Policija skaičiuoja, kad tokių skaudžių susidūrimų kasmet vis daugėja. Vien pernai užfiksuota daugiau kaip 7 tūkstančiai eismo įvykių su laukiniais gyvūnais, o kiek tūkstančių nefiksuota – nežino niekas. Įspūdingas sumas už apgadintus automobilius skaičiuoja ir draudikai: kai kuriais atvejais žala siekia net 50 tūkstančių eurų.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vidury baltos dienos Varėnos rajone įvyko tragiška nelaimė. Į kelią iš miško netikėtai išbėgo briedis, o keliu važiavęs motociklininkas į jį atsitrenkė.
Smūgis buvo toks stiprus, jog motociklo vairuotojas neišgyveno ir žuvo. Vyrui buvo 72 metai. Medžiotojai sako, kad didieji laukiniai gyvūnai dažniausiai juda auštant, temstant ar naktį, o toks briedžio pasirodymas vidury dienos yra gana retas.
Tai jau antras šiemet mirtimi pasibaigęs susidūrimas su laukiniu gyvūnu. Dar sekmadienio pavakarę Rietavo savivaldybėje į kelią išbėgusi stirna tapo lemtinga 39-erių motociklininkui. Po smūgio motociklas apsivertė, o vyras mirė ligoninėje.
Kasmetinis avarijų šuolis ir tūkstantinės žalos draudikams
Policijos statistika rodo aiškią tendenciją – susidūrimų su laukiniais gyvūnais keliuose kasmet daugėja, kaip ir pačių gyvūnų. Jei 2017 m. buvo užfiksuota beveik pustrečio tūkstančio tokių eismo įvykių, pernai jų skaičius išaugo trigubai – iki 7 600. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį policija registravo daugiau kaip 4 tūkst. tokių nelaimių. Dažniausiai į jas patenka lengvieji automobiliai.
„Reikėtų išskirti 4 mėnesius metuose. Ypatingiausias yra gegužė, kada įvyksta didelis susidūrimų su gyvūnais šuolis – skaičiuojama maždaug apie tūkstantį atvejų. Taip pat pavojingi rudens mėnesiai – spalis, lapkritis ir gruodis“, – pasakojo Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė.
Kasmet per susidūrimus su laukiniais gyvūnais sužeidžiama iki 40 žmonių, o 1–2 žūsta. Susidūrimai su automobiliais dešimtims tūkstančių laukinių gyvūnų taip pat baigiasi sužalojimais: dalis jų žūsta iš karto, kita dalis – vėliau nuo patirtų sužalojimų.
Draudikai vien per pirmąjį šių metų pusmetį užregistravo apie tūkstantį žalų dėl šių avarijų. Jie pabrėžia, kad net ir palyginti nedidelis gyvūnas, pavyzdžiui, lapė, gali padaryti nemažai žalos – apgadinti automobilio groteles, žibintus ar variklio apsaugą.
„Turėjome didžiausią fiksuotą įvykį – transporto priemonės susidūrimą su stumbru, kai žala siekė 50 tūkstančių eurų. Turime atvejų su briedžiais, kur žala taip pat siekia apie 30 tūkstančių eurų, o vidutinė žala susidūrus su briedžiu apskritai yra itin didelė“, – tikino „Lietuvos draudimo“ atstovė Vaiva Mickevičė.
Kelių saugumui – nauji tvorų ruožai ir išmanieji davikliai
Medžiotojai aiškina, kad dėl rujos šiuo metu stirnos tampa ypač aktyvios: ieško maisto ir dažniau kerta kelius. Prie to prisideda ir neaptverti kelių ruožai. Šiemet AB „Via Lietuva“ žada aptverti dar apie 90 kilometrų kelių, taip pat kartu su aplinkosaugininkais bei Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais išbando naują pilotinį projektą – ant stulpelių montuojamus, saulės energija maitinamus daviklius.
„Prieblandos ir tamsiuoju paros metu sistema pradeda skenuoti kelkraščio zoną. Gyvūnui priartėjus ar kertant kelią, pradeda mirksėti raudonos spalvos lemputė“, – sakė MB „Laugas“ įkūrėjas Darius Pratašius.
Tokiu būdu vairuotojai iš anksto įspėjami apie galimą pavojų. Bandomasis projektas Lietuvoje vykdomas nuo 2022-ųjų. Eksperimentinė sistema įrengta kelio ruože Kaunas–Šakiai, o jos veikimą specialistai iki šiol stebi ir tobulina.
Jau matomi ir pirmieji rezultatai: „Tamsiuoju paros metu įvykių šiame ruože nefiksuota. Iš termovizorinės kameros matome: pradėjus mirksėti signalui, vairuotojas spėja laiku sustoti“, – pasakojo D. Pratašius.
Specialistai ragina miškingose vietovėse neprarasti budrumo, paisyti įspėjamųjų ženklų ir sumažinti greitį. Susidūrus su gyvūnu, apie įvykį būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
