Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu.
Ką tik grįžote iš Rūdninkų poligono. Kokia ten situacija ir kada įsikels pirmieji vokiečių kariai?
Šį rudenį pirmieji vokiečių kariai pradės įsikėlimo procedūras – jie apsigyvens pirmojo etapo baigtos infrastruktūros pastatuose. Šiuo metu labai intensyviai dirbama su antruoju etapu.
O kada bus baigtas antrasis etapas?
Visi puikiai žinome, kad iki 2027 metų pabaigos turime atlikti visus darbus ir pastatyti visą reikiamą kritinę infrastruktūrą, kad Vokietijos brigada pilna apimtimi galėtų čia gyventi ir treniruotis.
Lietuva gaus naujus radarus iš Latvijos
Lietuva iš Latvijos perima radarus „Sentinel“, kuriuos kaimynai perduoda amerikiečių siūlymu. Kada jie pasieks Lietuvą?
Maksimaliai greitai. Kadangi tai labiau techninis ir logistinis sprendimas, pats principas jau suderintas, dabar deriname logistikos procedūras. Mūsų kariuomenė šiuos radarus gaus artimiausiu metu. Noriu pabrėžti, kad Lietuva tokių radarų jau turi – šie bus papildomi, skirti NASAMS platformoms. Įvertinę technines galimybes, juos pajungsime kaip įmanoma greičiau.
Kiek šie radarai padės stebėti mūsų oro erdvę?
Šie radarai yra skirti sąveikauti konkrečiai su NASAMS oro gynybos baterijomis. Tai nėra trumpojo nuotolio radarai, kokius mes papildomai įsigyjame bendram oro erdvės stebėjimui.
Dronų grėsmė ir nauja oro gynybos misija
Žadėjote, kad šią vasarą turėsime naujų radarų dronams fiksuoti. Kokia situacija dabar?
Procesas vyksta. Įsigyti radarai jau yra Lietuvoje, šiuo metu Karinės oro pajėgos juos stato ir jungia į mūsų sistemą, kad išplėstume matomą oro erdvės paveikslą. Tuo pat metu ministerijoje vykdome pirkimo procedūras visiškai naujiems radarams. Čia, žinoma, jau atsiremiame į pramonės galimybes juos kuo greičiau pagaminti ir pristatyti.
Po Ankaros viršūnių susitikimo pranešta, kad oro policijos misija keičiama į oro gynybos misiją. Ką tai reiškia realybėje?
Tai reiškia du pagrindinius dalykus. Pirmiausia, naikintuvų pilotams suteikiami nauji algoritmai, kaip ryžtingai reaguoti į NATO oro erdvės pažeidimus. Antra, NATO vyriausiajam sąjungininkų pajėgų vadui Europoje suteikiami įgaliojimai lanksčiau perdislokuoti gynybos sistemas visame žemyne. Šiandien matome, kad Baltijos regionas, Lenkija ir Rumunija yra karščiausi taškai dėl oro erdvės pažeidimų. Tai reiškia, kad kariuomenės vadai įgyja galimybę priimti papildomus sprendimus krizinėse situacijose dar iki penktojo NATO straipsnio paskelbimo ir politinių debatų.
Ar tai reiškia, kad Lietuvoje atsiras papildomų oro gynybos sistemų?
Didesnė laisvė ir įgaliojimai kariuomenės vadams eliminuoja dalį politinių diskusijų. Tačiau tai savaime nereiškia, kad sistemos bus atgabentos iškart. Oro gynybos sistemų trūksta visame pasaulyje, todėl jos naudojamos ten, kur pagal faktines aplinkybes grėsmė yra didžiausia.
Kritinės infrastruktūros apsauga
Šalies vadovai teigia, kad Rusijos grėsmė Baltijos šalims ir Lenkijai yra išaugusi. Kokių papildomų veiksmų imasi kariuomenė?
Mes jau dabar padedame Vidaus reikalų ministerijos struktūroms ir sustiprinome Lietuvos kritinės infrastruktūros apsaugą. Tiek personalu, tiek technine įranga sustiprinome svarbiausių energetikos ir transporto objektų apsaugą, ten aktyviau patruliuojama ir stebima situacija. Tam yra pasitelkta ir kariuomenė. Taip pat nuolat bendradarbiaujame su Baltijos regiono šalių, Lenkijos ir JAV žvalgybomis.
Ar žvalgyba praneša apie naujas, konkrečias grėsmes?
Mes matome, kad agresyvi Rusijos retorika nesikeičia. Ji nuolat kaltina Baltijos valstybes, įskaitant ir Lietuvą, taip bandydama prisidengti savo nesėkmes kare prieš Ukrainą ir mus bauginti. Mes aiškiai matome jų planus ir galiu patikinti, kad Lietuva reaguoja adekvačiai, atsižvelgdama į stebimą situaciją.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
kad vokietukai guldys galvas už lietuvos idijotus
