Plačiau apie premjero paieškas TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologė Rima Urbonaitė.
Kaip vertinti premjero paieškas?
Pirmiausia, sutikime su tuo, kad nubyrėjo pagrindinis kandidatas prieš kelias dienas, tai yra ponas Mindaugas Sinkevičius. Nors jis neinformavo partijos, partijos skyriai už jį balsavo ir tik paskutinę minutę pasakė, kad: žinote, aš apsigalvojau. Maždaug ačiū, kad balsavote, bet aš nesutinku imtis lyderystės ir atsakomybės.
Dabar matome pono Roberto Duchnevičiaus atsisakymą, bet aš jį labiau suprantu. Todėl, kad vis dėlto tai yra dar labai jaunas politikas, kuris šiuo metu eina mero pareigais, ir natūralu, kad galvojant apie tą iš tikrųjų nuoseklią politinę karjerą, dabar šitas žingsnis galėtų būti apibūdinamas kaip šiek tiek avantiūristiškas. Gal ir gerai, kad ponas R. Duchnevičius į avantiūras nesileidžia, nes vis dėl to mes kalbam apie ministro pirmininko poziciją ir, nors kai kurie socdemai sako, kad tai yra nieko labai rimto ir nieko labai svarbaus vertos pareigos, aš vis dėlto sakyčiau, kad taip nėra. Tai yra viena svarbiausių Lietuvoje pareigybių. Tai aš čia R. Duchnevičių galėčiau pasveikinti, kad avantiūra nėra jo arkliukas.
O kaip su ponu Sinkevičiumi?
Oficiali versija yra, kad nori toliau eiti mero pareigas, nes nauji mero rinkimai kainuotų galbūt apie pusę milijono eurų, ir kad yra suteiktas pasitikėjimas, ir kad šeima galbūt netgi ragino nesiimti šių pareigų. Aš manyčiau, kad vis dėlto, būtent ta retorika, kadangi išdavė, jog jau lyg ir yra linkstama sutikti eiti šias pareigas, buvo galiausiai ta spinta atidaryta. Ir aš bijau, kad joje vis dėlto gerai, gerai pasikrapščius buvo rasti ne tik kostiumai, o galbūt buvo rasta ir tai, kas galėtų ateityje virsti skeletais, kas galėtų virsti Paluckas 2.0 istorija.
Aš sakyčiau, kad greičiausiai tai buvo tam tikras išsigandimas, savisaugos instinktas ir akivaizdu nenoras imtis lyderystės, nors jis pats sakė, kad tų skeletų neturi. Bet kaip bebūtų, aš sakyčiau, kad tai buvo tiesiog pabijojimas eiti ir ryžtingai prisiimti atsakomybę partijai atsidūrus gana sudėtingoje situacijoje.
Kas yra realiausias kandidatas užimti premjero pareigas?
Tai tikriausiai viskas sukasi aplink tris pavardes – Inga Ruginienę, Juozą Oleką ir Eugenijų Sabutį. Visi jie turi ir pliusų, ir minusų. Bet akivaizdu, kad Vilijai Blinkevičiūtei pasitraukus ponas Olekas nebuvo socialdemokratų pasirinkimas. Ponia Ruginienė tapo partijos nare tik po Seimo rinkimų ir dar prieš septynius mėnesius kalbėjo, kad pradeda tik pirmuosius žingsnius politikoje. Kaip per septynis mėnesius staiga tie pirmieji žingsniai virto didele patirtimi, kurios čia gali užtekti tokioms rimtoms pareigoms, na, sunku pasakyti. Tai aš sakyčiau, kad čia to avantiūrizmo būtent ir netrūksta. Bet ponas Olekas, aišku, irgi yra jau ta senoji turbūt socdemų gvardija, kas galbūt irgi ne visiems imponuoja.
Ponas Sabutis, jis yra dešimt metų jau partijos narys, tai naujoku tikrai nepavadinsi, politinės patirties turi, bet ir nėra ta vadinamoji senoji gvardija. Tai galbūt socdemai vis dėlto skaičiuos, kad gal čia reikia traukti tą triušį iš kepurės, nes tai bus vis dėlto siurprizas todėl, kad, na, būkime teisingi, šiandien daug kas turbūt išgirdęs Sabučio pavardę ėjo ir googlino, kas jis toks. Tai čia natūralu, kad kyla kitas klausimas, kalbant apie poną Sabutį, kiek jis turi lyderystės ir autoriteto, ir ar jis turi potencialą, kad ir turėdamas jo galbūt nedaug, jį greitai užsiauginti. Štai čia yra mįslė ir šitą rebusą socdemams reikės spręst.
O kas laukia koalicijos?
Kiek aš matau iš pačių socialdemokratų pareiškimų, jie nėra linkę keisti koalicijos sudėties. Net ponas M. Sinkevičius aš manau, kad vedžiojo visuomenę už nosies, sakydamas, kad mes koaliciją galbūt peržiūrėsime rudenį.
Na, atleiskite, bet aš neįsivaizduoju tokios logikos, kai tik pasitvirtini naują Vyriausybę – tai yra naujas ministras pirmininkas, naujas kabinetas, išsidalinai ministerijas, – o tada keiti koalicijos sutartį, kas iš esmės reiškia vėl naujos koalicijos sudarymą ir vėl ministerijų paskirstymą iš naujo.
Tai aš dabar ką girdžiu, aš sakyčiau, kad socdemai nebus linkę labai keisti tą koalicijos sudėtį, nebent iš tikrųjų naujasis premjeras sakys, kad žinote, jeigu reabilitacija, tai reabilitacija iš esmės. Bet ar tai bus, aš drįščiau ir abejoti, nes socdemai daugiau, mažiau bus linkę skaičiuoti ir žiūrėti daugiau į matematiką, nei į tą bandymą pasakyti, kad mes dabar iš tikrųjų darome tą, vadinkime, taip nelietuviškai rebrandinimą, kas leistų visiškai kitokį socialdemokratų veidą pamatyti.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
