Paroda ne tik atskleidžia tuometinės Kijevo Rusios regiono turtingą paveldą, bet ir kelia svarbų klausimą – kas iš tikrųjų įkūrė Kijevo Rusią?
Apie tai daugiau – TV3 žinių reportaže
Lobiai – auksinės grandinėlės, įvairūs vėriniai – buvo atrasti Sachnivkos piliakalnyje, Ukrainoje. Pavyzdžiui, vienas aukso vėrinys yra XI-XIII amžiaus.
„Vėrinys puoštas šventųjų figūromis. Tai yra karo grobis, lobis. Pietų Rusios kunigaikščiai, sudarę sąjungą su klajokliais, tai yra poloviečiais, XIII a. užpuolė Kijivą, jį apiplėšė“, – pasakojo Vilniaus istorijų namų parodos kuratorė Eglė Zaveckienė.
Tokiais dirbiniais galėjo puoštis tik tuometinės Kijevo Rusios kunigaikščiai ir kunigaikštienės.
„Galvos papuošalas diadema, kabodavo iš abiejų pusių vadinamos grandinėlės, prie jų buvo tvirtinami, irgi iš abiejų pusių, kabučiai, irgi emuliuoti koltai“, – sakė parodos kuratorė.
Aukso dirbiniai – Vilniaus istorijų namuose atidarytos tarptautinės parodos „Kijevo Rusia. Pradžia“ – eksponatai. Paroda jos autoriai siekia atskleisti Kijevo Rusios istoriją ir paveldą. Tiesa, nors auksinių papuošalų vertės neatskleidžia, visų eksponatų vertė siekia didžiulę sumą.
„Karoliai tuščiaviduriai, lelijos formos kabučiai, yra medalionas su kalnų krištolo ir pusbrangiais akmenimis. Visų eksponatų vertė yra 10 milijonų eurų“, – kalbėjo E. Zaveckienė.
Kijevo Rusios kūryba buvo įkvėpti ir lietuviai. Sidabrinis lobis buvo atrastas Lietuvoje – trys vėriniai, tarpukariu rasti Gėliogalių ir Stakliškių kaimuose bei Kretingoje.
„Jie visi yra sidabriniai, tai irgi manoma, kad neabejotinai tai yra gaminta XIII–XIV a. Lietuvos elitui“, – teigė parodos kuratorė.
Paroda atkreipia dėmesį į Kijevo Rusios pradžią
Parodoje keliamas ir svarbus klausimas – kas gi įkūrė Kijevo Rusią? Priešingai, nei teigia rusų propaganda, viskas prasidėjo nuo skandinavų vikingų. Tą parodo ne tik XI–XII a. rašytiniai šaltiniai, bet ir eksponatai – kaip XX a. pabaigoje rasta vikingo kaukolė.
„Čia matote vikingo iš Gotlando kaukolę. Kodėl mes žinome, kad tai yra vikingas? Nes priekiniai dantys yra nušlifuoti ir jie kažkada būdavo ištepti derva tam, kad kiti žmonės atpažintų“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.
Šiauriečiai vikingai siekdavo įsigyti sidabro, prekiavo su rytais – svarbiausi prekybos keliai driekėsi per žemes, kuriose IX a. ir radosi Kijevo Rusia. Tiesa, vikingai mėgo prekiauti ne tik laukinių žvėrelių kailiais, bet ir žmonėmis – už vergą prašydavo net iki 45 kilogramų sidabro.
„Vergo antrankius veždavo ir pardavinėdavo tiek Bizantijoj, tiek arabų kalifate“, – pasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė.
Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus, šia paroda jie nori atkreipti dėmesį, kad Kijevo Rusios istoriją jau daugiau nei keletą amžių Rusija naudoja kaip įrankį prieš Ukrainą.
„Visai prieš prasidedant karui Putinas leido sau interpretuoti istoriją. Ši paroda aiškiai paaiškina ir parodo kaip, kodėl, šitas paveldas priklauso ne tik Rusijai – jis pirmiausiai priklauso Ukrainai. Mums dabar kovojant tokius ir ideologinius karus yra būtina žinoti šią istoriją“, – kalbėjo R. Kačkutė.
Aukso dirbinius ir kitus eksponatus bus galima pamatyti iki kitų metų kovo pabaigos.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
