai parduotuvėje. Jis tampa raukšlėtas, pusiau išsileidęs“, – kalbėjo A. Pajėda.
Drastiškas odos perteklius sukelia ne tik estetinių problemų, bet ir funkcinių sutrikimų. Žmonėms sunku prisitaikyti drabužius, susikišti kabančią odos „prijuostę“ į kelnes, o kai kuriais atvejais kabančios klostės tiesiogiai trukdo jutimams. Gydytojas pasidalijo neįtikėtinu atveju iš savo praktikos:
„Atėjo žmogus ir sako: „Man reikia operacijos, nes aš negirdžiu.“ Klausiu, kas atsitiko? O jis sako: „Kai aš va taip padarau (pakelia odą), tada pradedu geriau girdėti.“ Jis buvo pametęs tiek daug svorio, kad oda buvo taip pakritusi ir prastos kokybės, jog ausis buvo praktiškai užgulusi. Kai jis patempdavo odą į viršų, pradėdavo geriau girdėti“, – pasakojo gydytojas.
Mitas sugriautas: Sportas odos nesutraukia
Daugelis tikisi, kad po didelio svorio netekimo kabančią odą pavyks „sustiprinti“ ar „sutraukti“ sporto salėje ir griežta mityba. Gydytojas A. Pajėda šį mitą sugriauna vienu sakiniu: „Sportas odos nesutraukia.“
Oda pati turi tam tikrą elastingumo ribą. Kaip pavyzdį chirurgas mini nėštumą, kai po gimdymo oda savaime atsistato be jokio sporto. Tačiau peržengus ribą – pavyzdžiui, priaugus ir numetus daugiau nei 10–15 kg (priklausomai nuo žmogaus hormoninio fono ir odos kokybės) – vienintelis kelias pašalinti kabančias klostes yra chirurginis skalpelis.
Kūno kontūravimas po drastiško svorio netekimo nėra viena vienkartinė operacija. Tai daugiametis, didžiulės ištvermės ir finansinių išteklių reikalaujantis procesas.
Kaip paaiškina chirurgas, įprasta paciento kelionė susideda iš dviejų etapų:
- 1 etapas (2–3 metai): Svorio metimas, mitybos ir aktyvumo koregavimas bei stabilaus svorio išlaikymas.
- 2 etapas (1.5–2 metai): Plastinių ir rekonstrukcinių operacijų ciklas.
Vienos operacijos metu neįmanoma išoperuoti viso kūno. Dėl didelės audinių pažaidos, kraujo netekimo ir rizikos paversti pacientą patalo ligoniu, vienu metu operuojama ne ilgiau nei 5–6 valandas. Dažniausiai atliekamos 2, daugiausia 3 zonos (pvz., krūtinė ir pilvas). Tarp operacijų būtina daryti bent pusės metų pertrauką.
Visas ciklas susideda iš 3–4 etapų: pilvo ir krūtinės plastikos, žastų („sparnų“) ir šlaunų patempimo, kaklo bei veido korekcijų. Kiekvienas etapas reikalauja ne tik laiko, bet ir siekia apie 5 000 – 7 000 eurų investiciją už kiekvieną etapą.
Pavojingiausia operacija
Atsakydamas į tinklalaidės vedėjo Arturo Lebedenko klausimą apie rizikas, A. Pajėda pakomentavo visame pasaulyje garsėjančią „Brazilian Butt Lift“ (BBL) – sėdmenų pakėlimo riebalais – operaciją. Statistiniai duomenys rodo, kad šios procedūros mirtingumas siekia maždaug 1 iš 3000 pacientų.
„Pati operacija – tai riebalų siurbimas iš pilvo bei juosmens ir jų suleidimas į sėdmenis. Jeigu riebalus leisime giliai – ten, kur jų negalima leisti, kitaip tariant, į raumenį – ten yra didelės kraujagyslės. Jos pažeidžiamos, ir riebalų ląstelių fragmentai patenka į kraujagyslę, tuomet užkemša plaučių gyslas (įvyksta riebalinė embolija), ir žmogus numiršta“, – sakė jis.
Chirurgas akcentuoja, kad patyrusio specialisto rankose, leidžiant riebalus tik į paodį (kur nėra stambiųjų kraujagyslių), procedūra yra nepalyginamai saugesnė, tačiau tam tikra rizika chirurgijoje išlieka visada.
