Apie tai TV3 Žiniose – pokalbis su prezidentu Gitanu Nausėda.
Ką tik prisiekė naujasis Ministrų kabinetas – tai jau trečioji Vyriausybė šią kadenciją. Kaip manote, ar tai paskutinis jos pertvarkymas? Kaip vertinate šią komandą?
Aš norėčiau, kad tai būtų paskutinis pertvarkymas ne šiai Vyriausybei, o tiesiog šiai kadencijai. Kiekvienas Vyriausybės keitimas užima laiko ir sukelia papildomą neapibrėžtumą, ko tikrai norėtųsi išvengti. Todėl tikiuosi, kad Mindaugas Sinkevičius, eidamas į premjerus, labai gerai suvokė savo atsakomybę ir kruopščiai rinkosi komandą. Pripažįstu, kad teisę rinktis ministrus jis turi, tačiau jų kompetencija privalo nekelti abejonių. Ar ji visiškai nekelia klausimų? Drįsčiau teigti, kad šiuo metu ir opozicijai, ir visuomenei jų kyla.
Jūs susitikote su naujaisiais kandidatais į ministrus. Kokį įspūdį jie jums paliko?
Aš susitikau su tais kandidatais, kurie į Vyriausybę ateina naujai. Neslėpsiu, finansų ministras padarė įspūdį tuo, kad buvo atviras įvairaus pobūdžio pasiūlymams – to galbūt net sunku būtų tikėtis iš finansų ministro. Tačiau man tai truputį primena XVIII amžių, kai Augustas III turėjo finansų ministrą (arba to meto premjerą) grafą Heinrichą von Brulį. Valdovas mėgdavo jo paklausti: „Bruli, ar aš turiu pinigų?“, o šis visada atsakydavo: „Taip, jūsų didenybe, jūs jų tikrai turite“. Tuo metu Augustas III labai mėgo išlaidauti, ir jam rūpėjo tik tai, kad pinigų būtų daug.
Šiais laikais finansų sistema yra visiškai kitokia. Reikia laikytis griežtų taisyklių – tiek Mastrichto kriterijų, tiek ypatingai išlaidų augimo ribojimų. Manau, kad naujasis ministras jau per pirmąsias savaites aiškiai susidurs su savo veiklos ribomis ir papildomais veiksniais, kurie neleis daryti bet ko.
Kaip vertinate patį M. Sinkevičių kaip premjerą? Pastarosiomis dienomis nuskambėjo sklypų perpardavimo istorija. Ar neatsiras naujų uodegų, dėl kurių jam tektų atsistatydinti?
Pirmiausia turime vertinti tai, ar ponas M. Sinkevičius asmeniškai, ar jam dirbęs aparatas kaip nors prisidėjo prie to, kad sklypas būtų įsigytas pigiai ir perparduotas brangiai. Pats savaime faktas, kad perkama pigiau, o parduodama brangiau, yra rinkos ekonomikos pagrindas – čia nieko naujo nepasakysime.
Tačiau, jei tam buvo naudojamas administracinis resursas – tai jau yra kriterijus, pagal kurį galėtume kalbėti apie atsakomybę. Šiuo metu informacijos, kuri tai patvirtintų, neturiu. Iš paties M. Sinkevičiaus komentaro man nesusidaro įspūdis, kad jis būtų dėjęs specialias pastangas tam užsidirbti.
NATO oro policijos misija mūsų regione keičiama į oro gynybą. Kada tai įvyks realiai ir kokia mums iš to nauda?
Tai nėra procesas, kur iki vienos kalendorinės dienos veikia oro policija, o nuo kitos jau startuoja oro gynyba. Tai yra nuoseklus procesas. Negaliu sakyti, kad tam tikrų oro gynybos elementų neturime jau dabar. Naikintuvai, kurie susidūrė su dronų intervencija Latvijos ir Estijos teritorijose, juos sėkmingai numušė. Neabejoju, kad prireikus jie tą patį padarys ir Lietuvoje. Oro gynybos misija reiškia, kad naikintuvų pilotai vadovaujasi platesniu sprendimų priėmimo algoritmu.
Provokacijoms ruošiamasi: sustiprinta kritinės infrastruktūros apsauga
Latvijos ir Lenkijos pareigūnai kalba apie augančias Rusijos provokacijų grėsmes Baltijos šalims. Kaip į tai reaguojame ir kaip ruošiamės?
Pirmiausia nustokime kalbėti apie tai, kad grėsmė kyla tik atskiroms mūsų kaimyninėms šalims. Tokie pasisakymai nėra konstruktyvūs. Ką reikštų Rusijos intervencija prieš kurią nors NATO šalį? Tai reikštų, kad Rusija užpuolė visą NATO. Jei tai nutiktų (tikiuosi, niekada nenutiks), tai būtų viso Aljanso užpuolimas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis ir labai rimtu bei solidžiu NATO atsaku.
Šiandien, be abejo, turime duomenų, kad Rusija planuoja tam tikras selektyvias kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes, neįvardijant konkrečiai tik Lietuvos, Lenkijos ar Estijos. Tačiau šiuo metu Rusija nėra pajėgi vykdyti plataus masto karinių operacijų dviem frontais – tai daugiau nei akivaizdu, nes jai stinga pajėgumų net ir viename fronte, Ukrainoje.
Vis dėlto provokacijos yra galimos ir joms ruošiamės. Disponuodamas iš tarnybų gauta informacija, aš sukviečiau visas už saugumą atsakingas institucijas. Kadangi gauname signalų apie grėsmes būtent kritinei infrastruktūrai, sustiprinome svarbiausių energetikos ir transporto objektų apsaugą. Šiam tikslui pasitelkta ir kariuomenė, ir tikiuosi, kad tai veiks sėkmingai.
Išskirtinė Turkijos prezidento dovana
Ar jau teko išbandyti prezidento Recepo Tayyipo Erdogano dovanotą pistoletą?
Ko gero, išbandyti taip ir neteks. Jeigu norime jį eksponuoti visuomenei, ginklas turi būti deaktyvuotas, o jį deaktyvavus iš naujo iššauti jau nebeįmanoma.
Bet ar rankose pavartėte?
Be jokios abejonės, tą padariau. Buvo labai smalsu jį apžiūrėti. Tai tikrai labai graži dovana. Nors visuomenėje ji interpretuojama įvairiai, nepamirškime, kad susitikome ne dailiosios rašysenos, o NATO viršūnių susitikime. Rytų šalių kultūroje ginklo dovanojimas reiškia ypatingą pagarbą ir pasitikėjimą, todėl šį gestą vertinu labai teigiamai.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
