Laidoje „Tavo horoskopas su Nagliu Šulija“ Jelena kalbėjo apie gyvenimą, savo profesiją, intuiciją ir ilgametę kovą už kitokį požiūrį į sveikatą.
„Man sukako 70 metų ir aš manau, kad šiais laikais yra daugiau galimybių gyventi geriau – turiu omenyje sveikiau. Medicinos pažanga yra didžiulė. Bet tie pagrindiniai postulatai: pozityviai mąstyk ir nevalgyk per daug – jie lieka ir jie išliks visą laiką. Tai – fundamentas“, – teigia J. Tulčina.
Jau vaikystėje Jelena žinojo, kuo taps. Ji buvo ta, kuri kieme žaisdavo „daktarę“, išrašinėdavo popierinius receptus ir vadovavo žaidimų ligoninėms.
„Žaisdama su draugais kieme buvau ta, kuri išrašinėdavo receptus. Man dovanojo gydytojo rinkinį – tai buvo geriausia dovana! Visi paklusniai stovėdavo eilėje, kad galėčiau su tais žaisliukais „paklausyti“ ir išrašyti „popieriuką“, – prisimena ji.
Intuicija – Dievo dovana
Intuicija Jelena vadina viena svarbiausių savo savybių – tiek gyvenime, tiek profesinėje veikloje. Tai dovana, kuri padeda ne tik nustatyti ligas, bet ir pajusti žmogų:
„Kaip pasakė Einšteinas: „Intuicija – tai Dievo dovana, o protas – jos tarnas.“ Man tai labai artima. Kai žmogus įeina pro duris – iškart jaučiu. Aišku, patirtis svarbi – dirbu medicinoje jau 48 metus. Bet ir ta dovana pajusti labai svarbi.“
Ji įsitikinusi – daugelis ligų kyla ne tik dėl netinkamos mitybos ar išorinių priežasčių, bet ir dėl psichologinių veiksnių.
„Liga neateina vien dėl netaisyklingos mitybos – liga ateina, kad pamokytų žmogų. Jis turi suprasti, kas vyksta, kodėl atsirado liga, kokios emocijos paveikė kūną. Kiekviena emocija – kaip per printerį – palieka antspaudą“, – sako gydytoja.
Jos darbo filosofija – pakelti žmogaus dvasią, parodyti šviesą ir išmokyti atsakomybės už savo kūną ir sielą.
J. Tulčina, sutikusi žmogų savo kabinete, pirmiausia siekia ne išrašyti receptą, o pakelti jam nuotaiką. Ji žino, kad neretai ligos prasideda dar prieš atsirandant bet kokiems fiziniams simptomams – galvoje, širdyje, kasdienėse mintyse.
Jos tikslas – įkvėpti pozityvumo, sugrąžinti tikėjimą, kad įmanoma pasveikti, kad gyvenimas dar turi spalvų. Ji pastebi, jog daugelis žmonių serga dėl dviejų esminių priežasčių: dėl netinkamos mitybos – „valgo nesąmones“, kaip ji sako tiesiai šviesiai, ir dėl ilgalaikio psichologinio streso, kuris tyliai ardo imunitetą. Jelena tai mato kasdien ir todėl kiekvieną kartą stengiasi ne tik gydyti kūną, bet ir paliesti sielą.
Sveikatinimas be vaistų
Nors šiandien natūralios sveikatos idėjos atrodo savaime suprantamos, kai Jelena pradėjo apie tai kalbėti, tai buvo revoliucinis požiūris:
„Pradžioje, kai pradėjau dirbti sveikatinimo srityje be vaistų – tai buvo didelis iššūkis. Medicinos visuomenė tai priėmė su pasipriešinimu. Bet man buvo svarbu parodyti, kad egzistuoja ir kitas kelias – keičiant mitybos įpročius, gyvenimo būdą – galima sumažinti vaistų kiekį, net jų išvengti.“
Ji nesmerkia tradicinės medicinos – sako, kad vaistai reikalingi, kai jų tikrai prireikia. Tačiau akcentuoja, kad tikrasis sveikatos kelias – tai profilaktika, sąmoningas gyvenimas ir vidinė atsakomybė:
„Aš nesu prieš vaistus – kai kada be jų neįmanoma. Bet norėjau parodyti, kad profilaktika – reali ir liga gali būti išvengta. Tai buvo sunkiausia – nes aš buvau pirmoji, kuri apie tai pradėjo drąsiai kalbėti.“
Kovotoja už sveikatą
Jelena yra kovotoja – tiek už kitų žmonių sveikatą, tiek už savąją. Kiekviena diena – tai pastanga nepasiduoti tinginystei, pasirinkti sveikatą net tada, kai tai sunku.
„Kovoju ir už savo sveikatą – perlipu per savo tingumą. Nenoriu daryti mankštos – bet darau. Nenoriu lipti į šaltą ežerą – bet einu. Nuolat save priverčiu, nes žinau – jei to nepadarysiu, rytoj bus blogai. O kas tada šokinės aplink mane? Nemėgstu, kai mane gaili. Jei aš pati sau nepadėsiu – niekas nepadės.“
Jos namai – tai ne tik fizinė vieta, bet ir dvasinė ramybės erdvė. Trakuose, tarp ežerų ir kalvų, Jelena rado ne tik grožį, bet ir harmoniją.
„Mano namai yra gražūs man. Jie randasi tokioje vietoje, kur likimas padėjo atrasti – Trakuose. Priešais namus – ežeras, matosi Trakų pilis. Sakralinė vieta – ežeras iš trijų pusių. Atsikeli ryte, ir visur aplink ežeras. Už namo – kalniukas. Viskas energetiškai labai tvarkinga.“
J. Tulčina – ne tik gydytoja, bet ir mokytoja. Ji moko ne receptais, bet savo gyvenimu. Ji primena, kad sveikata – ne vaistų dėžutėje, o mūsų pasirinkimuose, mūsų kasdienybėje, mūsų santykyje su savimi. Ir, kaip ji sako:
„Kol žmonės norės mano paslaugų – tol ir dirbsiu.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