Krūtų implantai, žindymo mitas ir riebalų persodinimas
Viena populiariausių operacijų Lietuvoje išlieka krūtų korekcija. Pokalbio metu A. Pajėda pademonstravo įvairių dydžių implantus ir pabrėžė vieną pagrindinių taisyklių:
„Svarbiausia, ką noriu pasakyti – ne pacientas renkasi implantą, o visgi chirurgas. Mes turime daug skirtingų krūtinių ir daug skirtingų implantų. Chirurgas turi kaip dėlionę sudėlioti ir sujungti taškus, kad rezultatas tarnautų kuo ilgiau.“
Gydytojas kritiškai vertina itin didelius – 700–800 ml – implantus, kurie buvo populiarūs prieš 20–30 metų arba atspindi norą „pademonstruoti nusipirktą operaciją“. Toks implantas po 10 metų taip ištampys odą, kad jį išėmus oda nebesusitrauks. Anksčiau ar vėliau ateina diena, kai implantą reikės šalinti, keisti arba daryti sudėtingą odos patempimo operaciją.
Sugriauti mitai apie krūtis:
1. Implantai trukdo žindyti kūdikį – tai visiškas mitas. Svarbu, kad nebūtų pažeista spenelio ir liaukos jungtis. Teisingai atlikta operacija neturi jokios įtakos maitinimui krūtimi.
2. Riebalų persodinimas į krūtinę gali atstoti implantus – persodinti riebalai keičia tik tūrį, bet nesukuria kietos formos ar projekcijos. Persodinus riebalus gaunamas vos pusės kaušelio dydžio padidėjimas, o sportuojančioms moterims šie riebalai dažnai tiesiog ištirpsta.
Sociumas, filtrai ir psichologinė pusė
Didėjanti socialinių tinklų įtaka tiesiogiai keičia pacientų lūkesčius. Remiantis tarptautine statistika, 2018 m. apie 55 proc. chirurgų teigė, kad pacientai nori atrodyti kaip savo „selfiuose“. 2021 m. šis skaičius šovė iki 75 proc.
A. Pajėda prisimena atvejus, kai pacientės ateina į konsultaciją rodydamos nuotraukas su filtrais. Tokiems pacientams dažnai reikia ne chirurginio skalpelio, o psichoterapijos.
„Ateina žmogus ir sako: „Nekenčiu savo nosies.“ Paklausi, kas konkrečiai blogai – galiukas, kuprelė ar šnervės? Jis galvoja ir negali pasakyti. Tiesiog nekenčia savo veido vidurio. Tokiam žmogui reikia daugiau pasikalbėti su psichologu, nes problema glūdi ne kuprelėje“, – teigė gydytojas.
Būtent todėl maždaug pusė (apie 40–50 proc.) į konsultacijas atėjusių žmonių taip ir neatsigula ant operacinio stalo – dalis supranta tikrąsias savo kompleksų priežastis, kiti nusprendžia, kad operacija per brangi arba chirurgų matymas nesutampa su jų lūkesčiais.
Visą epizodą žiūrėkite čia:
Medicininis turizmas: kodėl užsieniečiai renkasi Kauną?
Lietuvoje, o ypač Kaune, plastinė chirurgija išgyvena aukso amžių. Kaunas jau tapo pripažinta plastinės chirurgijos sostine, į kurią masiškai skrenda paciento iš Jungtinės Karalystės, Airijos ir kitų Europos šalių.
Jei prieš 15–20 metų užsieniečiai rinkdavosi Lietuvą tik dėl pigesnės kainos, šiuo metu situacija iš esmės pasikeitė. Dėl milžiniško operacijų skaičiaus (pavyzdžiui, vien „Nordclinic“ dirba 12 chirurgų), lietuvių gydytojų patirtis ir meistriškumas pasiekė aukščiausią tarptautinį lygį. Šiandien užsieniečiai renkasi Kauną, nes čia gauna ir geresnę kokybę, ir palankesnę kainą.
Orientacinės plastinių operacijų kainos Lietuvoje:
- Vokų plastika: nuo 1 000–1 500 €
- Krūtų didinimas / pakėlimas: nuo 3 500–5 000 €
- Pilvo plastika: nuo 3 500–5 500 €
- Kūno kontūravimo etapai (po svorio metimo): 5 000–7 000 € už etapą
- Pilnas veido ir kaklo patempimas (Facelift): iki 10 000 €
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
