Na, o kai kurie ekonomistai pastebi, kad prasiskolinusių gyventojų koncentracija didžiausia ekonomiškai silpniausiose pasienio savivaldybėse, tad ragina į jas nukreipti investicijas.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vairuotojas, įkliuvęs policininkams per naktinį reidą Vilniuje, yra praradęs teisę vairuoti, tačiau toliau vairuoja ir prisipažįsta turįs kone šimtą baudų, kurių suma jau siekia net 70 tūkst. eurų.
„Kol nesumokėsiu baudas, neatiduos teisių man. – O baudų kiek? – 80 ar 70 „štukių“, – sako vyras.
Ir tokių vairuotojų, ir kitokių piktybinių skolininkų Lietuvoje nemažėja – tvirtina antstoliai. Pasak jų, kadenciją baigiančios Vyriausybės mėginimas skolininkus sugrąžinti į legalią darbo rinką patyrė nesėkmę. Tokie skolininkai ir toliau gyvena šešėlyje ir daugybė jų nesirengia susimokėti skolų net ir gavę pusmečio skolų atostogas ir sumažintas išskaitas.
„Po 300 baudų turi, esant dabartiniam reguliavimui, mes neturim kitos išeities, sulaukiam senaties ir dažniausiai tos skolos yra nurašomos“, – teigia Antstolių rūmų vadovas Irmantas Gaidelis.
Sudarė skolų žemėlapį
Antstoliai net sudarė skolininkų žemėlapį, kuriame raudona spalva pažymėjo rajonus, kuriuose didžiausias skolininkų tankis. Didžiausia skolininkų koncentracija, anot antstolių, yra pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Pagėgiuose tūkstančiui gyventojų tenka 900 pradelstų skolų, nedaug nuo jų atsilieka ir Varėnos, Šalčininkų savivaldybės.
Raudonai antstoliai žymi ir Kazlų Rūdos savivaldybę, kurioje vidutiniškai kas antras gyventojas turi skolų: nemoka administracinių baudų, alimentų, komunalinių mokesčių, vartojimo paskolų. Tačiau gyventojai piktinasi, kad juos baudžia už menkniekius:
„Ne vietoj perėjau gatvę, o už kampo tyko policijos mašina, tuščias kelias.“
„Čia didžioji dalis yra nesąmonė. Už bet ką baudžia.“
„Kitą gal sudrausmina baudos, bet jų galėtų būti mažiau.“
„Ne visus gal vyresnio amžiaus bauda pasiekia, nesinaudoja technologijom.
O antstoliai piktinasi, kad tarp piktybinių skolininkų yra ir didmiesčių turtuolių.
„Skolininkas gyvena dideliame name, važinėja prabangiais automobiliais, bet yra bedarbis. Jo paklausė, kaip gali bedarbis prabangiai gyventi. Atsakymas – neuždrausta būti bedarbiu“, – komentuoja Antstolių rūmų prezidiumo narys Jonas Petrikas.
Ieškos būdų priversti susimokėti
Visgi ekonomistas Marius Dubnikovas gyventojų prasiskolinimą sieja su rajono ekonomine padėtimi. Esą kuo rajonas skurdesnis, mažesnės algos, tuo jame daugiau ir prasiskolinusių gyventojų.
„Nutolusiuose regionuose pajamos mažesnės, noras atsiskaityti už savo paslaugas, baudas, mažesnis. Tai susiję ir su tūnojimu šešėlyje, kontrabandos atvejai, kur gaunamos baudos“, – tikina ekonomistas Marius Dubnikovas.
Antstolių rūmams tvirtinant, kad atlaidus požiūris į skolininkus ir galimybės pasitaisyti suteikimas nepasiteisina, naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė nepritaria bausmių jiems griežtinimui.
„Labai sudėtingose situacijose, kad žmogus turėtų atokvėpio laikotarpius, turėtų minimalią sumą išgyvenimui. Galima eiti griežčiausiu būdu, bet galime išlošti socialinius neramumus“, – kalba paskirtoji ministrė Inga Ruginienė.
Na, o Seimo pirmininkas tvirtina, kad naujajai vyriausybei teks ieškoti būdų, kaip priversti susimokėti baudas piktybinius skolininkus.
„Negali būti toleruojama, kai tokia proporcija yra nepervestų į biudžetą asmenų įsipareigojimų. Naujajam teisingumo ministrui ir vyriausybei bus iššūkis daryti pokyčius“ – sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Bendra lietuvių šiuo metu nesumokėtų baudų ir pradelstų skolų suma jau artėja prie milijardo eurų – viršija 700 milijonų. Didžioji dalis jų – pradelsti paskolų mokėjimai, tačiau dešimtis milijonų sudaro ir alimentai, administracinės baudos.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
